Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Halio kometaAtradimasAtradėjas Edmond HalleyAtrastas 1758 m Orbitos charakteristikosEpocha 2449400 5 1994 m vasario 17 d
Halio kometa
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Edmond Halley |
| Atrastas | 1758 m. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Epocha | 2449400.5 (1994 m. vasario 17 d.) |
| 35,1 av | |
| 0,586 av | |
| Didysis pusašis | 17,8 av |
| Ekscentricitetas | 0,967 |
| 75,32 a | |
| Posvyris | 162,3° |
| Paskutinis perihelis | 1986 m. vasario 9 d. |
| Sekantis perihelis | 2061 m. liepos 28 d. |
Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 75–76 metus. Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.
Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.
Istorija
Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą Jeruzalės istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai . 1301 m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip Betliejaus žvaigždę.
Pavadinta anglų matematiko ir astronomo Edmond Halley (1656–1742), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. XVII a. kometą stebėjo Kepleris ir Niutonas. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline orbita. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m. nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino ir .
XX a. per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986 m. 1986 m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“ (600 km), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km). „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus.
Išnašos
- http://ssd.jpl.nasa.gov/horizons.cgi
- „JPL Small-Body Database Browser: 1P/Halley“ (1994-01-11 last obs). Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2008-10-13.
- Kronk, Gary W. „1P/Halley“. cometography.com. Suarchyvuotas originalas 2017-11-23. Nuoroda tikrinta 2008-10-13.
- Yeomans, Donald Keith; Rahe, Jürgen; Freitag, Ruth S. (1986). „The History of Comet Halley“. Journal of the Royal Astronomical Society of Canada. 80: 70. Bibcode:1986JRASC..80...62Y.
- Yeomans, Donald Keith; Kiang, Tao (1981-12-01). „The long-term motion of comet Halley“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society (anglų). 197 (3): 633–646. Bibcode:1981MNRAS.197..633Y. doi:10.1093/mnras/197.3.633. ISSN 0035-8711.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Halio kometa, Kas yra Halio kometa? Ką reiškia Halio kometa?
Halio kometaAtradimasAtradejas Edmond HalleyAtrastas 1758 m Orbitos charakteristikosEpocha 2449400 5 1994 m vasario 17 d 35 1 av0 586 avDidysis pusasis 17 8 avEkscentricitetas 0 96775 32 aPosvyris 162 3 Paskutinis perihelis 1986 m vasario 9 d Sekantis perihelis 2061 m liepos 28 d Halio kometa sviesiausia ir viena zinomiausiu zinomu periodiniu kometu Pasirodo vidutiniskai kas 75 76 metus Paskutinį karta pasirode 1986 m kita karta danguje ji bus matoma 2061 m Gerai matoma plika akimi Kaip ir kitos periodines kometos kuriu daugumos periodas yra nuo triju iki 20 metu kiekvieno perihelio metu kometa praranda medziagos dalį garuojant del to kiekviena karta mazeja ir ryskumas IstorijaHalio kometos pasirodymas 1066 m Pirmakart ji pamineta 240 m pr m e Jos pasirodyma Jeruzales istorikas J Flavijus palaike zenklu kad zus miestas ir sventove Bet taip atsitiko tik po 70 m Veliau po 1000 metu kometos pasirodymas sutapo su kautynemis prie Heistingso kai 1301 m dailininkas Dzotas di Bondone pamates kometa uzfiksavo ja kaip Betliejaus zvaigzde Pavadinta anglu matematiko ir astronomo Edmond Halley 1656 1742 kuris del savo pasiekimu nustatant kometu orbitas 1720 m buvo paskirtas karaliskuoju astronomu ir Grinvico observatorijos vadovu vardu XVII a kometa stebejo Kepleris ir Niutonas Pastarasis įrode kad ji juda beveik paraboline orbita Iki to laiko manyta kad kometu pasirodymo prognozuoti neįmanoma taciau Halley 1705 m nustate kad 1682 m stebetas dangaus kunas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometu pasirodymo atvejai bei teisingai ispranasavo kometos grįzima 1759 m Tai 1758 m patvirtino ir XX a per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986 m 1986 m kovo men kometa buvo tiriama penkiu tarpplanetiniu stociu Giotto 600 km Vega 1 8890 km Vega 2 8030 km Sakigake 7 mln km ir Suisei 151 000 km Vega 1 ir Vega 2 perdave į Zeme apie 1500 Halio kometos vaizdu įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus Vikiteka Halio kometa vaizdine ir garsine medziagaIsnasoshttp ssd jpl nasa gov horizons cgi JPL Small Body Database Browser 1P Halley 1994 01 11 last obs Jet Propulsion Laboratory Nuoroda tikrinta 2008 10 13 Kronk Gary W 1P Halley cometography com Suarchyvuotas originalas 2017 11 23 Nuoroda tikrinta 2008 10 13 Yeomans Donald Keith Rahe Jurgen Freitag Ruth S 1986 The History of Comet Halley Journal of the Royal Astronomical Society of Canada 80 70 Bibcode 1986JRASC 80 62Y Yeomans Donald Keith Kiang Tao 1981 12 01 The long term motion of comet Halley Monthly Notices of the Royal Astronomical Society anglu 197 3 633 646 Bibcode 1981MNRAS 197 633Y doi 10 1093 mnras 197 3 633 ISSN 0035 8711