Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Situacionizmas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Situacionizmas – judėjimas, kurio vienas iš įkūrėjų buvo prancūzų rašytojas ir režisierius Guy Debord'as. Nuo 1957 iki 1972 m. judėjimas vadinosi Situacionistų internacionalu (SI).
Istorija
Situacionizmas buvo politinis ir meninis judėjimas, XX a. viduryje veikęs kelete šalių. Jo šalininkai aršiai kritikavo visuomenę iš kairiosios perspektyvos, daugeliu atžvilgiu SI būtų galima laikyti atnaujinta marksizmo versija. Dauguma palaikė idėją, kad kapitalas yra visiškai įsigalėjęs, dėl to visuomenėje atsiranda polinkis į prekinį fetišizmą, o tai veda į „spektaklio visuomenę“, kurioje žmonės yra tik pasyvūs stebėtojai, patys negalintys įsikišti. Šios mintys išdėstytos 1967 m. išleistoje G. Debord'o knygoje „Spektaklio visuomenė“. Nors situacionistai buvo itin neigiamai nusiteikę politikų ir akademikų atžvilgiu, judėjimas kilo būtent politinėje ir akademinėje sferose. SI laikomas viena iš pagrindinių jėgų, dalyvavusių 1968 m. gegužės įvykiuose Prancūzijoje.
Situacionizmas ir avangardas
Įkvėpti Georgo Lukacso, situacionistai iš pradžių užsiėmė istorine avangardinių judėjimų, pvz., dadaizmo ir siurrealizmo, analize. Jie manė, kad šie judėjimai žlugo, nes nesugebėjo pakeisti pasaulio. Situacionistų požiūriu nėra prasminga kurti eksperimentinių meno kūrinių, neturinčių revoliucinės potekstės. G. Debord’as teigė, kad kapitalistinė visuomenė numalšino visus ankstesnius bandymus mesti iššūkį buržuazijos hegemonijai. Buržuazija, pasisavindama avangardo kultūrą, visą meną ir simbolius pavertė preke. SI šiuos istorijos faktus pavadino atsitraukimu (pranc. récuperation).
Padarius šią išvadą, apie 1962 m. visi menininkai buvo pašalinti iš judėjimo. Anot situacionistų, menas yra praeitis ir nuo šiol jis turėtų būti realizuojamas per revoliucinę praktiką, o visas jėgas reikia skirti . Situacionistai manė, kad patys imdamiesi atstovauti spektaklio visuomenei, sukeltų griaunamąjį ir kritinį poveikį. Tai turi būti daroma slapčia, todėl judėjimo nariai turėjo slėpti savo menines ambicijas ir tapti beveik nematomais spektaklio visuomenėje. Taip norėta organizuoti savotiškus meninio terorizmo aktus. Šis būdas meno radikalumui atsikovoti vadintas „užgrobimu“ (pranc. détournement).
Dėl šių radikalių pozicijų situacionistai prarado savo, kaip meninio judėjimo, statusą. Tai reiškė, kad grupuotė liko tik politiniu revoliuciniu judėjimu.
„Dérive“
Viena iš situacionistų idėjų vadinta . Jos esmė – vaikštinėti po miestą siekiant pajausti, kaip skirtingos miesto vietos veikia jausmus ir protą. Norint tą padaryti, reikia išsilaisvinti iš valingų procesų ir leisti reikštis žaismingam ir kūrybingam elgesiui. Vaikštinėjant, tarpusavyje kalbamasi apie tai, kokie įspūdžiai išgyvenami, lyg būtų užsiimama savianalize. Taip išsivystė teorija, kuria siekiama apibūdinti, kaip skirtinga aplinka veikia žmogaus jausmus. Situacionistai teigė, kad šiuolaikinis miestų planavimas ir architektūra prisideda prie to, kad žmonės būtų izoliuoti. Jų manymu, šiuolaikinis miestas yra tik fonas vartotojiškai kultūrai.
„Pastabos apie spektaklio visuomenę“
1988 m. buvo išleista G. Debord’o knyga „Pastabos apie spektaklio visuomenę“. Joje teigiama, kad išsklaidytas spektaklis virto į visišką spektaklio visuomenę. G. Debord’as pateikė penkis punktus, būdingus visiškai spektaklio visuomenei:
- nepaliaujamas technologijų naujinimas
- valstybės ir ekonomikos integracija
- bendras slaptumas
- melas, į kurį neįmanoma atsakyti
- amžina dabartis
Situacionizmo įtaka
Daugybė situacionistų idėjų padarė įtaką 7-ojo dešimtmečio kairiesiems judėjimams, o 10-ojo dešimtmečio viduryje jos vėl susilaukė dėmesio. Šiais laikais mene situacionizmas siejamas su reliacine estetika, o politikoje – su įvairiomis akcijomis, pvz., „Susigrąžinkime gatves“ (angl. Reclaim the Streets) ar reklamų parodijomis. Be to, gausybė politinių grupuočių, pvz., prancūzų „Trop loin“, „Théorie Communiste“ ar graikų TPTG situacionistus laiko vienu iš judėjimų, įkvėpusių veikti.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Situacionizmas, Kas yra Situacionizmas? Ką reiškia Situacionizmas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Situacionizmas judejimas kurio vienas is įkureju buvo prancuzu rasytojas ir rezisierius Guy Debord as Nuo 1957 iki 1972 m judejimas vadinosi Situacionistu internacionalu SI Istorija Draudziama uzdrausti situacionistiskas sukis ant namo sienos Situacionizmas buvo politinis ir meninis judejimas XX a viduryje veikes kelete saliu Jo salininkai arsiai kritikavo visuomene is kairiosios perspektyvos daugeliu atzvilgiu SI butu galima laikyti atnaujinta marksizmo versija Dauguma palaike ideja kad kapitalas yra visiskai įsigalejes del to visuomeneje atsiranda polinkis į prekinį fetisizma o tai veda į spektaklio visuomene kurioje zmones yra tik pasyvus stebetojai patys negalintys įsikisti Sios mintys isdestytos 1967 m isleistoje G Debord o knygoje Spektaklio visuomene Nors situacionistai buvo itin neigiamai nusiteike politiku ir akademiku atzvilgiu judejimas kilo butent politineje ir akademineje sferose SI laikomas viena is pagrindiniu jegu dalyvavusiu 1968 m geguzes įvykiuose Prancuzijoje Situacionizmas ir avangardasĮkvepti Georgo Lukacso situacionistai is pradziu uzsieme istorine avangardiniu judejimu pvz dadaizmo ir siurrealizmo analize Jie mane kad sie judejimai zlugo nes nesugebejo pakeisti pasaulio Situacionistu poziuriu nera prasminga kurti eksperimentiniu meno kuriniu neturinciu revoliucines potekstes G Debord as teige kad kapitalistine visuomene numalsino visus ankstesnius bandymus mesti issukį burzuazijos hegemonijai Burzuazija pasisavindama avangardo kultura visa mena ir simbolius paverte preke SI siuos istorijos faktus pavadino atsitraukimu pranc recuperation Padarius sia isvada apie 1962 m visi menininkai buvo pasalinti is judejimo Anot situacionistu menas yra praeitis ir nuo siol jis turetu buti realizuojamas per revoliucine praktika o visas jegas reikia skirti Situacionistai mane kad patys imdamiesi atstovauti spektaklio visuomenei sukeltu griaunamajį ir kritinį poveikį Tai turi buti daroma slapcia todel judejimo nariai turejo slepti savo menines ambicijas ir tapti beveik nematomais spektaklio visuomeneje Taip noreta organizuoti savotiskus meninio terorizmo aktus Sis budas meno radikalumui atsikovoti vadintas uzgrobimu pranc detournement Del siu radikaliu poziciju situacionistai prarado savo kaip meninio judejimo statusa Tai reiske kad grupuote liko tik politiniu revoliuciniu judejimu Derive Viena is situacionistu ideju vadinta Jos esme vaikstineti po miesta siekiant pajausti kaip skirtingos miesto vietos veikia jausmus ir prota Norint ta padaryti reikia issilaisvinti is valingu procesu ir leisti reikstis zaismingam ir kurybingam elgesiui Vaikstinejant tarpusavyje kalbamasi apie tai kokie įspudziai isgyvenami lyg butu uzsiimama savianalize Taip issivyste teorija kuria siekiama apibudinti kaip skirtinga aplinka veikia zmogaus jausmus Situacionistai teige kad siuolaikinis miestu planavimas ir architektura prisideda prie to kad zmones butu izoliuoti Ju manymu siuolaikinis miestas yra tik fonas vartotojiskai kulturai Pastabos apie spektaklio visuomene 1988 m buvo isleista G Debord o knyga Pastabos apie spektaklio visuomene Joje teigiama kad issklaidytas spektaklis virto į visiska spektaklio visuomene G Debord as pateike penkis punktus budingus visiskai spektaklio visuomenei nepaliaujamas technologiju naujinimas valstybes ir ekonomikos integracija bendras slaptumas melas į kurį neįmanoma atsakyti amzina dabartisSituacionizmo įtakaDaugybe situacionistu ideju padare įtaka 7 ojo desimtmecio kairiesiems judejimams o 10 ojo desimtmecio viduryje jos vel susilauke demesio Siais laikais mene situacionizmas siejamas su reliacine estetika o politikoje su įvairiomis akcijomis pvz Susigrazinkime gatves angl Reclaim the Streets ar reklamu parodijomis Be to gausybe politiniu grupuociu pvz prancuzu Trop loin Theorie Communiste ar graiku TPTG situacionistus laiko vienu is judejimu įkvepusiu veikti