55 16 š pl 22 17 r ilg 55 26 š pl 22 29 r ilg 55 26 22 29 Tauragės valsčiusLaikotarpis 1571 1950 m Apytikrė valsčiaus vi

55°16′š. pl. 22°17′r. ilg. / 55.26°š. pl. 22.29°r. ilg. / 55.26; 22.29

Tauragės valsčius
Laikotarpis: 1571 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Tauragė (1868)

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1950)

Tauragės valsčius (rus. Таурогенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tauragė.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1571 m., atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Pagramančio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Tauragės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		10707	1129 kiemai	7 seniūnijos	188
1923 m. (išsamiau)	350	9976	1955		123 gyvenvietės
1932 m.	283	10055		15 seniūnijų
1949-01-01 (išsamiau)	204			11 apylinkių

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Dauglaukis	Dauglaukio seniūnija	Dauglaukio apylinkė
Galmenai	Galmenų seniūnija	Galmenų apylinkė
Girininkai	Girininkų seniūnija	Girininkų apylinkė
Joniškė	Joniškės seniūnija	Joniškės apylinkė
Kalniškiai	Kalniškių seniūnija	Kalniškių apylinkė
Kaziškė	Kaziškės seniūnija	Kaziškės apylinkė
Matiškiai	Matiškių seniūnija	-
Meldikviršiai	Meldikviršių seniūnija	Meldikviršių apylinkė
Pagramantis	Pagramančio seniūnija	-
Pajūris	Pajūrio seniūnija	-
Pilaitė	Pilaitės seniūnija	Pilaitės apylinkė
Stragutė	Stragutės seniūnija	Stragutės apylinkė
Sungailiškiai	Sungailiškių seniūnija	-
Šilinė	Šilinės seniūnija	Šilinės apylinkė
Tarailiai	Tarailių seniūnija	Tarailių apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	11 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 9976 žmonės:

Lietuviai - 86,75% (8654);
Vokiečiai - 12,15% (1212);
Rusai - 0,36% (36);
Lenkai - 0,32% (32);
Kiti - 0,42% (42).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1873	Zaltriškiai	Antanas Bružys, knygnešys	19??
1906	Požerūnai	Teodoras Blinstrubas, išeivijos veikėjas	1999
1907	Mažonai	Juozas Mockaitis, agronomas	1995
1920	Galmenai	Jurgis Kisnėrius, geologas	1986
1930	Kuisiai	Juozas Jasaitis, literatūrologas	2010
1933	Taurai	Benjaminas Kondratas, kraštotyrininkas	2025
1936	Kuisiai	Antanas Jasaitis, biochemikas	1999
1936	Dacijonai	Zigmantas Motiekaitis, sporto darbuotojas, treneris

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 363
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 720 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 727–728 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 153

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 363

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 720 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 727–728 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 153