Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Sindo istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Sindo istorija
Sindo istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sindhas (sindh. سنڌ = Sindh) – istorinis Pietų Azijos subregionas, Indo žemupyje, šiuo metu administruojamas Pakistano kaip Sindho provincija. Jame vyrauja sindhų etninė grupė, kalbanti sindhų kalba. Dalis istorinio Sindho taip pat priklauso administraciniam Beludžistanui.

Indijos istorinis regionas
Sindhas سنڌ
Šalis Pakistanas (Sindhas)
Tautos sindhai
Kalba sindhi
Miestai Sukuras, Haidarabadas, Karačis, Chairpuras

Geografija

Sindho regiono pavadinimas kilęs iš senovinio Indo upės pavadinimo. Ši upė yra svarbiausia regiono ašis, sukurianti derlingas ir nuolat drėkinamas žemumas su didele gyventojų koncentracija. Pats regionas užima vakariausią didesnės Indo-Gangos žemumos dalį.

Sindhas yra prie Arabijos jūros. Vakaruose regioną uždaro , kurie atskiria jį nuo Beludžistano (senovės Gedrosija). Šiaurėje yra Suleimano kalnai, sudarantys kalnuotą Puštunistaną (senovės Arachosija). Šiaurės rytuose Sindhas pereina į dar derlingesnį ir tankiau gyvenamą Pandžabą. Į rytus nuo Sindho yra Taro dykuma ir , o į pietus – , atskiriantys nuo Istorinio Gudžarato.

Sindhą sudaro trys geografiniai regionai. Šiaurinė dalis, į šiaurę nuo Indo upės, įsiterpusi tarp Kirtaro ir Suleimano kalnų, yra vadinama Siro (svarbiausias miestas – ). Didžioji ir derlingiausia dalis, t. y. Indo slėnis, yra vadinama Vičolo, ir čia pagrindinis miestas yra Haidarabadas. Krašto pietvakarinė dalis, atskirta nedidelio kalnyno, sudaro Laro lygumą su Karačio uostu.

Istorija

Senovės istorija

Sindhas yra seniausias žemdirbystės židinys visame Indijos subkontinente. Neolito revoliucija regioną pasiekė iš Irano kalnyno jau apie 7000 m. pr. m. e., kuomet šiauriniame pakraštyje, kalnų papėdėje susikūrė Mergarhos gyvenvietė, tapusi to paties pavadinimo kultūros centru. Iš Mergarhos neolito kultūros bruožai plito tolyn į pietus ir rytus. IV tūkst. pr. m. e. regiono vakariniame pakraštyje klestėjo iš Gedrosijos atėjusi Amri kultūra. Maždaug tuo metu Indo slėnyje susikūrė gyvenvietė, kurios kultūra jau priskiriama . Šias kultūras greičiausiai kūrė gentys, kalbėję dravidų kalbomis.

Apie 2600 m. pr. m. e. vietines ankstyvąsias kultūras užgožė iš Pandžabo atėjusi Indo civilizacija. Svarbiausia šio laikotarpio gyvenvietė buvo didelis miestas Mohendžo Daras, jau turėjęs kanalizaciją, pasižymėjęs išvystyta architektūra ir kultūra. Kitos svarbios tuometinio Sindho gyvenvietės buvo , ir uostas. Tuometinė Sindho valstybė prekiavo su Mesopotamija, Egiptu, ir viena svarbiausių jos prekių tikriausiai buvo medvilnė. Egiptiečių kalboje medvilnė buvo žinoma kaip sindh. Sindhas neretai tapatinamas su šumerų šaltiniuose minima šalimi.

II tūkst. pr. m. e. pirmoje pusėje Indo civilizacija nunyko, Sinde keitėsi etninė sudėtis: kraštą apgyvendino indoeuropiečiai arijai. I tūkst. pr. m. e. čia formavosi gentinės arijų valstybėlės – , kurių svarbiausios buvo ir . Iš VI a. pr. m. e. žinomas Sindho karalius Rudrajanas, valdęs iš miesto, kuris keitėsi dovanomis su Magadhos karaliumi . Vėlesni budistiniai šaltiniai mini Roruką kaip vieną svarbiausių Indijos subkontinento miestų, konkuravusį savo grožiu su Pataliputra.

VI a. pr. m. e. pabaigoje Sindhą nukariavo Achemenidų imperija. Regionas buvo paverstas . Pakeitus pirmąją pavadinimo raidę, satrapija buvo pavadinta Hindu(š), ir vėliau davė pradžią visos Indijos pavadinimui. Nepaisant persų valdžios, satrapija tikriausiai buvo menkai kontroliuojama, kadangi nuo V a. pr. m. e. minima pusiau legendinė vietos valdovų dinastija, toliau valdžiusi iš Rorukos. Ši dinastija išsilaikė iki pat V mūsų eros amžiaus.

Budizmo laikotarpis

Sindo istorija
> Indo civilizacija
,
Achemenidai > Seleukidai > Maurjai
Gandhara ()
>
Omejadai > Abasidai ()
Delio sultonatas >
Mogolų imperija ()
>
Britų Indija ()
Pakistanas (Sindo provincija)

326 m. pr. m. e. Sindhą nukariavo Aleksandras Makedonietis, tačiau valdė jį tik nominaliai, kaip ir po jo į valdžią atėję Seleukidai. 305 m. pr. m. e. taikos sutartimi Sindhas atiteko Maurjų imperijai. Taip jis buvo vėl sugrąžintas į Indijos civilizacijos orbitą. Maurijai sparčiai įvedė Budizmą, kuris tapo svarbiausia regiono religija.

Po to, kai apie 232 m. pr. m. e. Maurjų hegemonija krašte nusilpo, Sindhą viena po kitos kontroliavo dinastijos, įsitvirtinusios Gandharoje. Iš pradžių Sindhą valdė Graikų-Baktrų karalystė, vėliau – indo-graikai, dar vėliau – indo-skitai, indo-partai. Galiausiai hegemoniją krašte įgijo Kušanų dinastija, kuri dar labiau skatino krašte budizmą. Svarbiausias budistinės Sindho kultūros palikimas yra Siradž-dži Takri archeologinė vietovė.

IV a. žlugus Kušanų imperijai, Sindhą siaubė eftalitai, kušanšachai. Nuo 489 m. Rohryje (senovės Rorukoje) į valdžią atėjo nauja dinastija – , kuri atkūrė krašto klestėjimą ir ramybę. Valdant Rajams, Sindho valstybė išsiplėtė ir į gretimą Pandžabą, kartais siekdama Kašmyro slėnį šiaurėje. Valdovai puoselėjo kultūrą ir menus, tapdami Budizmo, Hinduizmo ir Zoroastrizmo patronais. Sostinėje jie pastatė nuostabią Višnu šventyklą.

641 m. rytinę Sindho kaimynę Sasanidų imperiją nukariavo arabų Kalifatas, o 644 m. arabų armijos pasiekė rytinius buvusios imperijos pakraščius Beludžistane. Čia musulmonai buvo sustabdyti prie Indo upės ir Sindhas kuriam laikui išsaugojo nepriklausomybę. Apie 690 m. Rajus pakeitė buvęs rūmininkas , pradėjęs : vėliau valdė jo brolis Čandras, o galiausiai – sūnus Dahiras.

Paskutinieji Sindho valdovai buvo priversti susidurti su dviem augančiomis galybėmis: Sahirų rytuose, ir musulmonų – rytuose. 711 m. įvyko lemiami mūšiai tarp karaliaus Dahiro ir Kalifato generolo . Pralaimėjus mūšį, Sindhas įjungtas į Kalifatą.

Islamo laikotarpis

Kalifato sudėtyje Sindhas sudarė atskirą provinciją, kuri taip pat valdė ir dalį Pandžabo. Jos administraciniu centru arabai padarė Mansuros miestą. Provincijoje buvo vykdoma krašto islamizacija, kurios metu formavosi musulmoniška Sindho kultūra ir sindų etninė grupė, sindų kalba. Tai buvo tolimiausias rytinis musulmonų forpostas. Taip pat suklestėjo uostas, tapęs vienu svarbiausių Kalifato uostų, po Basros. Sindų jūreiviai garsėjo musulmonų pasaulyje, o jų kolonijos siekė tolimas Pietryčių Azijos salas, nešdamos Islamą tolyn į rytus. Sindų jūreivių įvaizdžiai davė pradžią garsiosioms istorijoms apie .

Jau 841 m. Sindho provincija gavo didelę autonomiją, čia įsitvirtino vietinė arabiška emyrų dinastija , viešpatavusi iki 1024 m. Tais metais nukariavo Mansurą ir jį visiškai sugriovė, laikinai prijungdamas regioną prie Gaznevidų imperijos. Po dvejų metų vietinė sindų gentis įsitvirtino mieste (netoli dabartinio ), o ilgainiui išvijo Gaznevidus. Taip jie sukūrė nepriklausomą Sindho valstybę, vėliau perkeldami sostinę į Thatą. Jų įkurta dinastija vadinama , ir valdė iki 1335 m. Sumrų valdymas žymėjo sindų kultūros renesansą. Sindi kalba tapo valstybine kalba ir pakeitė iki tol vyravusią arabų, suklestėjo sindų literatūra, architektūra, reformuotas valstybės valdymas ir t. t.

XIV a. viduryje Sindhą trumpam nukariavo Delio sultonatas. Mirus didžiajam užkariautojui , sultonatas subyrėjo, tačiau Sinde Sumrų dinastiją 1351 m. pakeitė nauja – , įsitvirtinusi Thatoje. Samų valdovai titulavosi džam, o jų valstybė buvo laikoma sultonatu. Samai taip pat rėmė sindų kultūrą.

1520 m. Samų sostinę užpuolė armija, vedama tiurkų ar tiurko-mongolų kilmės giminės valdovo iš Kandaharo. Tuometinis Sindho sultonas Džamas Firuzas pralaimėjo mūšį ir buvo priverstas leisti Argunams įsitvirtinti šiaurinėje krašto dalyje. Dar vieno mūšio metu jis pralaimėjęs pabėgo į Gudžaratą, galutinai atiduodamas kraštą Argunams. Tačiau ir šie, savo sostine padarę Pandžabe, netrukus susidūrė su augančia Mogolų galia. Šach Bego įpėdinis Šach Huseinas turėjo manipuliuoti, norėdamas išlaikyti valdžią Sinde, o šiam senstant jį pakeitė tolimas giminaitis . Į pilietinį karą įsikišo portugalai, kurie nusiaubė Thatą.

Netrukus sekusio dar vieno pilietinio karo metu Sindhas buvo padalintas tarp dviejų Argunų valdovų: Muchamadas Isa Tarchanas išsilaikė Thatoje, o Machmudas Gokaldašas paėmė Bhakarą. Mogolų imperatorius Akbaras šiaurinį Sindhą užėmė 1573 m., o pietinį – 1591 m. Iš pradžių Sindhas buvo Multano subaho dalimi, o valdant Džahanšachui XVII a. viduryje jis išskirtas kaip atskiras Thatos subahas. Kadangi sindhai buvo musulmonai, Mogolai šį subahą labai rėmė, suteikė jam daugiau teisių, leido laisvai vystytis musulmoniškai sindų kultūrai.

1701 m. Thatos subaho vietininkais () tapo , valdžiusi iki 1783 m. Jie susidūrė su invazija iš vakarų. Kalhorai pastatė ir įtvirtino Haidarabado tvirtovę, jiems valdant ypatingai suklestėjo sindų literatūra. 1783 m. Kalhorus nugalėjo kita giminė – beludžių kilmės , kurie valdė iki 1843 m.

Britų laikotarpis ir nepriklausomybė

1839 m. Britų Rytų Indijos kompanija užėmė pajūrio uostą Karačį. Labai greitai, pasinaudodami nesutarimais tarp atskirų kunigaikščių, britai okupavo visą regioną, nuversdami Talpurų dinastiją. Sindhas 1847 m. buvo įjungtas į Britų Indijos (1936 m. tapo atskira provincija). Nemaža regiono dalis buvo palikta valdyti Talpurams – tai .

Kuomet Indija planavo savo nepriklausomybę 1947 m., musulmoniškas Sindho regionas buvo pirmasis, pasisakęs už atskiros musulmoniškos Pakistano valstybės sukūrimą ir įsijungimą į jos sudėtį. Pakistano tėvas Muhamadas Ali Džina irgi buvo sindų kilmės. Iš karto susikūrus Pakistanui, į Sindho regioną ėmė masiškai migruoti pabėgėliai musulmonai iš Indijos – apie 7 mln. vadinamųjų . Dauguma jų apsigyveno Sindho didmiesčiuose Haidarabade ir Karačyje.

Nepriklausomame Pakistane Sindhas tapo centriniu valstybės regionu, ir valstybės sostinė buvo čia (Karačyje). Sindhai turėjo vyraujantį vaidmenį šalies politikoje, ekonomikoje, kultūroje. Vėliau, siekiant išvengti šio Sindho dominavimo, šalies sostinė perkelta į naujai pastatytą Islamabadą.


Vikiteka: Sindho istorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 06:51

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sindo istorija, Kas yra Sindo istorija? Ką reiškia Sindo istorija?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sindhas sindh سنڌ Sindh istorinis Pietu Azijos subregionas Indo zemupyje siuo metu administruojamas Pakistano kaip Sindho provincija Jame vyrauja sindhu etnine grupe kalbanti sindhu kalba Dalis istorinio Sindho taip pat priklauso administraciniam Beludzistanui Indijos istorinis regionas Sindhas سنڌSalis Pakistanas Sindhas Tautos sindhaiKalba sindhiMiestai Sukuras Haidarabadas Karacis ChairpurasGeografijaSindhas uzima Indo upes baseino zemupį Sindho regiono pavadinimas kiles is senovinio Indo upes pavadinimo Si upe yra svarbiausia regiono asis sukurianti derlingas ir nuolat drekinamas zemumas su didele gyventoju koncentracija Pats regionas uzima vakariausia didesnes Indo Gangos zemumos dalį Sindhas yra prie Arabijos juros Vakaruose regiona uzdaro kurie atskiria jį nuo Beludzistano senoves Gedrosija Siaureje yra Suleimano kalnai sudarantys kalnuota Pustunistana senoves Arachosija Siaures rytuose Sindhas pereina į dar derlingesnį ir tankiau gyvenama Pandzaba Į rytus nuo Sindho yra Taro dykuma ir o į pietus atskiriantys nuo Istorinio Gudzarato Sindha sudaro trys geografiniai regionai Siaurine dalis į siaure nuo Indo upes įsiterpusi tarp Kirtaro ir Suleimano kalnu yra vadinama Siro svarbiausias miestas Didzioji ir derlingiausia dalis t y Indo slenis yra vadinama Vicolo ir cia pagrindinis miestas yra Haidarabadas Krasto pietvakarine dalis atskirta nedidelio kalnyno sudaro Laro lyguma su Karacio uostu IstorijaSenoves istorija Sindhas yra seniausias zemdirbystes zidinys visame Indijos subkontinente Neolito revoliucija regiona pasieke is Irano kalnyno jau apie 7000 m pr m e kuomet siauriniame pakrastyje kalnu papedeje susikure Mergarhos gyvenviete tapusi to paties pavadinimo kulturos centru Is Mergarhos neolito kulturos bruozai plito tolyn į pietus ir rytus IV tukst pr m e regiono vakariniame pakrastyje klestejo is Gedrosijos atejusi Amri kultura Mazdaug tuo metu Indo slenyje susikure gyvenviete kurios kultura jau priskiriama Sias kulturas greiciausiai kure gentys kalbeje dravidu kalbomis Apie 2600 m pr m e vietines ankstyvasias kulturas uzgoze is Pandzabo atejusi Indo civilizacija Svarbiausia sio laikotarpio gyvenviete buvo didelis miestas Mohendzo Daras jau turejes kanalizacija pasizymejes isvystyta architektura ir kultura Kitos svarbios tuometinio Sindho gyvenvietes buvo ir uostas Tuometine Sindho valstybe prekiavo su Mesopotamija Egiptu ir viena svarbiausiu jos prekiu tikriausiai buvo medvilne Egiptieciu kalboje medvilne buvo zinoma kaip sindh Sindhas neretai tapatinamas su sumeru saltiniuose minima salimi II tukst pr m e pirmoje puseje Indo civilizacija nunyko Sinde keitesi etnine sudetis krasta apgyvendino indoeuropieciai arijai I tukst pr m e cia formavosi gentines ariju valstybeles kuriu svarbiausios buvo ir Is VI a pr m e zinomas Sindho karalius Rudrajanas valdes is miesto kuris keitesi dovanomis su Magadhos karaliumi Velesni budistiniai saltiniai mini Roruka kaip viena svarbiausiu Indijos subkontinento miestu konkuravusį savo groziu su Pataliputra VI a pr m e pabaigoje Sindha nukariavo Achemenidu imperija Regionas buvo paverstas Pakeitus pirmaja pavadinimo raide satrapija buvo pavadinta Hindu s ir veliau dave pradzia visos Indijos pavadinimui Nepaisant persu valdzios satrapija tikriausiai buvo menkai kontroliuojama kadangi nuo V a pr m e minima pusiau legendine vietos valdovu dinastija toliau valdziusi is Rorukos Si dinastija issilaike iki pat V musu eros amziaus Budizmo laikotarpis Sindo istorija gt Indo civilizacija Achemenidai gt Seleukidai gt MaurjaiGandhara gt Omejadai gt Abasidai Delio sultonatas gt Mogolu imperija gt Britu Indija Pakistanas Sindo provincija Sindho karalyste apie 700 m valdant 326 m pr m e Sindha nukariavo Aleksandras Makedonietis taciau valde jį tik nominaliai kaip ir po jo į valdzia ateje Seleukidai 305 m pr m e taikos sutartimi Sindhas atiteko Maurju imperijai Taip jis buvo vel sugrazintas į Indijos civilizacijos orbita Maurijai sparciai įvede Budizma kuris tapo svarbiausia regiono religija Po to kai apie 232 m pr m e Maurju hegemonija kraste nusilpo Sindha viena po kitos kontroliavo dinastijos įsitvirtinusios Gandharoje Is pradziu Sindha valde Graiku Baktru karalyste veliau indo graikai dar veliau indo skitai indo partai Galiausiai hegemonija kraste įgijo Kusanu dinastija kuri dar labiau skatino kraste budizma Svarbiausias budistines Sindho kulturos palikimas yra Siradz dzi Takri archeologine vietove IV a zlugus Kusanu imperijai Sindha siaube eftalitai kusansachai Nuo 489 m Rohryje senoves Rorukoje į valdzia atejo nauja dinastija kuri atkure krasto klestejima ir ramybe Valdant Rajams Sindho valstybe issiplete ir į gretima Pandzaba kartais siekdama Kasmyro slenį siaureje Valdovai puoselejo kultura ir menus tapdami Budizmo Hinduizmo ir Zoroastrizmo patronais Sostineje jie pastate nuostabia Visnu sventykla 641 m rytine Sindho kaimyne Sasanidu imperija nukariavo arabu Kalifatas o 644 m arabu armijos pasieke rytinius buvusios imperijos pakrascius Beludzistane Cia musulmonai buvo sustabdyti prie Indo upes ir Sindhas kuriam laikui issaugojo nepriklausomybe Apie 690 m Rajus pakeite buves rumininkas pradejes veliau valde jo brolis Candras o galiausiai sunus Dahiras Paskutinieji Sindho valdovai buvo priversti susidurti su dviem auganciomis galybemis Sahiru rytuose ir musulmonu rytuose 711 m įvyko lemiami musiai tarp karaliaus Dahiro ir Kalifato generolo Pralaimejus musį Sindhas įjungtas į Kalifata Islamo laikotarpis Samu dinastijos kapai Maklyje Haidarabadas tapo svarbiausiu miestu valdant Kalifato sudetyje Sindhas sudare atskira provincija kuri taip pat valde ir dalį Pandzabo Jos administraciniu centru arabai padare Mansuros miesta Provincijoje buvo vykdoma krasto islamizacija kurios metu formavosi musulmoniska Sindho kultura ir sindu etnine grupe sindu kalba Tai buvo tolimiausias rytinis musulmonu forpostas Taip pat suklestejo uostas tapes vienu svarbiausiu Kalifato uostu po Basros Sindu jureiviai garsejo musulmonu pasaulyje o ju kolonijos sieke tolimas Pietryciu Azijos salas nesdamos Islama tolyn į rytus Sindu jureiviu įvaizdziai dave pradzia garsiosioms istorijoms apie Jau 841 m Sindho provincija gavo didele autonomija cia įsitvirtino vietine arabiska emyru dinastija viespatavusi iki 1024 m Tais metais nukariavo Mansura ir jį visiskai sugriove laikinai prijungdamas regiona prie Gaznevidu imperijos Po dveju metu vietine sindu gentis įsitvirtino mieste netoli dabartinio o ilgainiui isvijo Gaznevidus Taip jie sukure nepriklausoma Sindho valstybe veliau perkeldami sostine į Thata Ju įkurta dinastija vadinama ir valde iki 1335 m Sumru valdymas zymejo sindu kulturos renesansa Sindi kalba tapo valstybine kalba ir pakeite iki tol vyravusia arabu suklestejo sindu literatura architektura reformuotas valstybes valdymas ir t t XIV a viduryje Sindha trumpam nukariavo Delio sultonatas Mirus didziajam uzkariautojui sultonatas subyrejo taciau Sinde Sumru dinastija 1351 m pakeite nauja įsitvirtinusi Thatoje Samu valdovai titulavosi dzam o ju valstybe buvo laikoma sultonatu Samai taip pat reme sindu kultura 1520 m Samu sostine uzpuole armija vedama tiurku ar tiurko mongolu kilmes gimines valdovo is Kandaharo Tuometinis Sindho sultonas Dzamas Firuzas pralaimejo musį ir buvo priverstas leisti Argunams įsitvirtinti siaurineje krasto dalyje Dar vieno musio metu jis pralaimejes pabego į Gudzarata galutinai atiduodamas krasta Argunams Taciau ir sie savo sostine padare Pandzabe netrukus susidure su augancia Mogolu galia Sach Bego įpedinis Sach Huseinas turejo manipuliuoti noredamas islaikyti valdzia Sinde o siam senstant jį pakeite tolimas giminaitis Į pilietinį kara įsikiso portugalai kurie nusiaube Thata Netrukus sekusio dar vieno pilietinio karo metu Sindhas buvo padalintas tarp dvieju Argunu valdovu Muchamadas Isa Tarchanas issilaike Thatoje o Machmudas Gokaldasas paeme Bhakara Mogolu imperatorius Akbaras siaurinį Sindha uzeme 1573 m o pietinį 1591 m Is pradziu Sindhas buvo Multano subaho dalimi o valdant Dzahansachui XVII a viduryje jis isskirtas kaip atskiras Thatos subahas Kadangi sindhai buvo musulmonai Mogolai sį subaha labai reme suteike jam daugiau teisiu leido laisvai vystytis musulmoniskai sindu kulturai 1701 m Thatos subaho vietininkais tapo valdziusi iki 1783 m Jie susidure su invazija is vakaru Kalhorai pastate ir įtvirtino Haidarabado tvirtove jiems valdant ypatingai suklestejo sindu literatura 1783 m Kalhorus nugalejo kita gimine beludziu kilmes kurie valde iki 1843 m Britu laikotarpis ir nepriklausomybe Sindhas Bombejaus prezidencijoje 1909 m Britu kolonijines architekturos pastatas Karacyje 1839 m Britu Rytu Indijos kompanija uzeme pajurio uosta Karacį Labai greitai pasinaudodami nesutarimais tarp atskiru kunigaiksciu britai okupavo visa regiona nuversdami Talpuru dinastija Sindhas 1847 m buvo įjungtas į Britu Indijos 1936 m tapo atskira provincija Nemaza regiono dalis buvo palikta valdyti Talpurams tai Kuomet Indija planavo savo nepriklausomybe 1947 m musulmoniskas Sindho regionas buvo pirmasis pasisakes uz atskiros musulmoniskos Pakistano valstybes sukurima ir įsijungima į jos sudetį Pakistano tevas Muhamadas Ali Dzina irgi buvo sindu kilmes Is karto susikurus Pakistanui į Sindho regiona eme masiskai migruoti pabegeliai musulmonai is Indijos apie 7 mln vadinamuju Dauguma ju apsigyveno Sindho didmiesciuose Haidarabade ir Karacyje Nepriklausomame Pakistane Sindhas tapo centriniu valstybes regionu ir valstybes sostine buvo cia Karacyje Sindhai turejo vyraujantį vaidmenį salies politikoje ekonomikoje kulturoje Veliau siekiant isvengti sio Sindho dominavimo salies sostine perkelta į naujai pastatyta Islamabada Vikiteka Sindho istorija vaizdine ir garsine medziagaSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Lietuvos futbolas 1983 m.

  • Liepa 19, 2025

    Lietuvos futbolas 1979 m.

  • Liepa 19, 2025

    Lietuvos futbolas 1978 m.

  • Liepa 19, 2025

    Lietuvos futbolas 1977 m.

  • Liepa 19, 2025

    Lietuvos futbolas 1969 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje