Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sankt Peterburgo lietuviai Rusijos Sankt Peterburgo mieste pasirinkę gyvenamąją vietą išeiviai iš Lietuvos IstorijaKūrim
Sankt Peterburgo lietuviai
Sankt Peterburgo lietuviai – Rusijos Sankt Peterburgo mieste pasirinkę gyvenamąją vietą išeiviai iš Lietuvos.
Istorija
Kūrimosi sunkumai ir pasiekimai
Rasti dokumentai byloja, kad Rusijos šiaurės vakaruose (Vyborgas, Archangelskas, Petrozavodskas) atvykėliai iš buvusios LDK apsigyveno dar XIX amžiaus pradžioje. Visgi į Sankt Peterburgą Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų gyventojai masiškai pradėjo vykti tik carinėje Rusijoje panaikinus baudžiavą ir paleidus eksploatuoti geležinkelį Varšuvą-Sankt Peterburgas. XIX ir XX amžių sandūroje srautas sparčiai kito: jei 1891 m. tuometinėje Rusijos imperijos sostinėje gyveno tūkstantis lietuvių, tai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jų priskaičiuota kone trisdešimt tūkstančių.
Dauguma atvykelių dirbo A.Putilovo geležies dirbinių ir ginklų gamykloje, kitose pramonės įmonėse; darbininkai buvo įkūrę Švietimo draugiją „Aušra“. Katalikai pamaldoms rinkdavosi į Šv. Kazimiero, Švč.Lurdo Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. Stanislovo Šv.Kotrynos bažnyčias (pastarojoje kunigai Kazimieras Prapuolenis, Jonas Maciulevičius-Maironis, Jurgis Matulaitis, Justinas Bonaventūra Pranaitis lietuviškai sakydavo pamokslus; vargonininku ir chorvedžiu dirbo Česlovas Sasnauskas, o Juozas Žilevičius – chormeisteriu).
1842 m. iš Vilniaus į Sankt Peterburga kartu su studentais ir dėstytojais buvo perkelta katalikiška Dvasinė akademija, šalia jos pradėjo veikti Sankt Peterburgo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra. Kurį laiką Akademijoje profesoriavo būsimas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Poetas ir kunigas Maironis Peterburge praleido beveik dvidešimt metų: 1888–1892 m. studijavo Dvasinėje akademijoje, o 1894–1909 m. joje profesoriavo. Šioje aukštojoje mokykloje žinias gilino žinomi kunigai: Vladas Mironas, Kazimieras Steponas Šaulys, Antanas Baranauskas, Alfonsas Petrulis ir kt.; veikė Studentų draugija „Lithuania“. Vincas Mykolaitis-Putinas dvasinių studijų metais Peterburge išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“.
Pamažu kūrėsi išeivių organizacijos: 1891 m. pradėjo veikti Lietuvių ir žemaičių labdaringoji draugija (kartu su kitais ją įkūrė kun. K.Prapuolenis); 1915 m. Savanoriškos katalikų švietimo draugijos steigimo dokumentą pasirašė kunigai , J.Misiūnas, A.Čepinas ir kt. Aktyvios buvo ir Peterburgo lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, Studentų medikų korporacija „Fraternitas Lituanica“ bei Mažturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugija. Visuomeninės organizacijos organizuodavo lietuviškus vakarus, kuriuose spektaklius rodydavo Lošikų būrelio ir Literatūriškai muzikiškai dramatiško būrelio saviveiklininkai. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Antanas Smilga Sankt Petrburge pradėjo leisti kassavaitinį „Lietuvių laikraštį“.
Katalikiškoje mokykloje prie Šv.Kotrynos bažnyčios (XX a. pr. jai suteiktos gimnazijos teisės) įvestos fakultatyvinės lietuvių kalbos pamokos. Šioje švietimo įstaigoje pirminį išsilavinimą įgijo rašytoja Šatrijos Ragana, gydytojas fiziologas Vladas Lašas, kalbininkas Kazimieras Būga, aktorė Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, visuomenės veikėja ir kt. 1912 m. įsteigta lietuviška dviejų skyrių pradinė mokykla (mokytoja Z.Arlauskaitė), po metų – dar viena, Švč.Jėzaus Širdies parapijoje. 1914 m. veikė jau penkios lietuviškos pradinės mokyklos ir dveji vakariniai kursai suaugusiems. Tuo metu mieste apsigyveno būsimas tautinio atgimimo veikėjas ir valstybės vadovas Antanas Smetona, kuris Sankt Peterburge baigė gimnaziją ir Universiteto Teisės fakultetą. „Dailei skatinti draugijos“ mokyklą lankė būsimieji skulptoriai Petras Rimša ir Juozas Zikaras, pastarasis mokslus tęsė . Mieste viešėjo M.K.Čiurlionis, čia buvo surengta šio dailininko ir kompozitoriaus paroda, o jis pats priimtas nariu į „Meno pasaulio“ draugiją. Eserų laikraštyje „Zavety“ savo kūrybą spausdino žinomas poetas Jurgis Baltrušaitis, būsimas Kauno architektas Mykolas Songaila suprojektavo garsųjį „Egiptietišką namą“ ir Vitebsko geležinkelio stoties interjerus.
Pirmasis pasaulinis karas ir po jo
Persikėlėlių iš šiaurės vakarinių Rusijos gubernijų ženkliai padaugėjo Pirmojo pasaulinio karo metais; manoma, kad tada papildomai atvyko 20 tūkst., o iš viso tuo laiku Sankt Peterburgo apylinkėse susitelkė apie 150 tūkst. migrantų iš Lietuvos. Mieste veikė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (karo pabėgėlius globojo rašytoja Žemaitė, kuri į Peterburgą atvyko kartu su buvusios Dūmos deputato nuo Suvalkų gubernijos Andriaus Buloto šeima).
Be jau paminėtų iškilių Lietuvos asmenybių XIX a pab.–XX a. pr. mieste gyveno: Pranas Vaičaitis, Juozas Naujalis, Povilas Višinskis, Unė Babickaitė, Jokūbas Šernas, Stanislovas Narutavičius, Jonas Vileišis, Aleksandras Grigaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kipras Petrauskas, Balys Sruoga, Kazimieras Jaunius, Jonas Strimaitis, Antanas Busilas ir kt. Tuo metu Rusijos sostinėje gyveno, dirbo ir mokėsi 11 iš 20 būsimų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, o buvęs peterburgietis Antanas Smetona vėliau buvo išrinktas pirmuoju Respublikos prezidentu.
1917 m. mieste buvo neramūs, brendo Spalio perversmas. Tais metais Vincas Mickevičius-Kapsukas pradėjo leisti bolševikinį laikraštį lietuvių kalba „Tiesa“. 1917 m. birželio 9–16 d. Petrograde sušauktas Rusijos lietuvių seimas, turėję lemiamą įtaką atkuriant nepriklausomą valstybę.
Po 1918 m. Bresto taikos tautiečių mieste sumažėjo – žymi jų dalis išvyko į Tėvynę (reikiamus dokumentus grįžtantiems parūpino 1920 m. įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas). 1927 m. mieste gyveno apie 6 tūkst. lietuvių. Likę sovietiniame Petrograde buvo susibūrė į darbininkų klubą „Proletkult“ (veikė 1917–1920 m.) ir „Požėlos vardo lietuvių klubą“ (1927–1937 m.). Beveik visos katalikų bažnyčios buvo uždarytos, o kunigai Vladas Čegis, Teofilius Matulionis (paskelbtas ) ir kt. – represuoti.
Po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo keli šimtai studentų iš Lietuvos TSR baigė Leningrado aukštąsias mokyklas, mokėsi aspirantūrose. Tarp jų buvo ir būsimoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kino režisierius Vidmantas Bačiulis, advokatas Kazimieras Motieka, botanikė Ramunėlė Jankevičienė, akademikas Vytautas Kontrimavičius bei kt. Lietuviai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos jungėsi į studentišką klubą „Baltikum“, kartu atžymėdavo šventes ir linksmindavosi vakarėliuose. Gydytojas 1947–1954 m. Leningrado karo medicinos akademijoje dirbo katedros vedėju, krepšininkas Kazys Petkevičius 1956–1958 m. dėstė Kūno kultūros akademijoje. Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre dainavo Valentinas Adamkevičius ir Ona Glinskaitė, dirigavo Algis Žiūraitis. Miesto Mažajame operos ir baleto teatre pasirodydavo Lietuvos artistai: , Jonas Jocys, Antanas Beliukevičius ir Elegijus Bukaitis.
Būta ir kriminalinių įvykių. 1985 m. kaunietis Bronius Maigys Ermitaže apilylė sieros rūgštimi Rembranto paveikslą „Danaja“. 1987 m. būtinosios tarnybos kareivis , keršydamas už daugkartinį pažeminimą ir patyčias, sušaudė kelis kartu tarnavusius kariškius. Apie šį įvykį po metų buvo sukurtas filmas „Vėliava iš plytų“.
Dabartis
Lietuvai atkurus nepriklausomą valstybę ir plečiant santykus su Europos Sąjungos šalimis, ryšiai su Sankt Peterburgu kiek priblėso. Visgi, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas tęsiasi. 2004–2006 m. kunigas dr. vadovavo Katalikų aukštajai dvasinei seminarijai „Marija – apaštalų karalienė“. Į sporto komandas kviečiami lietuvių legionieriai ir treneriai, bene žinomiausias jų – krepšinio specialistas Kęstutis Kemzūra, 2004–2005 m. treniravęs vietos „Dinamą“. Peterburgo universiteto Baltistikos centre nuo 2005 m. dėstoma lietuvių kalba. Iki 2022 m. veikė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas.
Dabartiniu metu mieste gyvena apie du tūkstančius lietuvių, maždaug penkiasdešimt jų aktyviai dalyvauja Bendruomenės veikloje. Veikia dvi visuomeninės organizacijos: Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė–kultūrinė autonomija ir Lietuvių kultūros draugija Sankt Peterburge. Nuo 2004 m. Lietuvių namuose skaitytojus aptarnauja biblioteka, repetuoja choras „Neringa“ ir jaunimo šokių ansamblis „Lenciūgėlis“, o šeštadieniais dirba lituanistinė mokykla. Kartą per mėnesį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojamos lietuviškos Šventosios Mišios. Nuo 2008 m. Vandos Kazanskienės ir kt. iniciatyva buvo leidžiamas laikraštis „Peterburgo lietuvis“, šiuo metu veikia bendruomenės internetinė svetainė.
Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku yra prof. Gintautas Želvys, jis kartu išrinktas ir Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos vadovu.
Šaltiniai
- Sankt Peterburgas // Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam-Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, 73–75 psl.
- С.Г.Козлов-Струтинский. Литовцы-католики Северо-Запада в архивных документах // Историко-культурный ландшафт Северо-Запада-2, C. 241–258[neveikianti nuoroda]
- Кoнcтaнтин Битюкoв. Статья об истории литовской общины в Санкт-Петербурге // litvavpeterburge.ru Archyvuota kopija 2017-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Aldona Ruseckaitė. Lietuviai mieste prie Nevos – praeitis, dabartis, perspektyva // litvavpeterburge.ru[neveikianti nuoroda]
- Lietuviai Sankt Peterburge // Lietuvos konsulato inf. Archyvuota kopija 2019-01-21 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Bendruomenės internetinė svetainė (ru) Archyvuota kopija 2018-11-08 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sankt Peterburgo lietuviai, Kas yra Sankt Peterburgo lietuviai? Ką reiškia Sankt Peterburgo lietuviai?
Sankt Peterburgo lietuviai Rusijos Sankt Peterburgo mieste pasirinke gyvenamaja vieta iseiviai is Lietuvos IstorijaKurimosi sunkumai ir pasiekimai Lietuviu laikrascio pirmasis numeris 1904 m Rasti dokumentai byloja kad Rusijos siaures vakaruose Vyborgas Archangelskas Petrozavodskas atvykeliai is buvusios LDK apsigyveno dar XIX amziaus pradzioje Visgi į Sankt Peterburga Vilniaus Kauno ir Suvalku guberniju gyventojai masiskai pradejo vykti tik carineje Rusijoje panaikinus baudziava ir paleidus eksploatuoti gelezinkelį Varsuva Sankt Peterburgas XIX ir XX amziu sanduroje srautas sparciai kito jei 1891 m tuometineje Rusijos imperijos sostineje gyveno tukstantis lietuviu tai Pirmojo pasaulinio karo isvakarese ju priskaiciuota kone trisdesimt tukstanciu Dauguma atvykeliu dirbo A Putilovo gelezies dirbiniu ir ginklu gamykloje kitose pramones įmonese darbininkai buvo įkure Svietimo draugija Ausra Katalikai pamaldoms rinkdavosi į Sv Kazimiero Svc Lurdo Dievo Motinos Svc Mergeles Marijos Apsilankymo ir Sv Stanislovo Sv Kotrynos baznycias pastarojoje kunigai Kazimieras Prapuolenis Jonas Maciulevicius Maironis Jurgis Matulaitis Justinas Bonaventura Pranaitis lietuviskai sakydavo pamokslus vargonininku ir chorvedziu dirbo Ceslovas Sasnauskas o Juozas Zilevicius chormeisteriu 1842 m is Vilniaus į Sankt Peterburga kartu su studentais ir destytojais buvo perkelta katalikiska Dvasine akademija salia jos pradejo veikti Sankt Peterburgo Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu katedra Kurį laika Akademijoje profesoriavo busimas Zemaiciu vyskupas Motiejus Valancius Poetas ir kunigas Maironis Peterburge praleido beveik dvidesimt metu 1888 1892 m studijavo Dvasineje akademijoje o 1894 1909 m joje profesoriavo Sioje aukstojoje mokykloje zinias gilino zinomi kunigai Vladas Mironas Kazimieras Steponas Saulys Antanas Baranauskas Alfonsas Petrulis ir kt veike Studentu draugija Lithuania Vincas Mykolaitis Putinas dvasiniu studiju metais Peterburge isleido pirmajį lyrikos rinkinį Raudoni ziedai Pamazu kuresi iseiviu organizacijos 1891 m pradejo veikti Lietuviu ir zemaiciu labdaringoji draugija kartu su kitais ja įkure kun K Prapuolenis 1915 m Savanoriskos kataliku svietimo draugijos steigimo dokumenta pasirase kunigai J Misiunas A Cepinas ir kt Aktyvios buvo ir Peterburgo lietuviu savitarpines pasalpos draugija Studentu mediku korporacija Fraternitas Lituanica bei Mazturciu lietuviu savitarpines pagalbos draugija Visuomenines organizacijos organizuodavo lietuviskus vakarus kuriuose spektaklius rodydavo Losiku burelio ir Literaturiskai muzikiskai dramatisko burelio saviveiklininkai 1904 m panaikinus lietuviskos spaudos draudima Antanas Smilga Sankt Petrburge pradejo leisti kassavaitinį Lietuviu laikrastį Katalikiskoje mokykloje prie Sv Kotrynos baznycios XX a pr jai suteiktos gimnazijos teises įvestos fakultatyvines lietuviu kalbos pamokos Sioje svietimo įstaigoje pirminį issilavinima įgijo rasytoja Satrijos Ragana gydytojas fiziologas Vladas Lasas kalbininkas Kazimieras Buga aktore Ona Kurmyte Mazurkeviciene visuomenes veikeja ir kt 1912 m įsteigta lietuviska dvieju skyriu pradine mokykla mokytoja Z Arlauskaite po metu dar viena Svc Jezaus Sirdies parapijoje 1914 m veike jau penkios lietuviskos pradines mokyklos ir dveji vakariniai kursai suaugusiems Tuo metu mieste apsigyveno busimas tautinio atgimimo veikejas ir valstybes vadovas Antanas Smetona kuris Sankt Peterburge baige gimnazija ir Universiteto Teises fakulteta Dailei skatinti draugijos mokykla lanke busimieji skulptoriai Petras Rimsa ir Juozas Zikaras pastarasis mokslus tese Mieste viesejo M K Ciurlionis cia buvo surengta sio dailininko ir kompozitoriaus paroda o jis pats priimtas nariu į Meno pasaulio draugija Eseru laikrastyje Zavety savo kuryba spausdino zinomas poetas Jurgis Baltrusaitis busimas Kauno architektas Mykolas Songaila suprojektavo garsujį Egiptietiska nama ir Vitebsko gelezinkelio stoties interjerus Pirmasis pasaulinis karas ir po jo Persikeleliu is siaures vakariniu Rusijos guberniju zenkliai padaugejo Pirmojo pasaulinio karo metais manoma kad tada papildomai atvyko 20 tukst o is viso tuo laiku Sankt Peterburgo apylinkese susitelke apie 150 tukst migrantu is Lietuvos Mieste veike Lietuviu draugija nukentejusiems del karo selpti karo pabegelius globojo rasytoja Zemaite kuri į Peterburga atvyko kartu su buvusios Dumos deputato nuo Suvalku gubernijos Andriaus Buloto seima Be jau paminetu iskiliu Lietuvos asmenybiu XIX a pab XX a pr mieste gyveno Pranas Vaicaitis Juozas Naujalis Povilas Visinskis Une Babickaite Jokubas Sernas Stanislovas Narutavicius Jonas Vileisis Aleksandras Grigaitis Juozas Tumas Vaizgantas Kipras Petrauskas Balys Sruoga Kazimieras Jaunius Jonas Strimaitis Antanas Busilas ir kt Tuo metu Rusijos sostineje gyveno dirbo ir mokesi 11 is 20 busimu Lietuvos nepriklausomybes akto signataru o buves peterburgietis Antanas Smetona veliau buvo isrinktas pirmuoju Respublikos prezidentu 1917 m mieste buvo neramus brendo Spalio perversmas Tais metais Vincas Mickevicius Kapsukas pradejo leisti bolsevikinį laikrastį lietuviu kalba Tiesa 1917 m birzelio 9 16 d Petrograde susauktas Rusijos lietuviu seimas tureje lemiama įtaka atkuriant nepriklausoma valstybe Po 1918 m Bresto taikos tautieciu mieste sumazejo zymi ju dalis isvyko į Tevyne reikiamus dokumentus grįztantiems parupino 1920 m įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas 1927 m mieste gyveno apie 6 tukst lietuviu Like sovietiniame Petrograde buvo susibure į darbininku kluba Proletkult veike 1917 1920 m ir Pozelos vardo lietuviu kluba 1927 1937 m Beveik visos kataliku baznycios buvo uzdarytos o kunigai Vladas Cegis Teofilius Matulionis paskelbtas ir kt represuoti Po Antrojo pasaulinio karo Po Antrojo pasaulinio karo keli simtai studentu is Lietuvos TSR baige Leningrado aukstasias mokyklas mokesi aspiranturose Tarp ju buvo ir busimoji Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite kino rezisierius Vidmantas Baciulis advokatas Kazimieras Motieka botanike Ramunele Jankeviciene akademikas Vytautas Kontrimavicius bei kt Lietuviai kartu su kolegomis is Latvijos ir Estijos jungesi į studentiska kluba Baltikum kartu atzymedavo sventes ir linksmindavosi vakareliuose Gydytojas 1947 1954 m Leningrado karo medicinos akademijoje dirbo katedros vedeju krepsininkas Kazys Petkevicius 1956 1958 m deste Kuno kulturos akademijoje Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre dainavo Valentinas Adamkevicius ir Ona Glinskaite dirigavo Algis Ziuraitis Miesto Mazajame operos ir baleto teatre pasirodydavo Lietuvos artistai Jonas Jocys Antanas Beliukevicius ir Elegijus Bukaitis Buta ir kriminaliniu įvykiu 1985 m kaunietis Bronius Maigys Ermitaze apilyle sieros rugstimi Rembranto paveiksla Danaja 1987 m butinosios tarnybos kareivis kersydamas uz daugkartinį pazeminima ir patycias susaude kelis kartu tarnavusius kariskius Apie sį įvykį po metu buvo sukurtas filmas Veliava is plytu DabartisLietuvai atkurus nepriklausoma valstybe ir pleciant santykus su Europos Sajungos salimis rysiai su Sankt Peterburgu kiek pribleso Visgi ekonominis ir kulturinis bendradarbiavimas tesiasi 2004 2006 m kunigas dr vadovavo Kataliku aukstajai dvasinei seminarijai Marija apastalu karaliene Į sporto komandas kvieciami lietuviu legionieriai ir treneriai bene zinomiausias ju krepsinio specialistas Kestutis Kemzura 2004 2005 m treniraves vietos Dinama Peterburgo universiteto Baltistikos centre nuo 2005 m destoma lietuviu kalba Iki 2022 m veike Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Dabartiniu metu mieste gyvena apie du tukstancius lietuviu mazdaug penkiasdesimt ju aktyviai dalyvauja Bendruomenes veikloje Veikia dvi visuomenines organizacijos Sankt Peterburgo lietuviu nacionaline kulturine autonomija ir Lietuviu kulturos draugija Sankt Peterburge Nuo 2004 m Lietuviu namuose skaitytojus aptarnauja biblioteka repetuoja choras Neringa ir jaunimo sokiu ansamblis Lenciugelis o sestadieniais dirba lituanistine mokykla Karta per menesį Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycioje aukojamos lietuviskos Sventosios Misios Nuo 2008 m Vandos Kazanskienes ir kt iniciatyva buvo leidziamas laikrastis Peterburgo lietuvis siuo metu veikia bendruomenes internetine svetaine Sankt Peterburgo lietuviu bendruomenes pirmininku yra prof Gintautas Zelvys jis kartu isrinktas ir Rusijos lietuviu bendriju sajungos vadovu SaltiniaiSankt Peterburgas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 73 75 psl S G Kozlov Strutinskij Litovcy katoliki Severo Zapada v arhivnyh dokumentah Istoriko kulturnyj landshaft Severo Zapada 2 C 241 258 neveikianti nuoroda Konctantin Bityukov Statya ob istorii litovskoj obshiny v Sankt Peterburge litvavpeterburge ru Archyvuota kopija 2017 07 01 is Wayback Machine projekto Aldona Ruseckaite Lietuviai mieste prie Nevos praeitis dabartis perspektyva litvavpeterburge ru neveikianti nuoroda Lietuviai Sankt Peterburge Lietuvos konsulato inf Archyvuota kopija 2019 01 21 is Wayback Machine projekto NuorodosBendruomenes internetine svetaine ru Archyvuota kopija 2018 11 08 is Wayback Machine projekto