Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Paprastoji urvinė antis Tadorna tadorna žąsinių paukščių Anseriformes būrio pošeimio vandens paukščių rūšis Tadorna tado
Paprastoji urvinė antis
Paprastoji urvinė antis (Tadorna tadorna) – žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio, pošeimio vandens paukščių rūšis.
| Tadorna tadorna Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastųjų urvinių ančių patinas | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Tadorna tadorna Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Paprastųjų urvinių ančių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (žemėlapis sudarytas pagal ir (2019) 2019 versijas)
|
Išvaizda
Didesnė už didžiąją antį (Anas platyrhynchos). Paprastųjų urvinių ančių kūno ilgis 58-67 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 110-135 cm, patinų svoris 830–1500 g, patelių - 562–1250 g.
Plunksnų apdaras ryškių spalvų, baltame fone išsiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta, nusidriekusi nuo krūtinės iki pečių.
Patino galva ir viršutinė kaklo dalis juodi su žalsvu atspalviu. Per krūtinę, kūno šonus ir priekinę nugaros dalį eina ryškiai ruda juosta. Viršutinė kūno dalis balta. Dalis pečių plunksnų juodos, kitos – baltos. Sparnų veidrodėlis žalias. Pagurklis ir dalis krūtinės balti. Išilgai krūtinės ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta. Snapas raudonas, pamatas su gumbu. Kojos rausvos. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę: gumbas snapo pamatinėje dalyje vos žymus.
Patelės apdaras blankesnis (vietoj juodos spalvos – juodai ruda). Snapas be gumbo.
Jauniklių kakta ir galvos šonai balti. Galvos viršus ir kaklas rudi. Ruda spalva kūno šonuose vos pastebima. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti. Pūkinis apdaras gana margas. Viršutinės kūno dalies pagrindinė spalva juodai ruda, apatinės – balta. Kakta, skruostai, dėmės ant nugaros bei antuodegio – baltos. Snapas ir kojos pilki.
Paplitimas
Gyvena Vakarų Europos ir Baltijos jūros pakrantėse. Žemyninėje Eurazijoje paplitusi į šiaurę nuo Azovo jūros, Volgos žemupio, Aralo jūros, šiaurinio Kazachstano. Jenisejaus aukštupio, Užbaikalės, šiaurės vakarų Kinijos. Pietuose arealas siekia Mongoliją, pietinį Afganistaną, Iraką, Mažąją Aziją, Balkanų pusiasalį, Ronos deltą.
Žiemoja Vakarų Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų, Persų įlankos pakrantėse, Indijoje, pietinėje Kinijoje.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje peri apie 30-50 porų, bet vidaus vandenyse gana retos. Dažniau aptinkamos Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Šiose vietose kartais pastebimi būriai iki kelių dešimčių paukščių. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kuršių mariose paprastosios urvinės antys aptinkamos balandžio - rugsėjo mėn.
Buveinė
Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, kopas, raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose.
Biologija
Aktyvesnės tamsiu paros metu. Paprastai labai tylus paukštis, tik patelė veisimosi periodu dusliai kreksi. Pora pastovi išlieka ir išsiritus jaunikliams. Ančiukus augina abu tėvai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Monogamės. Dėtyje paprastai būna 8–12 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 80 gramų. Patelė kasdien padeda po kiaušinį ir perėti pradeda tik sudėjusi visus kiaušinius. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Tik išsiritę jaunikliai sveria po 55 gramus. Paskui tėvus seka iki artimiausio vandens telkinio. Dažnai vados susijungia ir gausus jauniklių būrys laikosi prie vienos suaugusių poros. Ančiukai užauga maždaug per 2 mėnesius.
Mityba
Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu, mityba priklauso nuo sezono ir įsikūrimo vietos. Lesa vandens vabzdžius ir jų lervas, moliuskus, augalų sporas, sėklas.
Amžius
Laisvėje maksimaliai išgyvena 24,8 metus.
Literatūra
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Šaltiniai
- „IUCN Red list - Tadorna tadorna“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2019-08-14. Straipsnis anglų k.
- terminai.vlkk.lt / Paprastoji urvinė antis Archyvuota kopija 2023-03-19 iš Wayback Machine projekto.; VLKK terminų bankas | nuoroda tikrinta: 2023.03.20.
- birdid.no / Shelduck (Tadorna tadorna); Nord University
- birdsoftheworld.org / Common Shelduck Tadorna tadorna
- pauksciai.lt / Urvinė antis
- ornitologija.lt / Urvinė antis Tadorna tadorna Common Shelduck
- nerija.lrv.lt / Paukščiai; Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
- genomics.senescence.info / Tadorna tadorna
Galerija
- Patinėlis skrydyje
- Patinėlis
- Patelė
- Patelė
- , paprastosios urvinės antys prie lizdavietės
- Kiaušinis
- Paprastoji urvinė antis su paūgėjusiais jaunikliais
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paprastoji urvinė antis, Kas yra Paprastoji urvinė antis? Ką reiškia Paprastoji urvinė antis?
Paprastoji urvine antis Tadorna tadorna zasiniu pauksciu Anseriformes burio poseimio vandens pauksciu rusis Tadorna tadorna Apsauga 2 V Pazeidziama rusisPaprastuju urviniu anciu patinas source source Paprastosios urvines anties gagenimasApsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Poseimis Tadorninae Gentis Urvines antys Tadorna Rusis Paprastoji urvine antis Tadorna tadorna BinomasTadorna tadorna Linnaeus 1758SinonimaiAnas tadorna Linnaeus 1758PaplitimasPaprastuju urviniu anciu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulyje zemelapis sudarytas pagal ir 2019 2019 versijas tik perejimu sezonu gyvena sesliai ziemavietesIsvaizdaDidesne uz didziaja antį Anas platyrhynchos Paprastuju urviniu anciu kuno ilgis 58 67 cm atstumas tarp isskleistu abieju sparnu galu 110 135 cm patinu svoris 830 1500 g pateliu 562 1250 g Plunksnu apdaras ryskiu spalvu baltame fone issiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta nusidriekusi nuo krutines iki peciu Patino galva ir virsutine kaklo dalis juodi su zalsvu atspalviu Per krutine kuno sonus ir priekine nugaros dalį eina ryskiai ruda juosta Virsutine kuno dalis balta Dalis peciu plunksnu juodos kitos baltos Sparnu veidrodelis zalias Pagurklis ir dalis krutines balti Isilgai krutines ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta Snapas raudonas pamatas su gumbu Kojos rausvos Patinas poilsio apdaru panasus į patele gumbas snapo pamatineje dalyje vos zymus Pateles apdaras blankesnis vietoj juodos spalvos juodai ruda Snapas be gumbo Jaunikliu kakta ir galvos sonai balti Galvos virsus ir kaklas rudi Ruda spalva kuno sonuose vos pastebima Krutines apatine dalis ir pilvas balti Pukinis apdaras gana margas Virsutines kuno dalies pagrindine spalva juodai ruda apatines balta Kakta skruostai demes ant nugaros bei antuodegio baltos Snapas ir kojos pilki PaplitimasGyvena Vakaru Europos ir Baltijos juros pakrantese Zemynineje Eurazijoje paplitusi į siaure nuo Azovo juros Volgos zemupio Aralo juros siaurinio Kazachstano Jenisejaus aukstupio Uzbaikales siaures vakaru Kinijos Pietuose arealas siekia Mongolija pietinį Afganistana Iraka Mazaja Azija Balkanu pusiasalį Ronos delta Ziemoja Vakaru Europoje Vidurzemio Juodosios Kaspijos juru Persu įlankos pakrantese Indijoje pietineje Kinijoje Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje peri apie 30 50 poru bet vidaus vandenyse gana retos Dazniau aptinkamos Kursiu mariose ir Nemuno deltoje Siose vietose kartais pastebimi buriai iki keliu desimciu pauksciu Įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Kursiu mariose paprastosios urvines antys aptinkamos balandzio rugsejo men BuveinePeri prie suriu vandenu Megsta vandens baseinus smeletais krantais kopas raizyta vietove Geluose vandenyse apsistoja per migracija Ziemoja susitelkusios į gausius burius juros įlankose sekliuose pakrasciuose BiologijaAktyvesnes tamsiu paros metu Paprastai labai tylus paukstis tik patele veisimosi periodu dusliai kreksi Pora pastovi islieka ir issiritus jaunikliams Anciukus augina abu tevai Lytiskai subresta antraisiais gyvenimo metais Monogames Detyje paprastai buna 8 12 kiausiniu kurie sveria mazdaug po 80 gramu Patele kasdien padeda po kiausinį ir pereti pradeda tik sudejusi visus kiausinius Perejimo trukme apie 28 dienos Tik issirite jaunikliai sveria po 55 gramus Paskui tevus seka iki artimiausio vandens telkinio Daznai vados susijungia ir gausus jaunikliu burys laikosi prie vienos suaugusiu poros Anciukai uzauga mazdaug per 2 menesius MitybaMinta gyvuniniu ir augaliniu maistu mityba priklauso nuo sezono ir įsikurimo vietos Lesa vandens vabzdzius ir ju lervas moliuskus augalu sporas seklas AmziusLaisveje maksimaliai isgyvena 24 8 metus LiteraturaLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990 Saltiniai IUCN Red list Tadorna tadorna Pasauline gamtos apsaugos organizacijos rusiu raudonasis sarasas Nuoroda tikrinta 2019 08 14 Straipsnis anglu k terminai vlkk lt Paprastoji urvine antis Archyvuota kopija 2023 03 19 is Wayback Machine projekto VLKK terminu bankas nuoroda tikrinta 2023 03 20 birdid no Shelduck Tadorna tadorna Nord University birdsoftheworld org Common Shelduck Tadorna tadorna pauksciai lt Urvine antis ornitologija lt Urvine antis Tadorna tadorna Common Shelduck nerija lrv lt Pauksciai Kursiu nerijos nacionalinio parko direkcija genomics senescence info Tadorna tadornaGalerijaPatinelis skrydyje Patinelis Patele Patele paprastosios urvines antys prie lizdavietes Kiausinis Paprastoji urvine antis su paugejusiais jaunikliais Vikiteka Paprastoji urvine antis vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas urvine antis