Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gregoras Johanas Mendelis vok Gregor Johann MendelGimė 1822 m liepos 20 d Hynčicės Hradec Kralovės kraštas ČekijaMirė 18
Gregor Mendel
| Gregoras Johanas Mendelis vok. Gregor Johann Mendel | |
|---|---|
| Gimė | 1822 m. liepos 20 d. Hynčicės, Hradec Kralovės kraštas, Čekija |
| Mirė | 1884 m. sausio 6 d. (61 metai) Brno, Čekija |
| Veikla | vienuolis augustinas, genetikos pradininkas |
| Vikiteka | Gregor Mendel |
Gregoras Johanas Mendelis (vok. Gregor Johann Mendel, 1822 m. liepos 20 d. Heincendorfas prie Odrau, dab, Vražne-Hynčicė, Čekija – 1884 m. sausio 6 d. Brno) – Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas. Žinomas bitininkas.
Biografija
Jo gimimo data nėra tiksliai žinoma. Jis pats nurodydavo liepos 22 d., tėvas nurodė liepos 20 d. 1834–1840 m. lankė Opavos licėjų, 1843 m. baigė Filosofijos institutą Olomouco universitete. Vienerius metus pabuvęs novicijumi 1844 m. tapo augustinų vienuoliu ir pradėjo teologijos studijas Brno mieste, kurias baigė 1848 m. Be sielovados dėstė žemės ūkio discipliną Brno Techikos Institute ir Znojno licėjuje, o 1851 m. – 1853 m. sutikus priorui studijavo gamtos mokslus Vienos universitete. 1854 m. vienuolyno sode pasisodino žirnių, kad galėtų tyrinėti paveldėjimo pasikeitimus. Mokslinius tyrimus atliko ir meteorologijos bei hidrogeologijos srityse. Be to, 1854 m. – 1867 m. dėstė gamtos mokslus Brno Technikos mokykloje, buvo kelių vietos mokslininkų draugijų ir žemdirbių organizacijų narys. 1868 m. buvo išrinktas Brno augustinų abatu ir veikė prieš antibažnytines iniciatyvas. 1881 m. tapo Brno hipotekos banko direktoriumi. Gyvas būdamas jis daug daugiau išgarsėjo meteorologiniais tyrimais, kurie buvo daug kartų publikuoti, o paveldėjimo tyrimai liko nepastebėti.
Suformulavo pagrindinius paveldėjimo dėsnius, atliko augalų kryžminimo tyrimus, daugiausia žirnių Pisum sativum, kurių rezultatus paskelbė 1865 m. per vietos mokslininkų posėdį Brno.. 1866 m. išleido publikaciją Augalų kryžminimo tyrimai (vok. Versuche über Pflanzen-Hybriden).
Jo atradimas nesusilaukė atgarsio; iki 1900 m. trys nepriklausomi mokslininkai Hugo de Vriesas, Carlas Corensas ir Erichas von Tšermakas patvirtino jo atradimus. Supaprastintai jie skamba taip:
(požymių vienodumo dėsnis) – kryžminant homozigotines tėvinės ląstelės formas, F1 kartos hibridai visi vienodi tiek pagal genotipą, tiek pagal fenotipą.
(požymių išsiskyrimo dėsnis) – toliau kryžminant F1 kartos hibridus tarpusavyje, F2 kartoje palikuonys pagal fenotipą ir genotipą susiskirsto į grupes, kurių skaičius priklauso nuo to, pagal kelis požymius F1 kartos hibridai buvo heterozigotiniai.
(nepriklausomų požymių paveldėjimo dėsnis) – požymių paveldimumas vienas nuo kito nepriklauso, net jeigu tuos požymius lemiantys genai yra skirtingose homologinių chromosomų porose.
Mendelio tyrimai ir jų reikšmė
Mendelio eksperimentai dabar atrodo paprasti, bet anksčiau, žemės ūkiui vystantis šimtmečiais, niekas nedarė tokių tyrimų ir neįvertino jų rezultatų. Mendelis naudojo žiedadulkes iš vienos „švarios“ linijos, kuriomis apdulkino piesteles iš kitos „švarios“ linijos, stengdamasis, kad požymiai kuo labiau skirtųsi, pavyzdžiui, sėklų ar žiedų spalva. Švarios linijos geltonų sėklų augalai, sukryžminti su švarios linijos žalios linijos augalais, davė vienodus palikuonis: su geltonomis sėklomis [1].
Tai buvo pastebėjimas, kuris sudomino Mendelį atlikti tolimesnius tyrimus. Pirmasis sugriovė mitą apie įvairių požymių paveldėjimą, nes visos sėklos atrodė kaip vienas iš tėvų ir nepasižymėjo jokiomis tarpinėmis savybėmis. Bet šios kartos geltonų sėklų sukryžminimas tarpusavyje davė tokį rezultatą: kitoje kartoje pasirodė ir geltonos, ir žalios sėklos.
Vadovaudamasis šiais tyrimais Mendelis nusprendė, kad paveldėjimo vienetai gali būti dviejų formų, ar, kaip pasakytume šiandien, . paima vieną tokią alelių porą kiekvienai augalo daliai, nes kiekviena žiedadulkė ir kiaušialąstė turi po viena alelį kiekvienai daliai; dėl to zigotose ir somatinėse ląstelėse susidaro tokios kombinacijos:
- du aleliai, nulemiantys geltoną spalvą;
- vienas alelis, nulemiantis geltoną spalvą, ir vienas alelis, nulemiantis žalią spalvą;
- du aleliai, nulemiantys žalią spalvą.
Dominuojantis alelis nugali savo recesyvinį (užleidžiantį) tokios pačios dalies kitą požymį nešantį alelį. Geltoni žirniai gali atsirasti iš dviejų geltonų žirnių genų arba žalio ir geltono žirnio. Kad atsirastų žalia sėkla, turi būti du žali žirniai arba du heterozigotiniai geltoni žirniai.
Geltonos sėklos, Mendelio gautos pirmoje kartoje, atsirado iš dviejų spalvų sėklų. Kiekviena sėkla, nors ir buvo geltona, nešė du spalvų genus. Labai paprasta apskaičiuoti, kad šių hibridų sukryžminimas duoda ¼ vien žalią, ¼ vien geltoną ir ½ su dviejų spalvų aleliais. Nesunku suprasti, kodėl antroje kartoje ¾ sėklų geltonos spalvos, o ¼ sėklų žalios.
Mendelio darbą Apie rūšių atsiradimą galima laikyti svarbiu indėliu į evoliucijos teoriją. Nors jo tyrimai buvo naudingi biologams, bet pradžioje jie buvo ignoruojami.
Tolimesni paveldimumo atradimai
Mendelio darbų svarbumas buvo pripažintas XX a. pradžioje. Augalų ir gyvūnų kryžminimasis buvo analizuojamas toliau. Daugeliu atvejų buvo sutikta su Mendeliu. Atrodė, kad paveldėjimo taisyklės labai paprastos, bet kuo daugiau buvo daroma bandymų, tuo daugiau buvo neaiškumų. Tai nekeičia to fakto, kad dabartinė genetika remiasi dviem Mendelio paveldėjimo dėsniais.
Gana greitai po Mendelio darbų pasirodė gana rimti jų kritikos darbai. Paaiškėjo, kad kai kurie elementai nėra nepriklausomi. Tai reiškia, kad yra požymių rinkiniai, kurie turi savybę pereiti iš kartos į kartą kartu. Kryžminant vaisines muses išskirtos keturios „visada pereinančios genų grupės”, atitinkančios keturias chromosomų grupes. Jei du genai būtų vienoje chromosomoje, jie perduodami kartu. Kuo genai yra arčiau vienas kito, tuo labiau jie vienas nuo kito priklauso.
Ši Mendelio taisyklių „korekcija“ bei Hugo de Vrieso mutacijų tyrimai tapo dabartinės genetikos pagrindu.
Šaltiniai
- G. Mendelis 1865. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Vorgelegt in den Sitzungen vom 8. Februar und 8. März 1865. Naturforschedenden Vereins, Brünn. (Originalus Mendelio pranešimas, perskaitytas mokslininkų draugijos posėdyje.)
- G. Mendelis 1866. Versuche über Pflanzen-Hybriden. Verhandlungen des naturforschenden Vereines, Abhandlungen, Brünn 4: 3-47.
Nuorodos
- MendelWeb
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gregor Mendel, Kas yra Gregor Mendel? Ką reiškia Gregor Mendel?
Gregoras Johanas Mendelis vok Gregor Johann MendelGime 1822 m liepos 20 d Hyncices Hradec Kraloves krastas CekijaMire 1884 m sausio 6 d 61 metai Brno CekijaVeikla vienuolis augustinas genetikos pradininkasVikiteka Gregor Mendel Gregoras Johanas Mendelis vok Gregor Johann Mendel 1822 m liepos 20 d Heincendorfas prie Odrau dab Vrazne Hyncice Cekija 1884 m sausio 6 d Brno Austrijos vienuolis augustinas genetikos pradininkas Zinomas bitininkas BiografijaJo gimimo data nera tiksliai zinoma Jis pats nurodydavo liepos 22 d tevas nurode liepos 20 d 1834 1840 m lanke Opavos liceju 1843 m baige Filosofijos instituta Olomouco universitete Vienerius metus pabuves novicijumi 1844 m tapo augustinu vienuoliu ir pradejo teologijos studijas Brno mieste kurias baige 1848 m Be sielovados deste zemes ukio disciplina Brno Techikos Institute ir Znojno licejuje o 1851 m 1853 m sutikus priorui studijavo gamtos mokslus Vienos universitete 1854 m vienuolyno sode pasisodino zirniu kad galetu tyrineti paveldejimo pasikeitimus Mokslinius tyrimus atliko ir meteorologijos bei hidrogeologijos srityse Be to 1854 m 1867 m deste gamtos mokslus Brno Technikos mokykloje buvo keliu vietos mokslininku draugiju ir zemdirbiu organizaciju narys 1868 m buvo isrinktas Brno augustinu abatu ir veike pries antibaznytines iniciatyvas 1881 m tapo Brno hipotekos banko direktoriumi Gyvas budamas jis daug daugiau isgarsejo meteorologiniais tyrimais kurie buvo daug kartu publikuoti o paveldejimo tyrimai liko nepastebeti Suformulavo pagrindinius paveldejimo desnius atliko augalu kryzminimo tyrimus daugiausia zirniu Pisum sativum kuriu rezultatus paskelbe 1865 m per vietos mokslininku posedį Brno 1866 m isleido publikacija Augalu kryzminimo tyrimai vok Versuche uber Pflanzen Hybriden Jo atradimas nesusilauke atgarsio iki 1900 m trys nepriklausomi mokslininkai Hugo de Vriesas Carlas Corensas ir Erichas von Tsermakas patvirtino jo atradimus Supaprastintai jie skamba taip pozymiu vienodumo desnis kryzminant homozigotines tevines lasteles formas F1 kartos hibridai visi vienodi tiek pagal genotipa tiek pagal fenotipa pozymiu issiskyrimo desnis toliau kryzminant F1 kartos hibridus tarpusavyje F2 kartoje palikuonys pagal fenotipa ir genotipa susiskirsto į grupes kuriu skaicius priklauso nuo to pagal kelis pozymius F1 kartos hibridai buvo heterozigotiniai nepriklausomu pozymiu paveldejimo desnis pozymiu paveldimumas vienas nuo kito nepriklauso net jeigu tuos pozymius lemiantys genai yra skirtingose homologiniu chromosomu porose Mendelio tyrimai ir ju reiksme Mendelio eksperimentai dabar atrodo paprasti bet anksciau zemes ukiui vystantis simtmeciais niekas nedare tokiu tyrimu ir neįvertino ju rezultatu Mendelis naudojo ziedadulkes is vienos svarios linijos kuriomis apdulkino piesteles is kitos svarios linijos stengdamasis kad pozymiai kuo labiau skirtusi pavyzdziui seklu ar ziedu spalva Svarios linijos geltonu seklu augalai sukryzminti su svarios linijos zalios linijos augalais dave vienodus palikuonis su geltonomis seklomis 1 Tai buvo pastebejimas kuris sudomino Mendelį atlikti tolimesnius tyrimus Pirmasis sugriove mita apie įvairiu pozymiu paveldejima nes visos seklos atrode kaip vienas is tevu ir nepasizymejo jokiomis tarpinemis savybemis Bet sios kartos geltonu seklu sukryzminimas tarpusavyje dave tokį rezultata kitoje kartoje pasirode ir geltonos ir zalios seklos Vadovaudamasis siais tyrimais Mendelis nusprende kad paveldejimo vienetai gali buti dvieju formu ar kaip pasakytume siandien paima viena tokia aleliu pora kiekvienai augalo daliai nes kiekviena ziedadulke ir kiausialaste turi po viena alelį kiekvienai daliai del to zigotose ir somatinese lastelese susidaro tokios kombinacijos du aleliai nulemiantys geltona spalva vienas alelis nulemiantis geltona spalva ir vienas alelis nulemiantis zalia spalva du aleliai nulemiantys zalia spalva Dominuojantis alelis nugali savo recesyvinį uzleidziantį tokios pacios dalies kita pozymį nesantį alelį Geltoni zirniai gali atsirasti is dvieju geltonu zirniu genu arba zalio ir geltono zirnio Kad atsirastu zalia sekla turi buti du zali zirniai arba du heterozigotiniai geltoni zirniai Geltonos seklos Mendelio gautos pirmoje kartoje atsirado is dvieju spalvu seklu Kiekviena sekla nors ir buvo geltona nese du spalvu genus Labai paprasta apskaiciuoti kad siu hibridu sukryzminimas duoda vien zalia vien geltona ir su dvieju spalvu aleliais Nesunku suprasti kodel antroje kartoje seklu geltonos spalvos o seklu zalios Mendelio darba Apie rusiu atsiradima galima laikyti svarbiu indeliu į evoliucijos teorija Nors jo tyrimai buvo naudingi biologams bet pradzioje jie buvo ignoruojami Tolimesni paveldimumo atradimai Mendelio darbu svarbumas buvo pripazintas XX a pradzioje Augalu ir gyvunu kryzminimasis buvo analizuojamas toliau Daugeliu atveju buvo sutikta su Mendeliu Atrode kad paveldejimo taisykles labai paprastos bet kuo daugiau buvo daroma bandymu tuo daugiau buvo neaiskumu Tai nekeicia to fakto kad dabartine genetika remiasi dviem Mendelio paveldejimo desniais Gana greitai po Mendelio darbu pasirode gana rimti ju kritikos darbai Paaiskejo kad kai kurie elementai nera nepriklausomi Tai reiskia kad yra pozymiu rinkiniai kurie turi savybe pereiti is kartos į karta kartu Kryzminant vaisines muses isskirtos keturios visada pereinancios genu grupes atitinkancios keturias chromosomu grupes Jei du genai butu vienoje chromosomoje jie perduodami kartu Kuo genai yra arciau vienas kito tuo labiau jie vienas nuo kito priklauso Si Mendelio taisykliu korekcija bei Hugo de Vrieso mutaciju tyrimai tapo dabartines genetikos pagrindu SaltiniaiG Mendelis 1865 Versuche uber Pflanzen Hybriden Vorgelegt in den Sitzungen vom 8 Februar und 8 Marz 1865 Naturforschedenden Vereins Brunn Originalus Mendelio pranesimas perskaitytas mokslininku draugijos posedyje G Mendelis 1866 Versuche uber Pflanzen Hybriden Verhandlungen des naturforschenden Vereines Abhandlungen Brunn 4 3 47 NuorodosMendelWeb