Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mieganti VeneraMenininkas DžordžonėMetai apie 1510Meno kryptis Aukštasis renesansasMedžiagos technika aliejinis paveiksl
Mieganti Venera
| Mieganti Venera | |
|---|---|
| Menininkas | Džordžonė |
| Metai | apie 1510 |
| Meno kryptis | Aukštasis renesansas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 108 cm × 175 cm |
| Miestas (vieta) | Dresdenas |
| Muziejus | Senųjų meistrų paveikslų galerija |
Mieganti Venera – italų renesanso dailininko Džordžonės (apie 1477–1510) paveikslas, esantis Dresdeno Senųjų meistrų paveikslų galerijoje. Įvardijamas vienu garsiausių ir pirmųjų moters akto paveikslų Vakarų meno istorijoje.
Apie paveikslą
Paveikslą tapė Venecijos dailės mokyklos dailininkas Džordžonė, bet nebaigė dėl staigios mirties nuo maro 1510 m. Paveikslo tapybą pratęsė Ticianas, kurio rankai priskiriama dangaus ir tolimojo peizažo detalių tapyba. Ticianas vėliau sukūrė paveikslą „Urbino Venera“, kuriame artimai sekė Džordžonės paveikslo vaizdiniu. Ticianas dešiniajama kampe buvo nutapęs Kupidoną, kuris 1843 m. buvo panaikintas dailininko Martin Schirmer. Tikriausiai Ticianas pridėjo ranką ir prie raudonų klosčių tapybos po Veneros galva. Bendrąja nuomone paveikslas vaizduoja alegorinę meilės išraišką.
Paveikslas tikriausiai buvo užsakytas Girolamo Marcello ir Morosina Pisani vestuvių 1507 m. spalio 7 d. proga. Girolamo Marcello buvo Džordžonės rėmėju ir turėjo tris jo paveikslus, įskaitant „Miegančią Venerą“. Pozuotojos asmenybė nežinoma. Paveikslas nepasirašytas. To meto vestuviniuose paveiksluose tarp aristokratų buvo įprasta vaizduoti Veneros vaizdinį, bet visai tikėtina, kad paveiksle vaizduojama nimfa. Pažymėtina, kad drapiruotės klosčių tonai po moters kūnu yra šalti, tokiu būdu mažinantys paveikslo erotinį charakterį.
Džordžonė buvo vienas pirmųjų menininkų Europoje, kuris stipriai akcentavo peizažo vaidmenį paveiksle. Jo rankai priklauso pirmuoju savarankišku peizažu įvardijamas paveikslas „Audra“. „Miegančioje Veneroje“ peizažas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, gulinčios moters kūno linijos harmoningai atitinka peizažo kalvų linijas. Iki „Miegančios Veneros“ Europos mene nebuvo nuogos moters vaizdinių, neįpintų į biblijinių ar mitologinių istorijų rėmus. Apie 1510 m. Venecijos mene atsirado vaizdinių, kurie moters nuogumą vaizduoja kaip patį savaime paveikslo objektą ir tapybos tikslą. „Mieganti Venera“ laikoma pirmuoju šio žanro paveikslu, kuriuo artimai sekė vėlesni tapytojai Ticianas, Palma Vyresnysis, Džulijus Romanas, Rubensas, Nikola Pusenas, Engras, Eduaras Manė. Vienas iš esminių skirtumų tarp šių dailininkų darbų ir Džordžonės yra tas, kad „Miegančioje Veneroje“ vaizduojama moteris yra užsimerkusi (ar mieganti) ir nevaržomai leidžia žiūrovui stebėti jos kūną.
Išnašos
- Pignatti. The Life and Work of Giorgione. p. 75.
- Jaynie Anderson. Giorgione, Titian and the Sleeping Venus. Convegno Internazionale Di Studi, Venezia (Vicenza: Neri Pozza, 1980), p. 341.
Nuorodos
- wga.hu
- britannica.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mieganti Venera, Kas yra Mieganti Venera? Ką reiškia Mieganti Venera?
Mieganti VeneraMenininkas DzordzoneMetai apie 1510Meno kryptis Aukstasis renesansasMedziagos technika aliejinis paveikslas drobeMatmenys 108 cm 175 cmMiestas vieta DresdenasMuziejus Senuju meistru paveikslu galerija Mieganti Venera italu renesanso dailininko Dzordzones apie 1477 1510 paveikslas esantis Dresdeno Senuju meistru paveikslu galerijoje Įvardijamas vienu garsiausiu ir pirmuju moters akto paveikslu Vakaru meno istorijoje Apie paveikslaPaveiksla tape Venecijos dailes mokyklos dailininkas Dzordzone bet nebaige del staigios mirties nuo maro 1510 m Paveikslo tapyba pratese Ticianas kurio rankai priskiriama dangaus ir tolimojo peizazo detaliu tapyba Ticianas veliau sukure paveiksla Urbino Venera kuriame artimai seke Dzordzones paveikslo vaizdiniu Ticianas desiniajama kampe buvo nutapes Kupidona kuris 1843 m buvo panaikintas dailininko Martin Schirmer Tikriausiai Ticianas pridejo ranka ir prie raudonu klosciu tapybos po Veneros galva Bendraja nuomone paveikslas vaizduoja alegorine meiles israiska Paveikslas tikriausiai buvo uzsakytas Girolamo Marcello ir Morosina Pisani vestuviu 1507 m spalio 7 d proga Girolamo Marcello buvo Dzordzones remeju ir turejo tris jo paveikslus įskaitant Miegancia Venera Pozuotojos asmenybe nezinoma Paveikslas nepasirasytas To meto vestuviniuose paveiksluose tarp aristokratu buvo įprasta vaizduoti Veneros vaizdinį bet visai tiketina kad paveiksle vaizduojama nimfa Pazymetina kad drapiruotes klosciu tonai po moters kunu yra salti tokiu budu mazinantys paveikslo erotinį charakterį Dzordzone buvo vienas pirmuju menininku Europoje kuris stipriai akcentavo peizazo vaidmenį paveiksle Jo rankai priklauso pirmuoju savarankisku peizazu įvardijamas paveikslas Audra Miegancioje Veneroje peizazas taip pat vaidina svarbu vaidmenį gulincios moters kuno linijos harmoningai atitinka peizazo kalvu linijas Iki Miegancios Veneros Europos mene nebuvo nuogos moters vaizdiniu neįpintu į biblijiniu ar mitologiniu istoriju remus Apie 1510 m Venecijos mene atsirado vaizdiniu kurie moters nuoguma vaizduoja kaip patį savaime paveikslo objekta ir tapybos tiksla Mieganti Venera laikoma pirmuoju sio zanro paveikslu kuriuo artimai seke velesni tapytojai Ticianas Palma Vyresnysis Dzulijus Romanas Rubensas Nikola Pusenas Engras Eduaras Mane Vienas is esminiu skirtumu tarp siu dailininku darbu ir Dzordzones yra tas kad Miegancioje Veneroje vaizduojama moteris yra uzsimerkusi ar mieganti ir nevarzomai leidzia ziurovui stebeti jos kuna IsnasosPignatti The Life and Work of Giorgione p 75 Jaynie Anderson Giorgione Titian and the Sleeping Venus Convegno Internazionale Di Studi Venezia Vicenza Neri Pozza 1980 p 341 Nuorodoswga hu britannica com