Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ričardas Stalmanas angl Richard Matthew StallmanGimė 1953 m kovo 16 d 72 metai Veikla dar žinomas kaip RMS yra laisvosio
Richard Stallman
| Ričardas Stalmanas angl. Richard Matthew Stallman | |
|---|---|
| Gimė | 1953 m. kovo 16 d. |
| Veikla | dar žinomas kaip RMS yra laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios Programinės Įrangos Fondo įkūrėjas. Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas (hakeris), GNU C kompiliatoriaus, ir autorius. Sukūrė GNU bendrąją licenciją. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 1990: MacArthur Fellowship | |
| Vikiteka | Richard Stallman |
Richard Matthew Stallman (Ričardas Stalmanas, dar žinomas kaip RMS; g. 1953 m. kovo 16 d.) – laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios programinės įrangos fondo įkūrėjas. Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas, taip pat vad. „hakeris“, GNU C kompiliatoriaus, ir autorius; GNU bendrosios licencijos kūrėjas, kovotojas prieš programinės įrangos patentus, autorinių teisių išplėtimą.
Biografija
Ričardui Stalmanui atėjus į Masačusetso technologijos institutą (apie 1980 m.), pažangūs programuotojai ir kompiuterinių sistemų saugumo ekspertai („hakeriai“) skatino dalinimąsi programų kodu. Jie tai suprato kaip būtinybę. Tačiau vėliau viskas pasikeitė. Buvo linkstama prie nuostatos, kad programinė įranga tėra prekė. Tai ir paskatino Ričardą įkurti GNU. Jis pradėjo plėsti redaktorių (kurį anksčiau jau buvo parašęs), parašė C kompiliatorių, bei pateikė juos su licencija, kuri skatino dalintis programine įranga ir redaguoti kodą laisvai. Ričardo tikslas buvo sukurti operacinę sistema, kuri būtų suderinama su tuo metu populiaria UNIX, tačiau patogesnė ir, svarbiausia, laisva.
Aš galėjau uždirbti pinigų kurdamas nuosavybinio kodo programas, – rašė R. Stalmanas apie savo apsisprendimą, – ir galbūt būti laimingas programuodamas. Bet aš žinojau, jog savo karjeros pabaigoje, aš žvelgsiu atgalios matydamas daugybę metų, praleistų statant sienas žmonėms atskirti, ir jausiuosi praleidęs gyvenimą, darydamas šį pasaulį blogesne vieta, nei buvo. Šis žmogus išdrįso pasirinkti kitą kelią – kurti ir ginti laisvąją programinę įrangą.
Žodis „laisva“ Stalmanui reiškia ne kainą, o laisvę. Laisvę platinti, keisti bei naudoti. Būtent todėl jis sako: „aš rašau ne atvirojo kodo programinę įrangą, o laisvą programinę įrangą“, kadangi atvirojo kodo judėjimui svarbiau materialinė nauda“. Tuo tarpu, pasak Ričardo, „Laisvė yra svarbiausia“. Nors Ričardas Stalmanas dažnai apibūdinamas kaip labai konfliktiškas žmogus, tačiau apibūdinamas ir kaip nuolankaus charakterio (nors psichologiniam spaudimui pasiduodanti asmenybė tikrai negalėtų eiti jo dabar einamų pareigų). Pats Ričardas teigia, kad „savo principų neatsisako dėl jokių priežasčių“.
Savo pažiūras Ričardas apibūdina kaip atitinkančias amerikietiškąjį liberalizmą, kuris, jo nuomone, skiriasi nuo kai kurių kitų (pavyzdžiui, kanadietiškos) liberalizmo krypčių . Tačiau kapitalizmą jis supranta tiesiog kaip galimybę daugeliui užsiimti verslu ir nemano, jog šiai visuomenei būtinai reikalinga didelė socialinė nelygybė ar klasių hierarchija. Jis taip pat pripažįsta, jog dabartinėje visuomenėje dideliems pasiekimams greta sunkaus darbo reikalinga ir sėkmė.
GNU/Linux kontroversija
Operacinę sistemą, paremtą Linux branduoliu, Stalmanas ragina vadinti GNU/Linux, kadangi branduolys tėra viena iš sistemos dalių; o daugelis kitų, pasak jo, buvo sukurta GNU projekto.
GNU bendroji licencija
GNU GPL nėra „geras vaikinas“. Ji sako „ne“ kai kuriems dalykams, kuriuos kartkartėm žmonės nori daryti. Ją kurdamas Ričardas manė, jog, norint ką nors pasaulyje nuveikti, vien idealizmo negana – reikalingas metodas, kurį pasitelkus galima pasiekti tikslą, o būtinų laisvių apsaugojimas visuomet susijęs su jas atimančių veiksmų apribojimu. Todėl šią licenciją turinčio kodo negalima įtraukti į uždarą projektą. Taip laisvosios įrangos kūrėjai remia vienas kitą ir neremia nuosavybinių alternatyvų. Šie gerai apgalvoti apribojimai nesutrukdė licencijai tapti viena populiariausių pasaulyje.
Apdovanojimai
- 1990: MacArthur Fellowship
- 1991: ACM Grace Murray Hopper apdovanojimas „Už pionierišką darbą su… “
- 1998: pioneriaus apdovanojimas
- 2001: Takeda apdovanojimas (武田研究奨励賞)
Nuorodos, šaltiniai
- Laisvoji programinė įranga kaip socialinis judėjimas Archyvuota kopija 2007-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- Asmeninis Ričardo Stalmano puslapis
- GNU filosofija (virš 50 esė, dauguma jų parašyta R. Stalmano)
- Vaizdinė informacija Archyvuota kopija 2005-04-13 iš Wayback Machine projekto. iš Ričardo Stalmano vizito Lietuvoje 2004 m. vasarą
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Richard Stallman, Kas yra Richard Stallman? Ką reiškia Richard Stallman?
Ricardas Stalmanas angl Richard Matthew StallmanGime 1953 m kovo 16 d 72 metai Veikla dar zinomas kaip RMS yra laisvosios programines įrangos judejimo pradininkas GNU bei Laisvosios Programines Įrangos Fondo įkurejas Taip pat jis yra pripazintas kompiuteriu ekspertas hakeris GNU C kompiliatoriaus ir autorius Sukure GNU bendraja licencija Zymus apdovanojimai1990 MacArthur FellowshipVikiteka Richard Stallman Richard Matthew Stallman Ricardas Stalmanas dar zinomas kaip RMS g 1953 m kovo 16 d laisvosios programines įrangos judejimo pradininkas GNU bei Laisvosios programines įrangos fondo įkurejas Taip pat jis yra pripazintas kompiuteriu ekspertas taip pat vad hakeris GNU C kompiliatoriaus ir autorius GNU bendrosios licencijos kurejas kovotojas pries programines įrangos patentus autoriniu teisiu ispletima BiografijaRicardui Stalmanui atejus į Masacusetso technologijos instituta apie 1980 m pazangus programuotojai ir kompiuteriniu sistemu saugumo ekspertai hakeriai skatino dalinimasi programu kodu Jie tai suprato kaip butinybe Taciau veliau viskas pasikeite Buvo linkstama prie nuostatos kad programine įranga tera preke Tai ir paskatino Ricarda įkurti GNU Jis pradejo plesti redaktoriu kurį anksciau jau buvo parases parase C kompiliatoriu bei pateike juos su licencija kuri skatino dalintis programine įranga ir redaguoti koda laisvai Ricardo tikslas buvo sukurti operacine sistema kuri butu suderinama su tuo metu populiaria UNIX taciau patogesne ir svarbiausia laisva As galejau uzdirbti pinigu kurdamas nuosavybinio kodo programas rase R Stalmanas apie savo apsisprendima ir galbut buti laimingas programuodamas Bet as zinojau jog savo karjeros pabaigoje as zvelgsiu atgalios matydamas daugybe metu praleistu statant sienas zmonems atskirti ir jausiuosi praleides gyvenima darydamas sį pasaulį blogesne vieta nei buvo Sis zmogus isdrįso pasirinkti kita kelia kurti ir ginti laisvaja programine įranga Zodis laisva Stalmanui reiskia ne kaina o laisve Laisve platinti keisti bei naudoti Butent todel jis sako as rasau ne atvirojo kodo programine įranga o laisva programine įranga kadangi atvirojo kodo judejimui svarbiau materialine nauda Tuo tarpu pasak Ricardo Laisve yra svarbiausia Nors Ricardas Stalmanas daznai apibudinamas kaip labai konfliktiskas zmogus taciau apibudinamas ir kaip nuolankaus charakterio nors psichologiniam spaudimui pasiduodanti asmenybe tikrai negaletu eiti jo dabar einamu pareigu Pats Ricardas teigia kad savo principu neatsisako del jokiu priezasciu Savo paziuras Ricardas apibudina kaip atitinkancias amerikietiskajį liberalizma kuris jo nuomone skiriasi nuo kai kuriu kitu pavyzdziui kanadietiskos liberalizmo krypciu Taciau kapitalizma jis supranta tiesiog kaip galimybe daugeliui uzsiimti verslu ir nemano jog siai visuomenei butinai reikalinga didele socialine nelygybe ar klasiu hierarchija Jis taip pat pripazįsta jog dabartineje visuomeneje dideliems pasiekimams greta sunkaus darbo reikalinga ir sekme GNU Linux kontroversija Operacine sistema paremta Linux branduoliu Stalmanas ragina vadinti GNU Linux kadangi branduolys tera viena is sistemos daliu o daugelis kitu pasak jo buvo sukurta GNU projekto GNU bendroji licencija GNU GPL nera geras vaikinas Ji sako ne kai kuriems dalykams kuriuos kartkartem zmones nori daryti Ja kurdamas Ricardas mane jog norint ka nors pasaulyje nuveikti vien idealizmo negana reikalingas metodas kurį pasitelkus galima pasiekti tiksla o butinu laisviu apsaugojimas visuomet susijes su jas atimanciu veiksmu apribojimu Todel sia licencija turincio kodo negalima įtraukti į uzdara projekta Taip laisvosios įrangos kurejai remia vienas kita ir neremia nuosavybiniu alternatyvu Sie gerai apgalvoti apribojimai nesutrukde licencijai tapti viena populiariausiu pasaulyje Apdovanojimai1990 MacArthur Fellowship 1991 ACM Grace Murray Hopper apdovanojimas Uz pionieriska darba su 1998 pioneriaus apdovanojimas 2001 Takeda apdovanojimas 武田研究奨励賞 Nuorodos saltiniaiLaisvoji programine įranga kaip socialinis judejimas Archyvuota kopija 2007 06 30 is Wayback Machine projekto Asmeninis Ricardo Stalmano puslapis GNU filosofija virs 50 ese dauguma ju parasyta R Stalmano Vaizdine informacija Archyvuota kopija 2005 04 13 is Wayback Machine projekto is Ricardo Stalmano vizito Lietuvoje 2004 m vasara VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Richard Stallman