Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hucho huchoDunojinė lašiša Hucho hucho Apsaugos būklėNykstantys IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animali
Dunojinė lašiša
| Hucho hucho | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dunojinė lašiša (Hucho hucho) | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
Nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Hucho hucho Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
| FishBase |
Dunojinė lašiša (Hucho hucho) – stambių lašišinių šeimos žuvų rūšis. Tai vertingos Dunojaus baseino upių, ištekančių iš Karpatų, žuvys. Pvz., aptinkamos Ukrainos Užkarpatės srities rytuose, Teresvos ir Tereblios upių vidurupiuose ir žemupiuose, Tisoje, Pruto ir Čeremošo baseinuose.
Paplitimas
Rūšis laikoma reliktine forma upinių lašišų, kurios anksčiau buvo plačiai paplitusios Eurazijos vandens telkiniuose. Rūšies arealas Dunojaus baseine yra labai suskaldytas, daugelis populiacijų priklauso nuo dirbtinio veisimo, o natūralus jų dauginimasis yra pažeistas buveinių keitimo ir vandens nuotėkio režimų kitimo. Pagrindinės grėsmės rūšiai yra
- tėkmės pakitimai dėl hidroelektrinių užtvankų įtakos ir
- tarša,
veikiantys tiek šios rūšies, tiek jų grobio buveines.
Dokumentuotų save išlaikančių populiacijų yra labai nedaug.
Natūralus arealas tik Dunojaus baseine. Rūšis introdukuota kai kuriose Europos vietose (Odra ir Vysla Lenkijoje, Bodeno ežeras Vokietijoje, Tachas Ispanijoje, Rona Prancūzijoje), nors, manoma, ten populiacijos išsilaiko dėl dirbtinio veisimo.
Sandara, fiziologija
Dunojinė lašiša – viena stambiausių kalnų upių žuvų, jų ilgis gali siekti iki 180 cm, o masė – iki 60 kg. Kūnas lieknas. Beveik pusę didelės galvos užima plačios žiotys, žandikauliai nusėti daugybės dantų. Iškilos akys aukštai ant kaktos.
Šios plėšrios žuvys aktyviai medžioja plačiose upių sietuvose. Nugarinis, analinis ir pilviniai pelekai paslinkti link uodegos, uodegos skiautės labai plačios, visa tai užtikrina greitas žaibiškas atakas. Maskuotę užtikrina spalva, atitinkanti kalnų upių dugną – žalsva pilka, dažnai pereinanti į rudai raudoną. Šonai šviesesni, pilvas baltas. Nugara ir šonai su juodomis dėmėmis. Gyvena ties slenksčiais, tiltais, pakriaušiais, įgriuvusiais medžiais. Ieškodamos maisto šios lašišos klaidžioja savo teritorijoje iš vienos slėptuvės prie kitos. Išgąsdintos staigiai pabėga.
Tinkamiausia vandens temperatūra yra 15–20 °С, kai deguonies pakanka (yra virš 8-9 mg/l) atlaiko temperatūrą iki 22 °C. Žiemoti pasitraukia į upių žiotis ir duobes, kur tėkmė ramesnė. Neršti kyla prieš srovę, įveikia iki 1,2 m aukščio slenksčius. Patinai pradeda daugintis būdami 3-4 m. amžiaus ir sverdami 1-2 kg, o patelės – 4-5 metais ir sverdamos 2-3 kg. Nerštas vyksta kovo-gegužės mėn., kai vandens temperatūra 6-10 °C.
Dauginimasis ir vystymasis
Dunojinių lašišų nerštavietės būna kalnų upeliai, kurių gylis 0,3–1,2 m, vandens greitis 0,6–1 m/s, dugnas – švarus žvyras. Neršia kiekvienus metus, anksti pavasarį, paprastai kovo-balandžio mėnesiais, kai vandens temperatūra pasiekia 6-10 °C. Paprastai migruoja į gyvenamų upių intakų aukštupius. Į nerštavietes patinai atvyksta pirmi. Jie saugo pateles nuo kitų patinų. Patinai ir patelės neršimui iškasa ovalias apie 1,2-3,0 m skersmens bei 10-20 cm gylio duobutes. Neršia poromis, pora saugo teritoriją apie lizdą nuo kitų savo rūšies atstovų. Dėl to atstumas tarp lašišų lizdų būna daugiau kaip 70 m. Neršia 2-5 paras, nedidelėmis porcijomis. Išnerštus ikrelius užpila gruntu. Paprastai patinai ir patelės gina savo lizdą apie 2 savaites. Lervutės paprastai išsirita po 25-40 dienų. Lervutės lieka žvirgžde 8-14 dienų, kol sunaudoja maistą iš trynio maišelių.
Patelių vaisingumas didėja kartu su jų amžiumi, ilgiu ir mase. Pvz., 4 metų patelėje, 59 cm ilgio, virš 3 kg masės, aptikta apie 7600 ikrelių (kurių skersmuo 2 mm), o 8 metų amžiaus ir 84 cm ilgio bei 5,7 kg masės lašišoje – 11,4 tūkst. ikrelių (skersmuo 5 mm). Kuo vyresnė patelė, tuo ikreliai didesni.
Dunojinių lašišų jaunikliai gyvena srauniuose vandenyse ir maitinasi bestuburiais, o vėliau, po 1-3 metų, – žuvimis. Intensyviausiai maitinasi rudenį ir žiemą. Vasarą maitinimasis lėtėja ir net sustoja dėl aukštėjančios vandens temperatūros. Lašišų jaunikliai minta daugiausia menkavertėmis žuvimis (rainėmis; pūgžliais, strepečiais r kt.) ir sparčiai auga. Šešiamečių dunojinių lašišų skrandžiuose randami šapalai, skersasnukiai, kiršliai, upėtakiai.
Vienerių metų dunojinės lašišos būna iki 15 cm ilgio, kartais ir ilgesnės. Sekančius 2-3 metus metinis prieaugis būna panašus. Paskui augimas ilgyn ima lėtėti, tačiau padidėja masės prieaugis. 1-4 metais metinis masės prieaugis būna nuo 70 ik 760 g, 5-8 metais – nuo 1,3 iki 2,2 kg.
Gali išgyventi virš 20 metų.
Dunojinės lašišos pageidautinos telkiniuose, apgyvendintuose menkaverčių žuvų. Šių lašišų skaičius upėse mažėja dėl upių taršos ir tėkmės reguliavimo. Dunojinių lašišų gaudymas uždraustas. Lašišų gausą gama padidinti jas griežta saugant ir dirbtinai jas dauginant.
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Hucho hucho (Danube Salmon, Huchen)“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2013-08-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dunojinė lašiša, Kas yra Dunojinė lašiša? Ką reiškia Dunojinė lašiša?
Hucho huchoDunojine lasisa Hucho hucho Apsaugos bukleNykstantys IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Kaulines zuvys Osteichthyes Klase Stipinpelekes zuvys Actinopterygii Burys Lasisazuves Salmoniformes Seima Lasisines Salmonidae Gentis Upines lasisos Hucho Rusis Dunojine lasisa Hucho hucho BinomasHucho hucho Linnaeus 1758FishBase Dunojine lasisa Hucho hucho stambiu lasisiniu seimos zuvu rusis Tai vertingos Dunojaus baseino upiu istekanciu is Karpatu zuvys Pvz aptinkamos Ukrainos Uzkarpates srities rytuose Teresvos ir Tereblios upiu vidurupiuose ir zemupiuose Tisoje Pruto ir Ceremoso baseinuose PaplitimasRusis laikoma reliktine forma upiniu lasisu kurios anksciau buvo placiai paplitusios Eurazijos vandens telkiniuose Rusies arealas Dunojaus baseine yra labai suskaldytas daugelis populiaciju priklauso nuo dirbtinio veisimo o naturalus ju dauginimasis yra pazeistas buveiniu keitimo ir vandens nuotekio rezimu kitimo Pagrindines gresmes rusiai yra tekmes pakitimai del hidroelektriniu uztvanku įtakos ir tarsa veikiantys tiek sios rusies tiek ju grobio buveines Dokumentuotu save islaikanciu populiaciju yra labai nedaug Naturalus arealas tik Dunojaus baseine Rusis introdukuota kai kuriose Europos vietose Odra ir Vysla Lenkijoje Bodeno ezeras Vokietijoje Tachas Ispanijoje Rona Prancuzijoje nors manoma ten populiacijos issilaiko del dirbtinio veisimo Sandara fiziologijaDunojine lasisa viena stambiausiu kalnu upiu zuvu ju ilgis gali siekti iki 180 cm o mase iki 60 kg Kunas lieknas Beveik puse dideles galvos uzima placios ziotys zandikauliai nuseti daugybes dantu Iskilos akys aukstai ant kaktos Sios plesrios zuvys aktyviai medzioja placiose upiu sietuvose Nugarinis analinis ir pilviniai pelekai paslinkti link uodegos uodegos skiautes labai placios visa tai uztikrina greitas zaibiskas atakas Maskuote uztikrina spalva atitinkanti kalnu upiu dugna zalsva pilka daznai pereinanti į rudai raudona Sonai sviesesni pilvas baltas Nugara ir sonai su juodomis dememis Gyvena ties slenksciais tiltais pakriausiais įgriuvusiais medziais Ieskodamos maisto sios lasisos klaidzioja savo teritorijoje is vienos sleptuves prie kitos Isgasdintos staigiai pabega Tinkamiausia vandens temperatura yra 15 20 S kai deguonies pakanka yra virs 8 9 mg l atlaiko temperatura iki 22 C Ziemoti pasitraukia į upiu ziotis ir duobes kur tekme ramesne Nersti kyla pries srove įveikia iki 1 2 m aukscio slenkscius Patinai pradeda daugintis budami 3 4 m amziaus ir sverdami 1 2 kg o pateles 4 5 metais ir sverdamos 2 3 kg Nerstas vyksta kovo geguzes men kai vandens temperatura 6 10 C Dauginimasis ir vystymasisDunojiniu lasisu nerstavietes buna kalnu upeliai kuriu gylis 0 3 1 2 m vandens greitis 0 6 1 m s dugnas svarus zvyras Nersia kiekvienus metus anksti pavasarį paprastai kovo balandzio menesiais kai vandens temperatura pasiekia 6 10 C Paprastai migruoja į gyvenamu upiu intaku aukstupius Į nerstavietes patinai atvyksta pirmi Jie saugo pateles nuo kitu patinu Patinai ir pateles nersimui iskasa ovalias apie 1 2 3 0 m skersmens bei 10 20 cm gylio duobutes Nersia poromis pora saugo teritorija apie lizda nuo kitu savo rusies atstovu Del to atstumas tarp lasisu lizdu buna daugiau kaip 70 m Nersia 2 5 paras nedidelemis porcijomis Isnerstus ikrelius uzpila gruntu Paprastai patinai ir pateles gina savo lizda apie 2 savaites Lervutes paprastai issirita po 25 40 dienu Lervutes lieka zvirgzde 8 14 dienu kol sunaudoja maista is trynio maiseliu Pateliu vaisingumas dideja kartu su ju amziumi ilgiu ir mase Pvz 4 metu pateleje 59 cm ilgio virs 3 kg mases aptikta apie 7600 ikreliu kuriu skersmuo 2 mm o 8 metu amziaus ir 84 cm ilgio bei 5 7 kg mases lasisoje 11 4 tukst ikreliu skersmuo 5 mm Kuo vyresne patele tuo ikreliai didesni Dunojiniu lasisu jaunikliai gyvena srauniuose vandenyse ir maitinasi bestuburiais o veliau po 1 3 metu zuvimis Intensyviausiai maitinasi rudenį ir ziema Vasara maitinimasis leteja ir net sustoja del aukstejancios vandens temperaturos Lasisu jaunikliai minta daugiausia menkavertemis zuvimis rainemis pugzliais strepeciais r kt ir sparciai auga Sesiameciu dunojiniu lasisu skrandziuose randami sapalai skersasnukiai kirsliai upetakiai Vieneriu metu dunojines lasisos buna iki 15 cm ilgio kartais ir ilgesnes Sekancius 2 3 metus metinis prieaugis buna panasus Paskui augimas ilgyn ima leteti taciau padideja mases prieaugis 1 4 metais metinis mases prieaugis buna nuo 70 ik 760 g 5 8 metais nuo 1 3 iki 2 2 kg Gali isgyventi virs 20 metu Dunojines lasisos pageidautinos telkiniuose apgyvendintuose menkaverciu zuvu Siu lasisu skaicius upese mazeja del upiu tarsos ir tekmes reguliavimo Dunojiniu lasisu gaudymas uzdraustas Lasisu gausa gama padidinti jas griezta saugant ir dirbtinai jas dauginant Saltiniai IUCN Red List Hucho hucho Danube Salmon Huchen IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2013 08 24