Amerikos baltų laisvės lyga

Amerikos baltų laisvės lyga (angl. Baltic American Freedom League) – Rytų Baltijos šalių kilmės JAV piliečių organizacija. Įkurta lietuvių iniciatyva 1981 m. Los Andžele.

Struktūra

Lygą sudaro privatūs asmenys ir organizacijos. Sumokėję vienkartinį nario mokestį jie įgyja balsavimo teisę. Lygai vadovauja direktorių valdyba – 17 direktorių, kasmet renkamų suvažiavime. Valdyba renka vykdomąjį komitetą – prezidentą, vykdomąjį viceprezidentą ir 3 viceprezidentus, sekretorių, iždininką.

Veikla

Iki 1990 m. Lyga rėmė Baltijos šalių kovą dėl nepriklausomybės. Būdami JAV piliečiai Lygos nariai galėjo lengviau oficialiai pasiekti Kongresą, Valstybės departamentą ir Baltuosius Rūmus, tuo skyrėsi nuo kitų emigrantų organizacijų. Lyga informuodavo JAV vyriausybę ir visuomenę apie Baltijos šalyse TSRS vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, religinį persekiojimą, kultūrinę ir tautinę diskriminaciją.

1981 m. pab. Lyga surengė akciją dėl JAV piliečio docento V. Skuodžio neteisėto įkalinimo TSRS koncentracijos lageryje. 1982 m., 1983 m. ir 1984 m. rengė konferencijas žmogaus teisių klausimais. 1982 m. ir 1983 m. Lygos pastangomis JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, įpareigojančią JAV prezidentą birželio 14-ąją skelbti . 1983 m. liepos 26 d. JAV vyriausybė atsižvelgė į Lygos memorandumą ir prezidentas Ronaldas Reiganas pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui J. Peresui de Kueljarui raštą, kuriame motyvuotai pabrėžiama, kad JAV nepripažįsta prievartinio Baltijos valstybių įjungimo į TSRS. Šis raštas iki 1990 m. buvo svarbiausias JAV oficialus dokumentas dėl Baltijos valstybių. 1984 m. m. spalio mėn. Lygos pastangomis Baltų radijo tarnyba iš Laisvės radijo stoties perkelta į Laisvosios Europos radiją – taip Baltijos šalys buvo išskirtos iš sovietinių grupės ir priskirtos prie TSRS įtakos zonos valstybių. Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę Lyga rėmė jų pastangas įgyti tarptautinį pripažinimą, organizavo jų vadovų susitikimus su JAV prezidentu ir kitais politikais. Lyga skatina Baltijos valstybių demokratijos ir rinkos ekonomikos plėtrą, draugiškus santykius su JAV, siekia ekonominės ir karinės paramos Baltijos valstybėms, Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, rėmė Baltijos valstybių priėmimą į NATO. Lygos iniciatyva 1998 m. Atstovų Rūmuose susidarė . Lygos pastangomis JAV Atstovų Rūmai 1998 m. priėmė rezoliuciją, smerkiančią Molotovo-Ribbentropo paktą.

Lyga leidžia žurnalą „Baltic Bulletin“, organizuoja viešas diskusijas, platina informaciją JAV administracijai, visuomenei, spaudai.

Lygos pirmininkai

• A. Mažeika
• Avo Piirisildas
• Agris Pavlovskis
• 1989-1991 m.
• R. A. Kerras 1991–1995 m.
• Aivaras Jerumanis
• Alnis Briedis
• Vija A. Turjanis

Šaltiniai

1. . Amerikos baltų laisvės lyga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 436 psl.

Nuorodos

• Amerikos baltų laisvės lygos svetainė