Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Italijos Šiaurės Afrika arba Italijos Libija it Libia Italiana Africa Settentrionale Italiana arab ليبيا الإيطالية Lībyā

Italijos Šiaurės Afrika

  • Pagrindinis puslapis
  • Italijos Šiaurės Afrika
Italijos Šiaurės Afrika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Italijos Šiaurės Afrika arba Italijos Libija (it. Libia Italiana, Africa Settentrionale Italiana, arab. ليبيا الإيطالية = Lībyā al-Īṭālīya) – teritorijos Šiaurės Afrikoje, kurias užėmė ir kolonizavo italai.

Libia Italiana / ليبيا الإيطالية
Italijos Šiaurės Afrika
nebėra
↓ 1911 – 1947
 

Vėliava Herbas
  Italijos Libija
  Italijos kolonijinė imperija
  Italija
Sostinė Bengazis/Tripolis
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
Plotas
 - 1939 1 759 541 km²
Gyventojai
 - 1939 893 774 
     Gyventojų tankumas 0,5 /km² 
Valiuta Italijos lira
Prieš
Po
Prancūzijos Alžyras
Prancūzijos Vakarų Afrika
Prancūzijos Pusiaujo Afrika
Anglų-Egipto Sudanas

Istorija

Osmanų valdymo laikai

XVI a. viduryje Šiaurės Afriką ir Libiją užėmė Osmanų imperija. Osmanai Tripolitaniją dažniausiai valdė tiesiogiai, o Kirenaiką ir Fecaną per vietos genčių vadus. Oficialiai valdė sultono skiriamas paša. Šalyje didelę įtaką įgijo janyčarų ir vadai. XVII a. išryškėjo Tripolitanijos, Kirenaikos ir Fecano politinės integracijos požymiai. Nuo 1711 m. Libiją valdė , faktiškai tapusių nepriklausomais valdovais, dinastija. Karamanliai skatino korsarystę ir prekybą, gaudami iš to naudos. XIX a. pradžioje Vakarų valstybių pastangomis korsarystė buvo panaikinta, Karamanlių įtaka susilpninta. 1835 m. šalyje Osmanai atkūrė savo valdžią. 1837 m. Libijoje susikūrusi religinė brolija ėmė vadovauti kovai su Osmanų valdžia.

Italijos valdymo laikai

XIX a. pabaigoje dėl įtakos Libijai pradėjo varžytis Italija ir Prancūzija. 1911 m. Italija dėl Libijos pradėjo karą su Osmanų imperija (). Osmanų imperija, kuri kariavo dar ir Balkanuose, pralaimėjo ir turėjo Libijos atsisakyti. Dėl vietos gyventojų priešinimosi Italija sugebėjo įsitvirtinti tik Libijos pajūrio rajonuose; Kirenaikoje italams aktyviai priešinosi senusitai. 1915 m. senusitų vadovu tapo (1890–1983 m.).

Per Pirmąjį pasaulinį karą Italija didžiausią dalį kariuomenės iš Libijos turėjo išvesti. 1918 m. paskelbta Tripolitanijos respublika. 1922 m. Kirenaikos ir Tripolitanijos sutartimi Idris as Senusis tapo abiejų sričių valdytoju. 1922 m. Italijoje įsigalėjus fašistams, kolonijinis karas Libijoje buvo atnaujintas, o Idris as Sanusis išvyko į Egiptą. Iki 1931 m. šalis, išskyrus jos vidinius rajonus, buvo užkariauta. Prasidėjo jos kolonizacija, kurią nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Vietos gyventojai buvo išstumiami į Libijos pietinius rajonus, į jų vietą kėlėsi kolonistai, jų atvyko apie 100 000. 1939 m. Libija paskelbta Italijos dalimi. 1940 m. Libijoje prasidėjo Didžiosios Britanijos kariuomenės mūšiai su Italija, nuo 1941 m. ir su Vokietija. Idris as Senusis mainais už pažadą po karo pripažinti Libijos nepriklausomybę parėmė Didžiąją Britaniją. 1943 m., iš Libijos išstūmus Italijos ir Vokietijos kariuomenes, Kirenaiką ir Tripolitaniją pradėjo valdyti Didžiosios Britanijos, Fesaną – Prancūzijos karinė administracija. Per karą Libija buvo nuniokota.

Libijos karalystės įkūrimas

1949 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu Libija iki 1952 m. turėjo tapti nepriklausoma. 1950 m. priimta konstitucija. 1951 m. gruodžio 24 d. paskelbta Libijos jungtinės karalystės, kurią sudarė Fezano, Kirenaikos ir Tripolitanijos provincijų federacija, nepriklausomybė. Karaliumi tapo Idris as Sanusis, pasivadinęs Idrisu I.

Taip pat skaitykite

  • Libija

Šaltiniai

  • Italiani Rimpatriati dalla Libia[neveikianti nuoroda]
  • Fotografie della Libia italiana Archyvuota kopija 2011-03-24 iš Wayback Machine projekto.
  • cartoko.com/Libya Archyvuota kopija 2012-07-21 iš archive.today
  • Studi di Storia Contemporanea
  • Album coloniale


Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 08:49

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italijos Šiaurės Afrika, Kas yra Italijos Šiaurės Afrika? Ką reiškia Italijos Šiaurės Afrika?

Italijos Siaures Afrika arba Italijos Libija it Libia Italiana Africa Settentrionale Italiana arab ليبيا الإيطالية Libya al iṭaliya teritorijos Siaures Afrikoje kurias uzeme ir kolonizavo italai Libia Italiana ليبيا الإيطالية Italijos Siaures Afrikanebera 1911 1947 Veliava HerbasLocation of Italijos Libija Italijos kolonijine imperija Italija dd dd dd Sostine Bengazis TripolisValdymo forma kolonijaEra ImperializmasPlotas 1939 1 759 541 km Gyventojai 1939 893 774 Gyventoju tankumas 0 5 km Valiuta Italijos liraPries PoPrancuzijos AlzyrasPrancuzijos Vakaru AfrikaPrancuzijos Pusiaujo AfrikaAnglu Egipto SudanasIstorijaOsmanu valdymo laikai XVI a viduryje Siaures Afrika ir Libija uzeme Osmanu imperija Osmanai Tripolitanija dazniausiai valde tiesiogiai o Kirenaika ir Fecana per vietos genciu vadus Oficialiai valde sultono skiriamas pasa Salyje didele įtaka įgijo janycaru ir vadai XVII a isryskejo Tripolitanijos Kirenaikos ir Fecano politines integracijos pozymiai Nuo 1711 m Libija valde faktiskai tapusiu nepriklausomais valdovais dinastija Karamanliai skatino korsaryste ir prekyba gaudami is to naudos XIX a pradzioje Vakaru valstybiu pastangomis korsaryste buvo panaikinta Karamanliu įtaka susilpninta 1835 m salyje Osmanai atkure savo valdzia 1837 m Libijoje susikurusi religine brolija eme vadovauti kovai su Osmanu valdzia Italijos valdymo laikai XIX a pabaigoje del įtakos Libijai pradejo varzytis Italija ir Prancuzija 1911 m Italija del Libijos pradejo kara su Osmanu imperija Osmanu imperija kuri kariavo dar ir Balkanuose pralaimejo ir turejo Libijos atsisakyti Del vietos gyventoju priesinimosi Italija sugebejo įsitvirtinti tik Libijos pajurio rajonuose Kirenaikoje italams aktyviai priesinosi senusitai 1915 m senusitu vadovu tapo 1890 1983 m Per Pirmajį pasaulinį kara Italija didziausia dalį kariuomenes is Libijos turejo isvesti 1918 m paskelbta Tripolitanijos respublika 1922 m Kirenaikos ir Tripolitanijos sutartimi Idris as Senusis tapo abieju sriciu valdytoju 1922 m Italijoje įsigalejus fasistams kolonijinis karas Libijoje buvo atnaujintas o Idris as Sanusis isvyko į Egipta Iki 1931 m salis isskyrus jos vidinius rajonus buvo uzkariauta Prasidejo jos kolonizacija kuria nutrauke Antrasis pasaulinis karas Vietos gyventojai buvo isstumiami į Libijos pietinius rajonus į ju vieta kelesi kolonistai ju atvyko apie 100 000 1939 m Libija paskelbta Italijos dalimi 1940 m Libijoje prasidejo Didziosios Britanijos kariuomenes musiai su Italija nuo 1941 m ir su Vokietija Idris as Senusis mainais uz pazada po karo pripazinti Libijos nepriklausomybe pareme Didziaja Britanija 1943 m is Libijos isstumus Italijos ir Vokietijos kariuomenes Kirenaika ir Tripolitanija pradejo valdyti Didziosios Britanijos Fesana Prancuzijos karine administracija Per kara Libija buvo nuniokota Libijos karalystes įkurimas1949 m Jungtiniu Tautu Generalines Asamblejos sprendimu Libija iki 1952 m turejo tapti nepriklausoma 1950 m priimta konstitucija 1951 m gruodzio 24 d paskelbta Libijos jungtines karalystes kuria sudare Fezano Kirenaikos ir Tripolitanijos provinciju federacija nepriklausomybe Karaliumi tapo Idris as Sanusis pasivadines Idrisu I Taip pat skaitykiteLibijaSaltiniaiItaliani Rimpatriati dalla Libia neveikianti nuoroda Fotografie della Libia italiana Archyvuota kopija 2011 03 24 is Wayback Machine projekto cartoko com Libya Archyvuota kopija 2012 07 21 is archive today Studi di Storia Contemporanea Album coloniale

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Rytų emyratas

  • Liepa 19, 2025

    Rytinės Alpės

  • Liepa 19, 2025

    Rumšiškių kapinynas

  • Liepa 19, 2025

    Rudnios Švč. Mergelės Marijos Nuolatinės Globėjos bažnyčia

  • Liepa 19, 2025

    Rudolfas Berzinis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje