Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Norilsko sukilimas 1953 m vasarą Rusijos įvykęs kalinių sukilimas Padėtis iki sukilimoDidelę reikšmę sukilimui Gorlage t
Norilsko sukilimas
Norilsko sukilimas – 1953 m. vasarą Rusijos įvykęs kalinių sukilimas.
Padėtis iki sukilimo
Didelę reikšmę sukilimui „Gorlage“ turėjo kalinių etapas iš Karagandos, atvykęs į Norilską 1952 m. rugsėjo 8 d. Numalšinus 1952 m. sukilimą , buvo atrinkti patys aktyviausi jų dalyviai ir 1200 vyrų buvo atvežti į „Gorlagą“ kaip į griežtesnę ir atšiauresnę kalinimo vietą. Daugumą jų sudarė vakarų ukrainiečiai – nacionalinio pasipriešinimo SSRS okupacijai dalyviai. Sujungus vietinių kalinių ir atvykėlių jėgas, pavyko pakeisti „Gorlago“ klimatą. 1953 m. pavasarį mirus Stalinui kaliniai ėmė laukti greitos amnestijos, tačiau jos nebuvo, ir kaliniai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, reikalauti geresnių gyvenimo sąlygų.
Sukilimo pradžia
Sukilimo pradžią išprovokavo lagerio administracija, ieškodama būdų, kaip atstatyti pašlijusį režimą. Ji numatė įvykių greitinimo planą – vienu metu prižiūrėtojų paliktose zonose išprovokuoti tarp atskirų kalinių grupių kruvinus, kontroliuojamus susirėmimus, vadinamąją „gaišatį“ („volynką“). Kaliniai žudytų vieni kitus, būtų išaiškinti jų lyderiai, organizatoriai. Juos izoliuotų, ir tvarka lageryje būtų atstatyta.
1953 m. gegužę baudos izoliatoriuose buvo uždaryti specialiai atrinkti kaliniai, kuriuos administracijos karininkai ir operatyvinė dalis instruktavo, kaip sukelti trumpalaikius, kontroliuojamus susirėmimus tarp supriešintų kalinių grupių.
Sukilimo eiga
1953 m. gegužės 26 d. sargybos viršininkas iš automato apšaudė 5-tojo lagerio gyvenamoje zonoje prie barako stovinčius kalinius, kelis iš jų nukovė ir sužeidė. Pasipiktinusių kalinių grupė patraukė prie lagerio administracijos pastatą. Karininkai, prižiūrėtojai, civiliai tarnautojai skubiai pasišalino. Tai buvo sukilimo pradžia. Gegužės 27 – birželio 4 d. sukilimas apėmė visus „Gorlago“ skyrius išskyrus 2-ąjį skyrių, buvusį atokiau nuo Norilsko – Kajerkane. Sudaryti sukilimo komitetai perėmė visas lagerio valdymo funkcijas.
Kaliniai pareikalavo komisijos iš Maskvos, paruošė reikalavimus – dalį buitinio pobūdžio, dalį politinio. Vengta kelti reikalavimus, kurie sovietinei sistemai būtų nepriimtini, stengtasi tilpti į sovietinių įstatymų rėmus. Politinių reikalavimų esmė buvo ta, kad lagerių valdininkai vadovautųsi sovietinėje teisėje esamomis nuostatomis, sovietine konstitucija.
1953 m. birželio 6 d. iš Maskvos atskrido komisija, vadovaujama pulkininko Kuznecovo. Buitiniai reikalavimai buvo patenkinti iš karto. Politinių reikalavimų komisija nesutiko patenkinti ir sukilimui numalšinti panaudojo kariuomenę.
Sukilimo numalšinimas
Sukilimas buvo numalšintas 1953 m. rugpjūčio 4 d. 3-ajame „Gorlago“ skyriuje nukauta 104, sužeista per 200 kalinių. Rugsėjo 27 d. maždaug 1000 aktyvių sukilimo dalyvių buvo iš „Gorlago“ išvežti ir išskirstyti po Irkutsko, Kurgano, Magadano srityse buvusius lagerius, taip pat į „Steplago“ Kengyro skyrių, kur 1954 m. jie vėl suorganizavo sukilimą. Po įvairių priemonių iš „Gorlago“ skyrių buvo atskirta 2920 kalinių, aktyviai dalyvavusių sukilime.
Lietuviai sukilime
1952 m. spalio – lapkričio mėn. buvo sudaryta lietuvių kalinių pasipriešinimo grupė, kurioje buvo:
- Atstovaujančioji grandis – taryba (komitetas), palaikiusi ryšius su kitų tautybių pasipriešinimo grupėmis, atstovavusi lietuviams bendrame lagerio Pasipriešinimo komitete.
- Vykdomoji grandis – štabas, sudarytas iš saugos penketų organizatorių ir vadovų, vykdęs baudžiamąsias operacijas, rinkęs žvalgybos duomenis, organizavęs apsirūpinimą šaltaisiais ginklais, koordinavęs ir palaikęs ryšius su vakarų ukrainiečių štabu. Lietuvių štabui vadovavo Algimantas Ruzgys.
Pasipriešinimo grupės branduolį sudarė 25 – 30 vyrų.
Vėliau buvo sudaryti rezervo penketai, rėmėjų grupės. Pasipriešinimo grupėje aktyviai dalyvavo apie 100 lietuvių (Mikas Misiurevičius, Bronius Ramanauskas, Bronius Zlatkus, Bronius Žukauskas, Vaclovas Zubkevičius, Česlovas Kavaliauskas, Mindaugas Sudnikas, Justinas Garšva, Vladas Ežerskis, Kajetonas Karčiauskas ir kt.). 3-jame (buvusių katorgininkų) „Gorlago“ skyriuje aktyviai reiškėsi Zenonas Drongis, Juozas Kazlauskas, Benas Balaika, Zigmas Jacevičius, Vytautas Juodvalkis ir kt. Antrajame skyriuje (Kajerkane) sukilimo komitetas nebuvo sudarytas, ten veikė pogrindžio organizacija, kurioje tarp lietuvių buvo Vytautas Balsys, Petras Klangauskas, Leonas Juodis, Vytautas Makutėnas.
Tarp atvykusių iš „Pesčianlago“ buvo Juozas Lukšys, Antanas Vaškevičius, Jonas Šustikas, Kazimieras Vezbergas, Antanas Zinkevičius, Algis Ševelinskas, Vytautas Subačius, Antanas Gailiušis, Petras Gataveckas, Kazys Šalkauskas, Vytautas Kaziulionis ir kiti – iš viso apie 70 vyrų.
Sukilimo metu į saugos, sargybos, tvarkos palaikymo būrius buvo įtraukti rezervo penketai bei rėmėjai – iš viso apie 200 vyrų. Sukilimo metu lietuvių pasipriešinimo grupė buvo pavadinta „Norilsko Vyčių“ vardu.
Daug lietuvių buvo įtraukti į lagerio skyrių sukilimo komitetus (Julius Aleknavičius, Algimantas Ruzgys, Juozas Kazlauskas), kitas lagerio valdymo struktūras (Benas Balaika, Zenonas Drangis, Bronius Zlatkus). Irena Martinkutė-Smetonienė atstovavo lietuviams 6-ojo „Gorlago“ skyriaus sukilimo komitete.
Numalšinus sukilimą, tarp maždaug 1000 aktyvių jo dalyvių, išskirstytų į kitas kalinimo vietas, buvo 82 lietuviai. Dalis jų pateko į Vladimiro kalėjimą, dalis – į Kolymoje specialiai paruoštą tuščią nedidelį lagerį „Jubileinyj“, esantį Ust Utinkoje, dalis – į šalia buvusį lagerį „Cholodnyj“.
Literatūra
- Edvardas Burokas. Pūtėme prieš vėją. 4 dalis. Krauju rašyta istorija. Vilnius, 2010.
- Laisvės kovų archyvas. Istorinis žurnalas, 34 tomas. Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2003.
Išnašos
- Penketas (penkių asmenų grupė) – mažiausias kalinių pasipriešinimo organizacijos vienetas, turintis savo vyresnįjį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Norilsko sukilimas, Kas yra Norilsko sukilimas? Ką reiškia Norilsko sukilimas?
Norilsko sukilimas 1953 m vasara Rusijos įvykes kaliniu sukilimas Padetis iki sukilimoDidele reiksme sukilimui Gorlage turejo kaliniu etapas is Karagandos atvykes į Norilska 1952 m rugsejo 8 d Numalsinus 1952 m sukilima buvo atrinkti patys aktyviausi ju dalyviai ir 1200 vyru buvo atvezti į Gorlaga kaip į grieztesne ir atsiauresne kalinimo vieta Dauguma ju sudare vakaru ukrainieciai nacionalinio pasipriesinimo SSRS okupacijai dalyviai Sujungus vietiniu kaliniu ir atvykeliu jegas pavyko pakeisti Gorlago klimata 1953 m pavasarį mirus Stalinui kaliniai eme laukti greitos amnestijos taciau jos nebuvo ir kaliniai pradejo reiksti nepasitenkinima reikalauti geresniu gyvenimo salygu Sukilimo pradziaSukilimo pradzia isprovokavo lagerio administracija ieskodama budu kaip atstatyti paslijusį rezima Ji numate įvykiu greitinimo plana vienu metu priziuretoju paliktose zonose isprovokuoti tarp atskiru kaliniu grupiu kruvinus kontroliuojamus susiremimus vadinamaja gaisatį volynka Kaliniai zudytu vieni kitus butu isaiskinti ju lyderiai organizatoriai Juos izoliuotu ir tvarka lageryje butu atstatyta 1953 m geguze baudos izoliatoriuose buvo uzdaryti specialiai atrinkti kaliniai kuriuos administracijos karininkai ir operatyvine dalis instruktavo kaip sukelti trumpalaikius kontroliuojamus susiremimus tarp supriesintu kaliniu grupiu Sukilimo eiga1953 m geguzes 26 d sargybos virsininkas is automato apsaude 5 tojo lagerio gyvenamoje zonoje prie barako stovincius kalinius kelis is ju nukove ir suzeide Pasipiktinusiu kaliniu grupe patrauke prie lagerio administracijos pastata Karininkai priziuretojai civiliai tarnautojai skubiai pasisalino Tai buvo sukilimo pradzia Geguzes 27 birzelio 4 d sukilimas apeme visus Gorlago skyrius isskyrus 2 ajį skyriu buvusį atokiau nuo Norilsko Kajerkane Sudaryti sukilimo komitetai pereme visas lagerio valdymo funkcijas Kaliniai pareikalavo komisijos is Maskvos paruose reikalavimus dalį buitinio pobudzio dalį politinio Vengta kelti reikalavimus kurie sovietinei sistemai butu nepriimtini stengtasi tilpti į sovietiniu įstatymu remus Politiniu reikalavimu esme buvo ta kad lageriu valdininkai vadovautusi sovietineje teiseje esamomis nuostatomis sovietine konstitucija 1953 m birzelio 6 d is Maskvos atskrido komisija vadovaujama pulkininko Kuznecovo Buitiniai reikalavimai buvo patenkinti is karto Politiniu reikalavimu komisija nesutiko patenkinti ir sukilimui numalsinti panaudojo kariuomene Sukilimo numalsinimasSukilimas buvo numalsintas 1953 m rugpjucio 4 d 3 ajame Gorlago skyriuje nukauta 104 suzeista per 200 kaliniu Rugsejo 27 d mazdaug 1000 aktyviu sukilimo dalyviu buvo is Gorlago isvezti ir isskirstyti po Irkutsko Kurgano Magadano srityse buvusius lagerius taip pat į Steplago Kengyro skyriu kur 1954 m jie vel suorganizavo sukilima Po įvairiu priemoniu is Gorlago skyriu buvo atskirta 2920 kaliniu aktyviai dalyvavusiu sukilime Lietuviai sukilime1952 m spalio lapkricio men buvo sudaryta lietuviu kaliniu pasipriesinimo grupe kurioje buvo Atstovaujancioji grandis taryba komitetas palaikiusi rysius su kitu tautybiu pasipriesinimo grupemis atstovavusi lietuviams bendrame lagerio Pasipriesinimo komitete Vykdomoji grandis stabas sudarytas is saugos penketu organizatoriu ir vadovu vykdes baudziamasias operacijas rinkes zvalgybos duomenis organizaves apsirupinima saltaisiais ginklais koordinaves ir palaikes rysius su vakaru ukrainieciu stabu Lietuviu stabui vadovavo Algimantas Ruzgys Pasipriesinimo grupes branduolį sudare 25 30 vyru Veliau buvo sudaryti rezervo penketai remeju grupes Pasipriesinimo grupeje aktyviai dalyvavo apie 100 lietuviu Mikas Misiurevicius Bronius Ramanauskas Bronius Zlatkus Bronius Zukauskas Vaclovas Zubkevicius Ceslovas Kavaliauskas Mindaugas Sudnikas Justinas Garsva Vladas Ezerskis Kajetonas Karciauskas ir kt 3 jame buvusiu katorgininku Gorlago skyriuje aktyviai reiskesi Zenonas Drongis Juozas Kazlauskas Benas Balaika Zigmas Jacevicius Vytautas Juodvalkis ir kt Antrajame skyriuje Kajerkane sukilimo komitetas nebuvo sudarytas ten veike pogrindzio organizacija kurioje tarp lietuviu buvo Vytautas Balsys Petras Klangauskas Leonas Juodis Vytautas Makutenas Tarp atvykusiu is Pescianlago buvo Juozas Luksys Antanas Vaskevicius Jonas Sustikas Kazimieras Vezbergas Antanas Zinkevicius Algis Sevelinskas Vytautas Subacius Antanas Gailiusis Petras Gataveckas Kazys Salkauskas Vytautas Kaziulionis ir kiti is viso apie 70 vyru Sukilimo metu į saugos sargybos tvarkos palaikymo burius buvo įtraukti rezervo penketai bei remejai is viso apie 200 vyru Sukilimo metu lietuviu pasipriesinimo grupe buvo pavadinta Norilsko Vyciu vardu Daug lietuviu buvo įtraukti į lagerio skyriu sukilimo komitetus Julius Aleknavicius Algimantas Ruzgys Juozas Kazlauskas kitas lagerio valdymo strukturas Benas Balaika Zenonas Drangis Bronius Zlatkus Irena Martinkute Smetoniene atstovavo lietuviams 6 ojo Gorlago skyriaus sukilimo komitete Numalsinus sukilima tarp mazdaug 1000 aktyviu jo dalyviu isskirstytu į kitas kalinimo vietas buvo 82 lietuviai Dalis ju pateko į Vladimiro kalejima dalis į Kolymoje specialiai paruosta tuscia nedidelį lagerį Jubileinyj esantį Ust Utinkoje dalis į salia buvusį lagerį Cholodnyj LiteraturaEdvardas Burokas Puteme pries veja 4 dalis Krauju rasyta istorija Vilnius 2010 Laisves kovu archyvas Istorinis zurnalas 34 tomas Kaunas Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtiniu sajunga 2003 IsnasosPenketas penkiu asmenu grupe maziausias kaliniu pasipriesinimo organizacijos vienetas turintis savo vyresnįjį