Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Filipas de Šampenis pranc Philippe de Champaigne 1602 m gegužės 26 d 1674 m rugpjūčio 12 d XVII a prancūzų baroko tapyto
Filipas de Šampenis
Filipas de Šampenis (pranc. Philippe de Champaigne, 1602 m. gegužės 26 d. – 1674 m. rugpjūčio 12 d.) – XVII a. prancūzų baroko tapytojas.
Biografija
Filipas de Šampenis gimė 1602 m. gegužės 26 d. Briuselyje, tuomet Ispanijos karūnos valdose. Jis mokėsi gimtajame Briuselyje pas Jean Bouillon ir portretistą Michel de Bordeau. Po to, 1620 m. pradėjo tobulintis pas peizažistą Jacques Fouquieres. Kartu su mokytoju 1621 m. apsilankė Paryžiuje ir dirbo tapytojo Georges Lallemant (1580−1636) studijoje. Kartu su N. Pusenu jis dekoravo Liuksemburgo rūmus, karalienės Marijos de Mediči rezidenciją. 1627 m. grįžęs į Briuselį Filipas de Šampenis vedė karalienės tapytojo Nicolas Duchesne dukterį ir po šiojo mirties 1628 m. tapo karalienės tapytoju, jai dekoravo Karmelitų vienuolyno bažnyčią. Po 1630 m. jis pradėjo gauti užsakymų iš kardinolo Rišeljė. Dirbo kartu su Simon Vouet (1590−1649) kardinolo rūmuose. 1635 m. jis nutapė karalių Liudviką XIII, karūnuojamą Pergalės La Rošelės peizažo fone, pergalei mūšyje prieš protestantus atminti. Po dvejų metų karalius užsakė jam nutapyti „Liudviko XIII priesaikos“ paveikslą Paryžiaus Notr Damo altoriui.
Karalienės regencijos metu Filipas de Šampenis dirbo Palė Rojalyje ir Val de Graso vienuolyne ir jo bažnyčioje. 1648 m. buvo vienu iš Paryžiaus Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos steigėjų. 1653 m. joje pradėjo profesoriauti, vėliau tapo rektoriumi. Tuo pačiu metu tapo vienu iš paklausiausių Paryžiaus portretistų, nutapė kardinolo Mazarinio ir pirmojo ministro portretus. Filipo de Šampenio stilius sekė flamandų (Rubenso, Antonio van Deiko) ir prancūzų (S. Vujė) mokyklų tradicija. Jis teikė didelę reikšmę detalumui ir tikslumui. Jo portretuose veikėjai susikaupę ir kartu giedrais veidais. Tam įtakos tikriausiai turėjo tapytojo ryšiai su jansenistais ir jų dvasingumo paieškos. Jį toliau rėmė karalius Liudvikas XIV užsakęs darbų . Darbuose jam padėdavo talentingas sūnėnas Žanas Baptistas de Šampenis (1631−1681). Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Filipas de Šampenis daugiausiai tapė šeimos ir draugų portretus, religines scenas. Jis mirė 1674 m. rugpjūčio 12 d. Paryžiuje. Jis daugiausiai prisimenamas dėl portretų, bet taip pat yra palikęs įtaigių religinių paveikslų.
Darbų galerija
- „Liudvikas XIII, karūnuojamas Pergalės“ (1635 m., Luvras)
- „Kardinolo Rišeljė portretas“ (apie 1640 m., Paryžiaus universitetas)
- „Apreiškimas“ (1644 m., Metropoliteno muziejus)
- „Atgailaujanti Marija Magdalena“ (1648 m., Hiustono dailės muziejus}
- „Abero Montmoro vaikai“ (1649 m., Reimso dailės muziejus}
- „Žano Baptisto Kolbero portretas“ (1655 m., Metropoliteno muziejus)
- „Ex Voto“ (1662 m., Luvras)
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- Vašingtono nacionalinės dailės galerijos informacija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Filipas de Šampenis, Kas yra Filipas de Šampenis? Ką reiškia Filipas de Šampenis?
Filipas de Sampenis pranc Philippe de Champaigne 1602 m geguzes 26 d 1674 m rugpjucio 12 d XVII a prancuzu baroko tapytojas Filipo de Sampenio autoportretasBiografijaFilipas de Sampenis gime 1602 m geguzes 26 d Briuselyje tuomet Ispanijos karunos valdose Jis mokesi gimtajame Briuselyje pas Jean Bouillon ir portretista Michel de Bordeau Po to 1620 m pradejo tobulintis pas peizazista Jacques Fouquieres Kartu su mokytoju 1621 m apsilanke Paryziuje ir dirbo tapytojo Georges Lallemant 1580 1636 studijoje Kartu su N Pusenu jis dekoravo Liuksemburgo rumus karalienes Marijos de Medici rezidencija 1627 m grįzes į Briuselį Filipas de Sampenis vede karalienes tapytojo Nicolas Duchesne dukterį ir po siojo mirties 1628 m tapo karalienes tapytoju jai dekoravo Karmelitu vienuolyno baznycia Po 1630 m jis pradejo gauti uzsakymu is kardinolo Riselje Dirbo kartu su Simon Vouet 1590 1649 kardinolo rumuose 1635 m jis nutape karaliu Liudvika XIII karunuojama Pergales La Roseles peizazo fone pergalei musyje pries protestantus atminti Po dveju metu karalius uzsake jam nutapyti Liudviko XIII priesaikos paveiksla Paryziaus Notr Damo altoriui Karalienes regencijos metu Filipas de Sampenis dirbo Pale Rojalyje ir Val de Graso vienuolyne ir jo baznycioje 1648 m buvo vienu is Paryziaus Karaliskosios tapybos ir skulpturos akademijos steigeju 1653 m joje pradejo profesoriauti veliau tapo rektoriumi Tuo paciu metu tapo vienu is paklausiausiu Paryziaus portretistu nutape kardinolo Mazarinio ir pirmojo ministro portretus Filipo de Sampenio stilius seke flamandu Rubenso Antonio van Deiko ir prancuzu S Vuje mokyklu tradicija Jis teike didele reiksme detalumui ir tikslumui Jo portretuose veikejai susikaupe ir kartu giedrais veidais Tam įtakos tikriausiai turejo tapytojo rysiai su jansenistais ir ju dvasingumo paieskos Jį toliau reme karalius Liudvikas XIV uzsakes darbu Darbuose jam padedavo talentingas sunenas Zanas Baptistas de Sampenis 1631 1681 Paskutinį gyvenimo desimtmetį Filipas de Sampenis daugiausiai tape seimos ir draugu portretus religines scenas Jis mire 1674 m rugpjucio 12 d Paryziuje Jis daugiausiai prisimenamas del portretu bet taip pat yra palikes įtaigiu religiniu paveikslu Darbu galerija Liudvikas XIII karunuojamas Pergales 1635 m Luvras Kardinolo Riselje portretas apie 1640 m Paryziaus universitetas Apreiskimas 1644 m Metropoliteno muziejus Atgailaujanti Marija Magdalena 1648 m Hiustono dailes muziejus Abero Montmoro vaikai 1649 m Reimso dailes muziejus Zano Baptisto Kolbero portretas 1655 m Metropoliteno muziejus Ex Voto 1662 m Luvras SaltiniaiVikiteka Philippe de Champaigne vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica Vasingtono nacionalines dailes galerijos informacija