Personifikacija arba įasmeninimas lot persona asmuo facio darau metaforos rūšis daiktų gyvosios arba negyvosios gamtos r

Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima : žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais. Personifikacija yra vienas svarbiausių poezijos tropų.

Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, . Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.

Personifikacija dar vadinama , tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.

Šaltiniai

personifikacija(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).
Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.

[1] rsonifikacija(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).

[2] Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.