Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kazys SleževičiusGimė 1890 m kovo 18 d Daugėliai Eržvilko valsčiusMirė 1953 m sausio 15 d 62 metai VilniusPalaidotas a P
Kazys Sleževičius
| Kazys Sleževičius | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. kovo 18 d. Daugėliai, Eržvilko valsčius |
| Mirė | 1953 m. sausio 15 d. (62 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Veikla | ilgametis universitetų meteorologijos krypties katedrų steigėjas |
Kazys Sleževičius (1890 m. kovo 18 d. Daugėliai, Eržvilko valsčiuje – 1953 m. sausio 15 d. Vilniuje) – žymus mokslininkas ir pedagogas, meteorologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo pradininkas Lietuvoje, ilgametis Kauno, o vėliau ir Vilniaus universitetų meteorologijos krypties katedrų steigėjas ir vedėjas. Unikalių Lietuvoje mokslinių darbų iš gravimetrijos (sunkio jėgos) ir magnetizmo sričių pirmasis organizatorius ir atlikėjas. Gabus mokslo ir mokymo organizatorius, žinomas pedagogas ir mokslo populiarintojas.
Biografija
Gimė ūkininko šeimoje. Kazio tėvas Feliksas Sleževičius ir motina Petronėlė Vizgirdaitė-Sleževičienė buvo bajoriškos kilmės, bet ne turtuoliai. Nuosavos žemės jie neturėjo, visą gyvenimą nuomojo ūkius iš dvarininkų. Tėvui Feliksui 1890 m. mirus šeimoje liko trys vaikai: Mykolas, Juozas ir Kazys. Jauniausiajam Kaziui buvo vos mėnuo, o vyriausiajam Mykolui (būsimajam tarpukario Lietuvos ministrui ir ministrui pirmininkui) – aštuoneri metai. Brolis Juozas, gimęs 1885 m., mirė 1920 m.
Kazys Sleževičius 1902 m. rugpjūčio 10 d. priimtas į Rygos Nikolajaus I imperatorinę gimnaziją, kurios visą aštuonmetį kursą baigė 1910 m. birželio 5 d. Baigęs gimnaziją nuvyko į Odesą ir įstojo į Imperatorinį Novorosijsko universitetą, kurį prieš keletą metų baigė jo brolis Mykolas. Iš brolio Kazys sužinojo ir apie geras gyvenimo sąlygas, demokratišką aplinką ir ten gyvavusią lietuvių bendruomenę. Čia buvo nemažai K. Sleževičiaus pažįstamų, organizuotai veikė lietuvių draugija „Rūta“. Universitete Kazys Sleževičius pasirinko fizikos–matematikos skyrių. Pagal universiteto baigimo diplomą jis įgijo dar ir meteorologo kvalifikaciją. Bebaigdamas universitetą K. Sleževičius papildomai lankė metinius mokytojų fizikos ir matematikos kursus. Kursuose buvo mokoma logikos, pedagogikos, fizikos ir matematikos dėstymo metodikos bei mokyklinės higienos dalykų.
Visuomeninė veikla
Po atleidimo iš kariuomenės, į kurią buvo mobilizuotas 1917 m. K. Sleževičius grįžo i Odesą mokytojauti, kartu dirbo vidurinės mokyklos vedėju, nes už studijų metais gautą stipendiją buvo įsipareigojęs porą metų atidirbti pagal valdžios paskyrimą. Atvykęs į Odesą, nuo pat studijų pradžios aktyviai įsitraukė į Odesos lietuvių bendruomenės veiklą. Toji bendruomenė čia pradėjo kurtis nuo 1903 m. Joje dalyvavo studentai bei dirbantys žmonės. Pradžioje daugiausiai dirbo ir bendruomenę kūrė Zigmas Žemaitis bei Kazio brolis Mykolas.
Baigus mokslus ir išvykus Z. Žemaičiui bei M. Sleževičiui lietuvių bendruomenės veikla kiek apsilpo, bet atvykus studijuoti Kaziui Sleževičiui vėl gerokai pagyvėjo. 1915–1917 m. jis Odesos komiteto narys, 1918–1921 m. Odesos lietuvių tautinės tarybos narys, lietuvių mokyklos konsultantas, taip pat tapo pagrindiniu scenos mėgėjų režisieriumi, dažnai pats vaidino.
Šeima
Odesoje vedė, jo žodžiais tariant, kilmingą ir gražią ukrainietę, Odesos gydytoją Eleną Džigurdą. Sutuoktuvės po trijų užsakų skelbimų įvyko 1918 m. liepos 1 d. Odesos lietuvių bendruomenės Romos katalikų Šv. Klementino bažnyčioje. Elena Sleževičienė baigė Kijevo medicinos fakultetą, tapo gydytoja. 1921 m. šeima atvyko gyventi į Kauną. Po metų Lietuvoje jiems gimė dukrelė Aldona Danutė ir jie išsikraustė į erdvesnį butą, praėjus dar kiek laiko Kazys pašauktas dirbti į Lietuvos karo tarnybą, paskirtas dirbti Krašto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyriaus reikalų vedėju, be to, mokytojavo mokytojų seminarijoje bei suaugusiųjų gimnazijoje.
Mokslinė veikla
Lemtingas K. Sleževičiaus gyvenimo posūkis įvyko 1922 m. pabaigoje, kai jis buvo pakviestas dirbti į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. Iš pradžių jis dirbo vyr. asistentu bei geofizikos ir meteorologijos lektoriumi Eksperimentinės fizikos katedroje. Vėliau išrinktas geofizikos docentu, jam pavestos atsakingos pareigos organizuoti gerai įrengtą Geofizikos kabinetą. K. Sleževičius palaikė plačius ryšius su kaimyninių šalių firmomis ir mokslininkais, su jais susirašinėjo, vyko pas juos į pasitarimus, priiminėjo juos pas save. 1924 m. sudaryta doc. K. Sleževičiaus vadovaujama Lietuvos universiteto meteorologinė komisija, kuri vėliau nutarė metodiškai vadovauti Lietuvos meteorologijos stotims, doroti ir rengti spaudai stebėjimo duomenų medžiagą. Taip pat nutarta skirti vieną darbuotoją sudarinėti sinoptinį žemėlapį. Lietuvoje, be Vilniaus krašto, veikė 20 įvairių kategorijų meteorologinių stočių. 1925 m. pabaigoje K. Sleževičiaus iniciatyva universiteto meteorologinė komisija pasiūlė Švietimo ministerijai, kad šioji leistų įsteigti meteorologinį biurą, kuriam priklausytų šalies meteorologinės stotys ir sinoptinis skyrius orams prognozuoti.
Trūkstant mokymo priemonių, doc. K. Sleževičius ranka parašė 5 paskaitų sąsiuvinius, kurie ilgus metus buvo pagrindinė šio kurso literatūra. Jis ruošė ir leido mokymo programas, rašė į „Kosmosą“, „Gamtą“ ir kitus žurnalus klimato, jo reiškinių klausimais. Aktyviai bendradarbiavo Kauno radiofone – reguliariai skaitė paskaitas apie meteorologinius ir kitus gamtos reiškinius. 1927 m. gavo Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto dekano leidimą nuo rugsėjo mėnesio skaityti universitete.
1930 m. birželį K. Sleževičius Kauno centrinėje gravimetrijos stotyje (Pirmojo forto pusrūsyje) pradėjo pirmuosius gravimetrijos stebėjimus. Vėliau apytikriai kas savaitę tie matavimai buvo tęsiami. Gravimetriniams matavimams atlikti visoje šalyje 35 punktuose profesoriui prireikė dar dviejų 1931-1932 m. vasarų dirbant nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.
1930 m. doc. K. Sleževičiui suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Iki tol buvęs Geofizikos kabinetas perorganizuotas į Geofizikos ir meteorologijos katedrą, kuriai ėmė vadovauti prof. K. Sleževičius.
Bene produktyviausi prof. K. Sleževičiui buvo 1931-1940 m. Sekėsi plėsti ir tobulinti mokomąją ir mokslinę vadovaujamos katedros veiklą. Profesorius atlieka du didžiulius unikalius geofizinius (gravimetrijos ir magnetizmo) Lietuvos teritorijos tyrimus. Remiantis jo darbais buvo sudaryti ir paskelbti gravitacinio bei magnetinio lauko žemėlapiai. Šiame dešimtmetyje katedroje paruošti pirmieji Lietuvos ir Pabaltijo istorijoje meteorologijos specialistai, visų jų darbams vadovavo prof. K. Sleževičius.
Prieškariniame dešimtmetyje be minėtų darbų profesorius parengė ir spausdino daug populiarių straipsnių į mokslinius žurnalus. Jis rašė apie Lietuvos klimato ypatumus, jų įtaką , apie meteorologinius stebėjimus mokyklose, nukritusius Lietuvoje meteoritus, meteorologinio tinklo tobulinimą ir kitomis temomis, dalyvauja daugelio draugijų, mokslinių tarybų ir komisijų darbe. Po Vilniaus susigrąžinimo buvo nutarta, kad Matematikos-gamtos fakultetas iš Kauno turės keltis į Vilnių. 1940 m. vasarą profesoriaus K. Sleževičiaus vadovaujama Geofizikos ir meteorologijos katedra perkelta į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą.
Po sovietinės aneksijos, atkūrus Vilniaus universiteto veiklą, profesorius K. Sleževičius toliau vadovauja Meteorologijos ir klimatologijos katedrai. Trūkstant specialistų jis pats skaitė studentams geografams meteorologijos, klimatologijos, prietaisų ir kitus kursus, o geologams – geofizikos kursą. Profesorius aktyviai dalyvauja ir studentų praktikose. Jose organizuoja bei Saulės radiacijos balansinius stebėjimus.
Pokario metais profesorius visą laiką dirbo ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Prof K. Sleževičiui priklauso 23 spausdinti moksliniai ir apie 150 mokslo populiarinimo darbų. Daug jų liko rankraščiuose. Tarp jų pažymėtinas 1947 m. specialistams rašytas vadovėlis „Meteorologija“.
Įdomūs faktai
1936 m. K. Sleževičius, atlikdamas tyrimus Tumasonių kaimo apylinkėje (Rokiškio raj.) aptiko didžiausią Pabaltijyje magnetinę anomaliją, kurią sukelia apie 1200 m gylyje esantys geležies rūdos sluoksniai.
Šaltiniai
- Ščemeliovas, Prof. K. Sleževičius, V. 2002 m.
- Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 261 p. ISBN 5-430-04042-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazys Sleževičius, Kas yra Kazys Sleževičius? Ką reiškia Kazys Sleževičius?
Kazys SlezeviciusGime 1890 m kovo 18 d Daugeliai Erzvilko valsciusMire 1953 m sausio 15 d 62 metai VilniusPalaidotas a Petrasiunu kapinesVeikla ilgametis universitetu meteorologijos krypties katedru steigejas Kazys Slezevicius 1890 m kovo 18 d Daugeliai Erzvilko valsciuje 1953 m sausio 15 d Vilniuje zymus mokslininkas ir pedagogas meteorologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo pradininkas Lietuvoje ilgametis Kauno o veliau ir Vilniaus universitetu meteorologijos krypties katedru steigejas ir vedejas Unikaliu Lietuvoje moksliniu darbu is gravimetrijos sunkio jegos ir magnetizmo sriciu pirmasis organizatorius ir atlikejas Gabus mokslo ir mokymo organizatorius zinomas pedagogas ir mokslo populiarintojas BiografijaGime ukininko seimoje Kazio tevas Feliksas Slezevicius ir motina Petronele Vizgirdaite Slezeviciene buvo bajoriskos kilmes bet ne turtuoliai Nuosavos zemes jie neturejo visa gyvenima nuomojo ukius is dvarininku Tevui Feliksui 1890 m mirus seimoje liko trys vaikai Mykolas Juozas ir Kazys Jauniausiajam Kaziui buvo vos menuo o vyriausiajam Mykolui busimajam tarpukario Lietuvos ministrui ir ministrui pirmininkui astuoneri metai Brolis Juozas gimes 1885 m mire 1920 m Kazys Slezevicius 1902 m rugpjucio 10 d priimtas į Rygos Nikolajaus I imperatorine gimnazija kurios visa astuonmetį kursa baige 1910 m birzelio 5 d Baiges gimnazija nuvyko į Odesa ir įstojo į Imperatorinį Novorosijsko universiteta kurį pries keleta metu baige jo brolis Mykolas Is brolio Kazys suzinojo ir apie geras gyvenimo salygas demokratiska aplinka ir ten gyvavusia lietuviu bendruomene Cia buvo nemazai K Slezeviciaus pazįstamu organizuotai veike lietuviu draugija Ruta Universitete Kazys Slezevicius pasirinko fizikos matematikos skyriu Pagal universiteto baigimo diploma jis įgijo dar ir meteorologo kvalifikacija Bebaigdamas universiteta K Slezevicius papildomai lanke metinius mokytoju fizikos ir matematikos kursus Kursuose buvo mokoma logikos pedagogikos fizikos ir matematikos destymo metodikos bei mokyklines higienos dalyku Visuomenine veiklaPo atleidimo is kariuomenes į kuria buvo mobilizuotas 1917 m K Slezevicius grįzo i Odesa mokytojauti kartu dirbo vidurines mokyklos vedeju nes uz studiju metais gauta stipendija buvo įsipareigojes pora metu atidirbti pagal valdzios paskyrima Atvykes į Odesa nuo pat studiju pradzios aktyviai įsitrauke į Odesos lietuviu bendruomenes veikla Toji bendruomene cia pradejo kurtis nuo 1903 m Joje dalyvavo studentai bei dirbantys zmones Pradzioje daugiausiai dirbo ir bendruomene kure Zigmas Zemaitis bei Kazio brolis Mykolas Baigus mokslus ir isvykus Z Zemaiciui bei M Slezeviciui lietuviu bendruomenes veikla kiek apsilpo bet atvykus studijuoti Kaziui Slezeviciui vel gerokai pagyvejo 1915 1917 m jis Odesos komiteto narys 1918 1921 m Odesos lietuviu tautines tarybos narys lietuviu mokyklos konsultantas taip pat tapo pagrindiniu scenos megeju rezisieriumi daznai pats vaidino SeimaOdesoje vede jo zodziais tariant kilminga ir grazia ukrainiete Odesos gydytoja Elena Dzigurda Sutuoktuves po triju uzsaku skelbimu įvyko 1918 m liepos 1 d Odesos lietuviu bendruomenes Romos kataliku Sv Klementino baznycioje Elena Slezeviciene baige Kijevo medicinos fakulteta tapo gydytoja 1921 m seima atvyko gyventi į Kauna Po metu Lietuvoje jiems gime dukrele Aldona Danute ir jie issikrauste į erdvesnį buta praejus dar kiek laiko Kazys pasauktas dirbti į Lietuvos karo tarnyba paskirtas dirbti Krasto apsaugos ministerijos Karo mokslo skyriaus reikalu vedeju be to mokytojavo mokytoju seminarijoje bei suaugusiuju gimnazijoje Moksline veiklaLemtingas K Slezeviciaus gyvenimo posukis įvyko 1922 m pabaigoje kai jis buvo pakviestas dirbti į Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteta Is pradziu jis dirbo vyr asistentu bei geofizikos ir meteorologijos lektoriumi Eksperimentines fizikos katedroje Veliau isrinktas geofizikos docentu jam pavestos atsakingos pareigos organizuoti gerai įrengta Geofizikos kabineta K Slezevicius palaike placius rysius su kaimyniniu saliu firmomis ir mokslininkais su jais susirasinejo vyko pas juos į pasitarimus priiminejo juos pas save 1924 m sudaryta doc K Slezeviciaus vadovaujama Lietuvos universiteto meteorologine komisija kuri veliau nutare metodiskai vadovauti Lietuvos meteorologijos stotims doroti ir rengti spaudai stebejimo duomenu medziaga Taip pat nutarta skirti viena darbuotoja sudarineti sinoptinį zemelapį Lietuvoje be Vilniaus krasto veike 20 įvairiu kategoriju meteorologiniu stociu 1925 m pabaigoje K Slezeviciaus iniciatyva universiteto meteorologine komisija pasiule Svietimo ministerijai kad sioji leistu įsteigti meteorologinį biura kuriam priklausytu salies meteorologines stotys ir sinoptinis skyrius orams prognozuoti Trukstant mokymo priemoniu doc K Slezevicius ranka parase 5 paskaitu sasiuvinius kurie ilgus metus buvo pagrindine sio kurso literatura Jis ruose ir leido mokymo programas rase į Kosmosa Gamta ir kitus zurnalus klimato jo reiskiniu klausimais Aktyviai bendradarbiavo Kauno radiofone reguliariai skaite paskaitas apie meteorologinius ir kitus gamtos reiskinius 1927 m gavo Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto dekano leidima nuo rugsejo menesio skaityti universitete 1930 m birzelį K Slezevicius Kauno centrineje gravimetrijos stotyje Pirmojo forto pusrusyje pradejo pirmuosius gravimetrijos stebejimus Veliau apytikriai kas savaite tie matavimai buvo tesiami Gravimetriniams matavimams atlikti visoje salyje 35 punktuose profesoriui prireike dar dvieju 1931 1932 m vasaru dirbant nuo birzelio iki rugpjucio menesio 1930 m doc K Slezeviciui suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas Iki tol buves Geofizikos kabinetas perorganizuotas į Geofizikos ir meteorologijos katedra kuriai eme vadovauti prof K Slezevicius Bene produktyviausi prof K Slezeviciui buvo 1931 1940 m Sekesi plesti ir tobulinti mokomaja ir moksline vadovaujamos katedros veikla Profesorius atlieka du didziulius unikalius geofizinius gravimetrijos ir magnetizmo Lietuvos teritorijos tyrimus Remiantis jo darbais buvo sudaryti ir paskelbti gravitacinio bei magnetinio lauko zemelapiai Siame desimtmetyje katedroje paruosti pirmieji Lietuvos ir Pabaltijo istorijoje meteorologijos specialistai visu ju darbams vadovavo prof K Slezevicius Prieskariniame desimtmetyje be minetu darbu profesorius parenge ir spausdino daug populiariu straipsniu į mokslinius zurnalus Jis rase apie Lietuvos klimato ypatumus ju įtaka apie meteorologinius stebejimus mokyklose nukritusius Lietuvoje meteoritus meteorologinio tinklo tobulinima ir kitomis temomis dalyvauja daugelio draugiju moksliniu tarybu ir komisiju darbe Po Vilniaus susigrazinimo buvo nutarta kad Matematikos gamtos fakultetas is Kauno tures keltis į Vilniu 1940 m vasara profesoriaus K Slezeviciaus vadovaujama Geofizikos ir meteorologijos katedra perkelta į Vilniaus universiteto Gamtos fakulteta Po sovietines aneksijos atkurus Vilniaus universiteto veikla profesorius K Slezevicius toliau vadovauja Meteorologijos ir klimatologijos katedrai Trukstant specialistu jis pats skaite studentams geografams meteorologijos klimatologijos prietaisu ir kitus kursus o geologams geofizikos kursa Profesorius aktyviai dalyvauja ir studentu praktikose Jose organizuoja bei Saules radiacijos balansinius stebejimus Pokario metais profesorius visa laika dirbo ir Kauno Vytauto Didziojo universitete Prof K Slezeviciui priklauso 23 spausdinti moksliniai ir apie 150 mokslo populiarinimo darbu Daug ju liko rankrasciuose Tarp ju pazymetinas 1947 m specialistams rasytas vadovelis Meteorologija Įdomus faktai1936 m K Slezevicius atlikdamas tyrimus Tumasoniu kaimo apylinkeje Rokiskio raj aptiko didziausia Pabaltijyje magnetine anomalija kuria sukelia apie 1200 m gylyje esantys gelezies rudos sluoksniai SaltiniaiScemeliovas Prof K Slezevicius V 2002 m Vanda Palubinskiene Fizika Suaugusiuju ir savarankiskam mokymuisi 11 12 kl 1 oji knyga Kaunas Sviesa 2005 261 p ISBN 5 430 04042 8