Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tongos imperija salų ir genčių konfederacija egzistavusi X XIX a Polinezijoje ir Melanezijoje klestėjimo metu XI XII a v
Tongos imperija
Tongos imperija – salų ir genčių konfederacija, egzistavusi X–XIX a. Polinezijoje ir Melanezijoje, klestėjimo metu (XI–XII a.) valdžiusi dideles Ramiojo vandenyno teritorijas dab. Tongoje, Samoa, Amerikos Samoa, Fidžyje, Tuvalu. Jos politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Tongos salyne (tiksliau Tongatapu saloje), kur buvo visos imperijos sostinės.
| Tuʻi Tonga Tongos imperija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
|
| ||||
| Ekspansijos metu XII-XIII a. imperija apėmė dab. Tongą, Samoa ir Fidžį | ||||
| Sostinė | Toloa, Heketa, Mu'a | |||
| Valdymo forma | konfederacija | |||
| Tui Tonga | ||||
| X a. | Ahoeitu | |||
| XII a. | Momo | |||
| 1810-1845 | Laufilitonga | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Legendinis įkūrimas | X a. m. | |||
| - Dinastijos pabaiga | 1845 m. m. | |||
Imperijos pavadinimas yra duotas dabartinių vakariečių mokslininkų. Pačių imperijos kūrėjų visa imperija buvo vadinama Tui Tonga, t. y. valdovo titulo vardu.
Raida
Įkūrimas
Tongos imperija formavosi tarp dviejų senesnių regione klestėjusių imperijų – (rytuose, dab. Samoa) ir (vakaruose, dab. Fidžis), kurios konkuravo dėl įtakos Tongos salyne. Pastarosioms silpstant, Tongatapu saloje buvo įkurta nauja dinastija, kurios atstovai titulavosi Tui Tonga. Legenda teigia, kad įkūrėjas Ahoeitu gimė iš dievo ir mirtingosios sąjungos. Jo sostinė buvo Toloa (pietinėje salos dalyje, netoli dabartinio ).
Ahoeitu buvo pirmasis iš ilgos Tui Tonga sekos (iš viso valdė 30 valdovų). Ankstyvieji valdovai suvienijo Tongatapu salą.
Ekspansija
Tikrieji ekspansionistiniai siekiai prasidėjo valdant 10-ajam Tui Tonga Momo ir jo sūnui (XII a.). Jie perkėlė sostinę į Heketą (šiaurės rytinėje salos pakrantėje) ir išplėtė savo valdas, užimdami kitas Tongos salyno salas ir buvusių Tui Manua ir Tui Pulotu teritorijas. Klestėjimo metu imperija valdė 3 mln. kv. km. vandenyno plotą nuo Saliamono salų vakaruose iki Niuės rytuose, ir gaudavo duoklę iš daugybės salų. Šios konfederacijos galia buvo paremta galingu laivynu.
XII–XIII a. laikotarpiu Tonga klestėjo ne tik politiškai, bet ir kultūriškai. Šiame laikotarpyje buvo sukurti brandžiausi Tongos paminklai – valdovų kapai Heketos mieste ir megalitas . 12-asis Tui Tonga Talatama perkėlė sostinę paskutinį kartą į Mu'a prie vidinės lagūnos.
Krizė
| Polinezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Archeologinės kultūros: |
| moai, , , |
| , |
| Tui Tonga |
| Havajai, Rarotonga, , |
| Kolonijos: |
| Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, , |
Po Talatama mirties šalyje augo vidaus krizė, ir nebebuvo įmanoma išlaikyti talasokratijos vienybės. XIII a. viduryje nuo imperijos ėmė atskilti atskiros teritorijos. Pirmiausia tai buvo Samoa salos rytuose, kur įsitvirtino vietinė dinastija. Pralaimėjimas jai stipriai pakirto Tongos galią, šalyje buvo pradėtos refomos, įkurti patarėjų (falefā) postai. Nepaisant to, per XV a. nepasitenkinimas Tui Tonga valdžia augo, buvo nužudyti 19, 22 ir 23 Tui Tonga. XV a. atskilo Valis ir Futuna salos šiaurėje.
1535 m. nužudžius 23-ajį Tui Tongą , jo sūnus sėdo į sostą. Jis nukankino tėvo žudikus ir pradėjo reformas. Jo iniciatyva valdžia buvo padalinta tarp dvasinės ir pasaulietinės. Naujai įkurta institucija vadinosi Tui Haatakalaua, ir ją atidavė savo broliui Moungamotua. Ši institucija rūpinosi pasaulietiniu šalies gyvenimu, ir buvo realiai valdanti dinastija.
Tui Tonga, tuo tarpu, buvo beveik šimtmečiui išvyti iš šalies, ir priglaudė Samoa. Jie sudarydavo vedybines sąjungas su karališkosios giminės moterimis iš Samoa ir gana greitai perėmė vietos kultūrą. Kuomet 28-asis Tui Tonga Tapuʻosi grįžo į Tongos sostinę Mua, jo palikuonys išlaikė tik dvasinę valdžią ir nebesikišo į šalies politinį gyvenimą.
Tui Kanokupolu
1610 m., valdant 6-ajam Tui Haatakalaua (Moungatonga), valstybė buvo padalinta į dvi dalis. Mua mieste liko valdyti Tui Tonga ir Tui Haatakalaua (senosios dinastijos), o Hihifo regione (vakarinėje Tongatapu salos dalyje) įsikūrė valdovo sūnus Ngata. Jo pagrindinė gyvenvietė buvo Kanokupolu (šiaurės vakarinis salos iškyšulys), kur jis įkūrė naują dinastiją – Tui Kanokupolu. Nors visos trys dinastijos valdė paraleliai ir buvo pasidalinę pagrindinę salą į dvi dalis, ilgainiui realioje šalies valdžioje įsigalėjo Tui Kanokupolu. Šiuo laikotarpiu Tongą pasiekė stipri Samoa kultūros įtaka. XVII a. apsilankė europiečiai, tačiau Tonga išsaugojo savo suverenitetą.
1799 m. 14-asis Tui Kanokupolu Tukuaho buvo nužudytas, kas pradėjo valstybėje 50 metų pilietinį karą. Per jį buvo pabaigta tūkstantmetė Tui Tonga dinastija. Paskutinysis Tui Tonga 1826 m. pralaimėjo karą ir jo titulas tapo visiškai nominalus. Tik 1845 m. 19-asis Tui Kanokupolu iš naujo suvienijo šalį. Jis panaikino Tui Tonga imperiją ir įkūrė Tongos karalystę.
Administravimas
Nepaisant hegemonijos dydžio, pagrindinis šalies kultūrinis ir politinis centras buvo Tongatapu saloje, kurioje koncentravosi visos valstybės sostinės ir rezidavo visos trys dinastijos. Paprastai imperija dalijama į tris įtakos sferas:
- Tongatapu sala – tiesiogiai pavaldi valstybės dalis, suskirstyta į tris administracinius vienetus: Mua (centrinis), Hihifo (vakarų-pietų) ir Hahake (rytų-šiaurės). Saloje buvo vienintelė visoje tuometinės imperijos teritorijoje miestelio tipo gyvenvietė – Mua (visi likę imperijos gyventojai gyveno paskiromis sodybomis);
- Tiesioginės įtakos zona – salos, kurios pripažino Tongos hegemoniją, siųsdavo kasmetinę duoklę inasi ceremonijai, atlikdavo darbo prievolę (fatongia). Kiekviena didesnė sala Tongatapa pavyzdžiu buvo suskirstyta į tris administracinius vienetus, kurie buvo atsakingi už duoklės rinkimą;
- Netiesioginės įtakos zona – salos, sporadiškai patirdavę Tongos įtaką jos agresijos ir invazijų metu;
Valdovai
Tongos imperiją valdė trys paralelios valdovų linijos (dinastijos), turėję skirtingas funkcijas:
- Tui Tonga (X a.-1826 m.);
- Tui Haatakalaua (1535-apie 1777), jos palikuonys tapo didikų gimine Tungi;
- Tui Kanokupolu (1610–1845), jos tolesnė seka yra , valdanti Tongą iki šiol.
Nuorodos
- Spennemann, Dirk H.R. Urbanisation in Tonga: expansion and contraction of political centres in a tropical chiefdom, p. 24 Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tongos imperija, Kas yra Tongos imperija? Ką reiškia Tongos imperija?
Tongos imperija salu ir genciu konfederacija egzistavusi X XIX a Polinezijoje ir Melanezijoje klestejimo metu XI XII a valdziusi dideles Ramiojo vandenyno teritorijas dab Tongoje Samoa Amerikos Samoa Fidzyje Tuvalu Jos politinis ir kulturinis centras koncentravosi Tongos salyne tiksliau Tongatapu saloje kur buvo visos imperijos sostines Tuʻi Tonga Tongos imperijaneberaX a 1845 m Location of TongaEkspansijos metu XII XIII a imperija apeme dab Tonga Samoa ir FidzįSostine Toloa Heketa Mu aValdymo forma konfederacijaTui Tonga X a Ahoeitu XII a Momo 1810 1845 LaufilitongaEra Naujieji laikai Legendinis įkurimas X a m Dinastijos pabaiga 1845 m m Imperijos pavadinimas yra duotas dabartiniu vakarieciu mokslininku Paciu imperijos kureju visa imperija buvo vadinama Tui Tonga t y valdovo titulo vardu RaidaĮkurimas Tongos imperija formavosi tarp dvieju senesniu regione klestejusiu imperiju rytuose dab Samoa ir vakaruose dab Fidzis kurios konkuravo del įtakos Tongos salyne Pastarosioms silpstant Tongatapu saloje buvo įkurta nauja dinastija kurios atstovai titulavosi Tui Tonga Legenda teigia kad įkurejas Ahoeitu gime is dievo ir mirtingosios sajungos Jo sostine buvo Toloa pietineje salos dalyje netoli dabartinio Ahoeitu buvo pirmasis is ilgos Tui Tonga sekos is viso valde 30 valdovu Ankstyvieji valdovai suvienijo Tongatapu sala Ekspansija Megalitas Haamonga a Maui Tikrieji ekspansionistiniai siekiai prasidejo valdant 10 ajam Tui Tonga Momo ir jo sunui XII a Jie perkele sostine į Heketa siaures rytineje salos pakranteje ir isplete savo valdas uzimdami kitas Tongos salyno salas ir buvusiu Tui Manua ir Tui Pulotu teritorijas Klestejimo metu imperija valde 3 mln kv km vandenyno plota nuo Saliamono salu vakaruose iki Niues rytuose ir gaudavo duokle is daugybes salu Sios konfederacijos galia buvo paremta galingu laivynu XII XIII a laikotarpiu Tonga klestejo ne tik politiskai bet ir kulturiskai Siame laikotarpyje buvo sukurti brandziausi Tongos paminklai valdovu kapai Heketos mieste ir megalitas 12 asis Tui Tonga Talatama perkele sostine paskutinį karta į Mu a prie vidines lagunos Krize Polinezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaArcheologines kulturos moai Tui TongaHavajai Rarotonga Kolonijos Britu kolonijos Prancuzu Polinezija Vokietijos SamoaDabartiniai politiniai vienetai Naujoji Zelandija Havajai Kuko Salos Samoa Tonga Po Talatama mirties salyje augo vidaus krize ir nebebuvo įmanoma islaikyti talasokratijos vienybes XIII a viduryje nuo imperijos eme atskilti atskiros teritorijos Pirmiausia tai buvo Samoa salos rytuose kur įsitvirtino vietine dinastija Pralaimejimas jai stipriai pakirto Tongos galia salyje buvo pradetos refomos įkurti patareju falefa postai Nepaisant to per XV a nepasitenkinimas Tui Tonga valdzia augo buvo nuzudyti 19 22 ir 23 Tui Tonga XV a atskilo Valis ir Futuna salos siaureje 1535 m nuzudzius 23 ajį Tui Tonga jo sunus sedo į sosta Jis nukankino tevo zudikus ir pradejo reformas Jo iniciatyva valdzia buvo padalinta tarp dvasines ir pasaulietines Naujai įkurta institucija vadinosi Tui Haatakalaua ir ja atidave savo broliui Moungamotua Si institucija rupinosi pasaulietiniu salies gyvenimu ir buvo realiai valdanti dinastija Tui Tonga tuo tarpu buvo beveik simtmeciui isvyti is salies ir priglaude Samoa Jie sudarydavo vedybines sajungas su karaliskosios gimines moterimis is Samoa ir gana greitai pereme vietos kultura Kuomet 28 asis Tui Tonga Tapuʻosi grįzo į Tongos sostine Mua jo palikuonys islaike tik dvasine valdzia ir nebesikiso į salies politinį gyvenima Tui Kanokupolu 1610 m valdant 6 ajam Tui Haatakalaua Moungatonga valstybe buvo padalinta į dvi dalis Mua mieste liko valdyti Tui Tonga ir Tui Haatakalaua senosios dinastijos o Hihifo regione vakarineje Tongatapu salos dalyje įsikure valdovo sunus Ngata Jo pagrindine gyvenviete buvo Kanokupolu siaures vakarinis salos iskysulys kur jis įkure nauja dinastija Tui Kanokupolu Nors visos trys dinastijos valde paraleliai ir buvo pasidaline pagrindine sala į dvi dalis ilgainiui realioje salies valdzioje įsigalejo Tui Kanokupolu Siuo laikotarpiu Tonga pasieke stipri Samoa kulturos įtaka XVII a apsilanke europieciai taciau Tonga issaugojo savo suvereniteta 1799 m 14 asis Tui Kanokupolu Tukuaho buvo nuzudytas kas pradejo valstybeje 50 metu pilietinį kara Per jį buvo pabaigta tukstantmete Tui Tonga dinastija Paskutinysis Tui Tonga 1826 m pralaimejo kara ir jo titulas tapo visiskai nominalus Tik 1845 m 19 asis Tui Kanokupolu is naujo suvienijo salį Jis panaikino Tui Tonga imperija ir įkure Tongos karalyste AdministravimasTogatapu sala Nepaisant hegemonijos dydzio pagrindinis salies kulturinis ir politinis centras buvo Tongatapu saloje kurioje koncentravosi visos valstybes sostines ir rezidavo visos trys dinastijos Paprastai imperija dalijama į tris įtakos sferas Tongatapu sala tiesiogiai pavaldi valstybes dalis suskirstyta į tris administracinius vienetus Mua centrinis Hihifo vakaru pietu ir Hahake rytu siaures Saloje buvo vienintele visoje tuometines imperijos teritorijoje miestelio tipo gyvenviete Mua visi like imperijos gyventojai gyveno paskiromis sodybomis Tiesiogines įtakos zona salos kurios pripazino Tongos hegemonija siusdavo kasmetine duokle inasi ceremonijai atlikdavo darbo prievole fatongia Kiekviena didesne sala Tongatapa pavyzdziu buvo suskirstyta į tris administracinius vienetus kurie buvo atsakingi uz duokles rinkima Netiesiogines įtakos zona salos sporadiskai patirdave Tongos įtaka jos agresijos ir invaziju metu ValdovaiTongos imperija valde trys paralelios valdovu linijos dinastijos tureje skirtingas funkcijas Tui Tonga X a 1826 m Tui Haatakalaua 1535 apie 1777 jos palikuonys tapo didiku gimine Tungi Tui Kanokupolu 1610 1845 jos tolesne seka yra valdanti Tonga iki siol NuorodosVikiteka Tongos imperija vaizdine ir garsine medziagaSpennemann Dirk H R Urbanisation in Tonga expansion and contraction of political centres in a tropical chiefdom p 24 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto