Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Augusto César Sandino

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Augustas Sesaras Sandino | |
---|---|
Sandino 1928 m. | |
Visas vardas | Augusto Sesar Nicolás Sandino Calderón |
Gimė | 1895 m. gegužės 18 d. , Nikaragva |
Mirė | 1934 m. vasario 21 d. (38 metai) Managva, Nikaragva |
Sutuoktinis (-ė) | Blanca Arauz |
Religija | |
Veikla | revoliucionierius |
Vikiteka | Augusto César Sandino |
Augustas Sesaras Nikolasas Sandino Kalderonas (Augusto Sesar Nicolás Sandino Calderón; 1895 m. gegužės 18 d. – 1934 m. vasario 21 d.) – Nikaragvos revoliucionierius.
Biografija
Gimė valstiečių šeimoje. 1921 m. jis įsivėlė į konfliktą su vietos konservatorių lyderio sūnumi, todėl vėliau paliko Nikaragvą ir gyveno Hondūre, Gvatemaloje, Meksikoje (ten dirbo naftos kompanijoje). Ten matė , įsitraukė į komunistinį, antiklerikalinį judėjimą, tapo Septintosios dienos adventistų nariu.
1926 m. Sandino grįžo į Nikaragvą. Ten netrukus prasidėjo pilietinis karas tarp liberalų ir konservatorių. Sandino iš auksakasių sudarė partizaninį būrį ir bandė atakuoti vietinį konservatorių garnizoną. Augustas Sandino Puerto Kabesase susitiko su liberalų lyderiu , tačiau šis Sandino nebuvo linkęs pasitikėti ir nesutiko teikti ginklų Sandino partizanams.
Sandino pats gavo ginklų iš užpultų konservatorių būrių, organizavo valstiečius prisidėti prie kovos ir ženkliai padėjo liberalams. Konservatoriams karą pralaimint, įsikišo JAV valdžia, ir liberalai su konservatoriais paskelbė apie ugnies nutraukimą. Buvo sudaryta taikos sutartis, prižiūrint JAV armijai, konservatoriai turėjo baigti kadenciją, o vėliau turėjo būti sudaryta Nacionalinė gvardija.
Sandino atsisakė sudėti ginklus ir pasitraukė į Segoviją. 1927 m. Sandino paskelbė , kuriame kaltino Monkadą šalies išdavyste ir paskelbė karą JAV. Mačetėmis ir XIX a. šautuvais ginkluoti Sandino partizanai atakavo vietinę amerikiečių karinę bazę, tačiau antpuolis buvo nesunkiai atremtas ir daugelis partizanų žuvo. Vėliau jis pradėjo rengti pasalas, netikėtus antpuolius, kurie buvo sėkmingesni. Amerikiečiai nesėkmingai bandė rasti partizanų lokaciją, bet jie nuolat ją keitė, iš Segovijos pasitraukė į Moskitų krantą. Jie sugriovė amerikiečių aukso kasyklas, puldinėjo amerikiečių postus.
Sandino susilaukė vis daugiau paramos iš kitų Lotynų Amerikos šalių, bei liberalus palaikiusių Nikaragvos intelektualų. Sandino reikalavo konservatorių prezidento Diaso atsistatydinimo, JAV armijos pasitraukimo ir Bryan-Chamorro sutarties atšaukimo. 1928 m. su JAV palaikymu prezidentu tapo Chosė Marija Monkada, todėl Sandino nebegalėjo teigti, tęsiąs liberalų revoliuciją. Tačiau Sandino rinkimus paskelbė nekonstituciškais ir užsibrėžė tikslą atkurti Centrinės Amerikos Federaciją. Jis parašė laišką Argentinos prezidentui Ipolitui Irigojenui ir kvietė sušaukti visų Lotynų Amerikos šalių vadovų susirinkimą, siekiant sukurti vieną valstybę, kuri pasipriešintų JAV imperializmui.
Po konflikto su Hondūro politiku Froilanu Tursijosu, Sandino nebegavo ginklų paramos iš Hondūro, Meksika taip pat atsisakė paremti komunistines jėgas. 1929 m. Augustas Sandino gavo prieglobstį Meksikoje, jis ten užmezgė ryšius su vietiniais ir pasaulio komunistais, tapo „universaliosios komunos magnetinės-dvasinės mokyklos“ nariu. Šios organizacijos idėjos vėliau paveikė ir Sandino ideologiją.
1931 m., dėl ekonominės krizės, JAV paskelbė atitrauksianti savo pajėgas iš Nikaragvos, buvo sudaryta JAV prižiūrima Nacionalinė gvardija. Tais pačiais metais Managvą nuniokojo žemės drebėjimas, ir Sandino, pasinaudojęs situacija, atnaujino kovas su amerikiečiais ir jų kolaborantais. Partizanai užėmė keletą mažesnių šalies miestų. 1933 m. amerikiečiai paliko Nikaragvą, o 1934 m. Sandino susitiko su naujuoju prezidentu ir paskelbė apie lojalumą naujai valdžiai. Sakasa už nusiginklavimą sutiko Sandino armijai suteikti žemes. Tačiau Sandino prieštaravo Nacionalinei gvardijai, kurią laikė JAV įrankiu.
Nacionalinės gvardijos vadas (vėliau – šalies diktatorius) Anastasijus Somosa, nesitaręs su Sakasa, surengė pasalą ir suėmė Sandino, jo tėvą, brolį, 2 generolus ir žemės ūkio ministrą, kai šie mašina važiavo iš prezidentūros, po pokalbio su Sakasa. Augustas Sandino, jo brolis ir generolai buvo sušaudyti. Palaikai užkasti Lareinagos kvartale Managvoje. Vėliau Gvardija susidorojo su kitais partizanais, o Somosa privertė atsistatydinti Sakasą ir pats užėmė valdžią.
Augusto Sandino tapo didvyriu Nikaragvos kairiesiems, vėliau sukilusiems prieš Somosos diktatūrą. 1961 m. įkurta Nikaragvos kairiųjų organizacija pavadinta sandinistais. Šiems vėliau atėjus į valdžią, Sandino garbei pavadintas oro uostas (), keletas miestų (, ), jis atvaizduotas ant šalies valiutos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augusto César Sandino, Kas yra Augusto César Sandino? Ką reiškia Augusto César Sandino?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Augustas Sesaras SandinoSandino 1928 m Visas vardas Augusto Sesar Nicolas Sandino CalderonGime 1895 m geguzes 18 d NikaragvaMire 1934 m vasario 21 d 38 metai Managva NikaragvaSutuoktinis e Blanca ArauzReligijaVeikla revoliucionieriusVikiteka Augusto Cesar Sandino Augustas Sesaras Nikolasas Sandino Kalderonas Augusto Sesar Nicolas Sandino Calderon 1895 m geguzes 18 d 1934 m vasario 21 d Nikaragvos revoliucionierius BiografijaGime valstieciu seimoje 1921 m jis įsivele į konflikta su vietos konservatoriu lyderio sunumi todel veliau paliko Nikaragva ir gyveno Hondure Gvatemaloje Meksikoje ten dirbo naftos kompanijoje Ten mate įsitrauke į komunistinį antiklerikalinį judejima tapo Septintosios dienos adventistu nariu 1926 m Sandino grįzo į Nikaragva Ten netrukus prasidejo pilietinis karas tarp liberalu ir konservatoriu Sandino is auksakasiu sudare partizaninį burį ir bande atakuoti vietinį konservatoriu garnizona Augustas Sandino Puerto Kabesase susitiko su liberalu lyderiu taciau sis Sandino nebuvo linkes pasitiketi ir nesutiko teikti ginklu Sandino partizanams Sandino pats gavo ginklu is uzpultu konservatoriu buriu organizavo valstiecius prisideti prie kovos ir zenkliai padejo liberalams Konservatoriams kara pralaimint įsikiso JAV valdzia ir liberalai su konservatoriais paskelbe apie ugnies nutraukima Buvo sudaryta taikos sutartis priziurint JAV armijai konservatoriai turejo baigti kadencija o veliau turejo buti sudaryta Nacionaline gvardija Sandino atsisake sudeti ginklus ir pasitrauke į Segovija 1927 m Sandino paskelbe kuriame kaltino Monkada salies isdavyste ir paskelbe kara JAV Macetemis ir XIX a sautuvais ginkluoti Sandino partizanai atakavo vietine amerikieciu karine baze taciau antpuolis buvo nesunkiai atremtas ir daugelis partizanu zuvo Veliau jis pradejo rengti pasalas netiketus antpuolius kurie buvo sekmingesni Amerikieciai nesekmingai bande rasti partizanu lokacija bet jie nuolat ja keite is Segovijos pasitrauke į Moskitu kranta Jie sugriove amerikieciu aukso kasyklas puldinejo amerikieciu postus Sandino susilauke vis daugiau paramos is kitu Lotynu Amerikos saliu bei liberalus palaikiusiu Nikaragvos intelektualu Sandino reikalavo konservatoriu prezidento Diaso atsistatydinimo JAV armijos pasitraukimo ir Bryan Chamorro sutarties atsaukimo 1928 m su JAV palaikymu prezidentu tapo Chose Marija Monkada todel Sandino nebegalejo teigti tesias liberalu revoliucija Taciau Sandino rinkimus paskelbe nekonstituciskais ir uzsibreze tiksla atkurti Centrines Amerikos Federacija Jis parase laiska Argentinos prezidentui Ipolitui Irigojenui ir kviete susaukti visu Lotynu Amerikos saliu vadovu susirinkima siekiant sukurti viena valstybe kuri pasipriesintu JAV imperializmui Po konflikto su Honduro politiku Froilanu Tursijosu Sandino nebegavo ginklu paramos is Honduro Meksika taip pat atsisake paremti komunistines jegas 1929 m Augustas Sandino gavo prieglobstį Meksikoje jis ten uzmezge rysius su vietiniais ir pasaulio komunistais tapo universaliosios komunos magnetines dvasines mokyklos nariu Sios organizacijos idejos veliau paveike ir Sandino ideologija 1931 m del ekonomines krizes JAV paskelbe atitrauksianti savo pajegas is Nikaragvos buvo sudaryta JAV priziurima Nacionaline gvardija Tais paciais metais Managva nuniokojo zemes drebejimas ir Sandino pasinaudojes situacija atnaujino kovas su amerikieciais ir ju kolaborantais Partizanai uzeme keleta mazesniu salies miestu 1933 m amerikieciai paliko Nikaragva o 1934 m Sandino susitiko su naujuoju prezidentu ir paskelbe apie lojaluma naujai valdziai Sakasa uz nusiginklavima sutiko Sandino armijai suteikti zemes Taciau Sandino priestaravo Nacionalinei gvardijai kuria laike JAV įrankiu Nacionalines gvardijos vadas veliau salies diktatorius Anastasijus Somosa nesitares su Sakasa surenge pasala ir sueme Sandino jo teva brolį 2 generolus ir zemes ukio ministra kai sie masina vaziavo is prezidenturos po pokalbio su Sakasa Augustas Sandino jo brolis ir generolai buvo susaudyti Palaikai uzkasti Lareinagos kvartale Managvoje Veliau Gvardija susidorojo su kitais partizanais o Somosa priverte atsistatydinti Sakasa ir pats uzeme valdzia Augusto Sandino tapo didvyriu Nikaragvos kairiesiems veliau sukilusiems pries Somosos diktatura 1961 m įkurta Nikaragvos kairiuju organizacija pavadinta sandinistais Siems veliau atejus į valdzia Sandino garbei pavadintas oro uostas keletas miestu jis atvaizduotas ant salies valiutos