Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nešančioji raketa raketa naudojama iškelti krovinį iš Žemės į kosminę erdvę Visai paleidimo sistemai priskiriama nešanči
Nešančioji raketa
Nešančioji raketa – raketa, naudojama iškelti krovinį iš Žemės į kosminę erdvę. Visai paleidimo sistemai priskiriama nešančioji raketa, paleidimo aikštelė ir kita infrastruktūra. Nešančioji raketa kartais vadinama ir raketa nešėja. Dažniausiai raketa nešėja iškelia į orbitą arba suborbitinį kosminį skrydį dirbtinį palydovą.
Istorija
Daugiau kaip prieš 800 metų kinai laidė nesudėtingas raketas, bet objektus į kosmosą siųsti raketomis pradėta tik XX a. Rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis (1857–1935) pirmas rimtai iškėlė tokią prielaidą. Jo idėjas tobulino daug mokslininkų ir inžinierių, tarp jų H. Obertas, R. Godardas ir V. fon Braunas.
1926 m. JAV mokslininkas R. Godardas pirmasis išbandė nedidelę raketą, varomą skystu kuru. H. Obertas ir V. fon Braunas abu buvo vokiečiai ir po Antrojo pasaulinio karo pagal amerikiečių kosminę programą kūrė raketas, įskaitant ir supersunkios klasės nešančiąsias raketas „Saturn V“.
Nemažai sėkmingų nešančiųjų raketų (R-7, ) buvo sukurtos kaip kovinės, branduoliniam ginklui nešti skirtos balistinės raketos, tačiau vėliau labai panašios mašinos naudotos taikiems tikslams (Sojuz, ). Kovinių balistinių raketų sandara, galimybės gana panašios ir kai kada jos tiesiogiai perdirbamos į raketas nešėjas.
Nešančiųjų raketų tipai
Vienos pakopos raketos gali skrieti žema orbita aplink Žemę, tačiau nepajėgios visiškai išsiveržti iš Žemės traukos lauko. Dėl šios priežasties nešančiosios raketos turi nuo dviejų iki penkių pakopų. Pakopą sudaro kuro ir variklių sekcijos, valdymo įranga ir pakopų atskyrimo sistema. Nešančioji raketa palaipsniui kildama krypsta nuo vertikalios krypties ir toliau greitėja. Prie pirmosios pakopos gali būti tvirtinami starto greitintuvai, norint pasiekti didesnį raketos pradinį greitį. Viena po kitos sujungtos pakopos pradeda veikti atsiskyrus išdeginto kuro pakopai. Taip sumažėja krovinio svoris ir raketos išneša kosminį aparatą iš žemos orbitos aplink Žemę į kosmosą. Nešančiosios raketos skirstomos į vienkartinio ar daugkartinio naudojimo, pilotuojamas ir nepilotuojamas. Nešančiosios raketos taip pat gali būti skirstomos pagal naudojamo variklio tipą – kieto kuro, skysto kuro arba įvairių kombinacijų variklius. Nešančiosios raketos skiriasi ir pagal išvedamo į orbitą naudingo krovinio kiekį į lengvas, vidutines, sunkias ir supersunkias raketas. TSRS „Vostok“ nešančioji raketa buvo dvikopė ir paleido pirmąjį palydovą „Sputnik 1“ bei pirmąjį kosminį laivą su žmogumi Jurijumi Gagarinu. Labiausiai paplito vienkartinio naudojimo daugiapakopės raketos, pasižyminčios dideliu patikimumu. Daugiapakopės nešančiosios raketos leidžia iškelti didesnį naudingą krovinį į orbitą, tačiau dėl atsiskiriančių pakopų, tokių raketų paleidimui reikalinga didelė nenaudojama teritorija aplink kosminius centrus, kur gali laisvai kristi raketų pakopos.
Daugkartinio panaudojimo raketos
Visą XX a. 8-ąjį dešimtmetį kosminės agentūros projektavo daugkartinio panaudojimo nešančiuosius aparatus, kurie kiltų kaip raketa, bet nusileistų atgal į Žemę kaip lėktuvas. Taip atsirado NASA agentūros užsakymu Boeing ir Lockheed Martin kompanijų sukurta daugkartinio naudojimo kosminė transporto sistema arba kosmoplanas. Jį sudaro orbitinis aparatas, dvi nešančiosios kieto kuro raketos ir milžiniškas išorinis 47 m ilgio ir 8,4 m skersmens kuro bakas. Kylant kosmoplano varikliai ir dvi nešančiosios raketos gamina didesnę negu 130 reaktyvių lėktuvų energiją. Nešančios raketos ištuštėja ir numetamos, praėjus vos dviem minutėms po paleidimo. Paprastai jos suieškomos ir gali būti vėl panaudotos. Išorinis bakas atsiskiria vėliau ir sudega Žemės atmosferoje. Atlikęs užduotį, orbitinis aparatas vėl įskrieja į atmosferą ir ima leistis itin ilgame leidimosi take. Ateityje bus siekiama pakartotinai panaudoti dar daugiau kosminių aparatų medžiagų, kad skrydžio kaštai sumažėtų 90 %.
2018 m. vasario 6 d. daugkartinio naudojimo nešančiąją raketą Falcon Heavy sėkmingai išbandė kompanija SpaceX.
Šaltiniai
- Nešančioji raketa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 312 psl.
- "SpaceX Falcon Heavy launch successful". . February 6, 2018.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nešančioji raketa, Kas yra Nešančioji raketa? Ką reiškia Nešančioji raketa?
Nesancioji raketa raketa naudojama iskelti krovinį is Zemes į kosmine erdve Visai paleidimo sistemai priskiriama nesancioji raketa paleidimo aikstele ir kita infrastruktura Nesancioji raketa kartais vadinama ir raketa neseja Dazniausiai raketa neseja iskelia į orbita arba suborbitinį kosminį skrydį dirbtinį palydova Raketos Soyuz TMA 5 pakilimasIstorijaDaugiau kaip pries 800 metu kinai laide nesudetingas raketas bet objektus į kosmosa siusti raketomis pradeta tik XX a Rusu mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis 1857 1935 pirmas rimtai iskele tokia prielaida Jo idejas tobulino daug mokslininku ir inzinieriu tarp ju H Obertas R Godardas ir V fon Braunas 1926 m JAV mokslininkas R Godardas pirmasis isbande nedidele raketa varoma skystu kuru H Obertas ir V fon Braunas abu buvo vokieciai ir po Antrojo pasaulinio karo pagal amerikieciu kosmine programa kure raketas įskaitant ir supersunkios klases nesanciasias raketas Saturn V Nemazai sekmingu nesanciuju raketu R 7 buvo sukurtos kaip kovines branduoliniam ginklui nesti skirtos balistines raketos taciau veliau labai panasios masinos naudotos taikiems tikslams Sojuz Koviniu balistiniu raketu sandara galimybes gana panasios ir kai kada jos tiesiogiai perdirbamos į raketas nesejas Nesanciuju raketu tipaiDaugiapakope raketa Saturn V Vienos pakopos raketos gali skrieti zema orbita aplink Zeme taciau nepajegios visiskai issiverzti is Zemes traukos lauko Del sios priezasties nesanciosios raketos turi nuo dvieju iki penkiu pakopu Pakopa sudaro kuro ir varikliu sekcijos valdymo įranga ir pakopu atskyrimo sistema Nesancioji raketa palaipsniui kildama krypsta nuo vertikalios krypties ir toliau greiteja Prie pirmosios pakopos gali buti tvirtinami starto greitintuvai norint pasiekti didesnį raketos pradinį greitį Viena po kitos sujungtos pakopos pradeda veikti atsiskyrus isdeginto kuro pakopai Taip sumazeja krovinio svoris ir raketos isnesa kosminį aparata is zemos orbitos aplink Zeme į kosmosa Nesanciosios raketos skirstomos į vienkartinio ar daugkartinio naudojimo pilotuojamas ir nepilotuojamas Nesanciosios raketos taip pat gali buti skirstomos pagal naudojamo variklio tipa kieto kuro skysto kuro arba įvairiu kombinaciju variklius Nesanciosios raketos skiriasi ir pagal isvedamo į orbita naudingo krovinio kiekį į lengvas vidutines sunkias ir supersunkias raketas TSRS Vostok nesancioji raketa buvo dvikope ir paleido pirmajį palydova Sputnik 1 bei pirmajį kosminį laiva su zmogumi Jurijumi Gagarinu Labiausiai paplito vienkartinio naudojimo daugiapakopes raketos pasizymincios dideliu patikimumu Daugiapakopes nesanciosios raketos leidzia iskelti didesnį naudinga krovinį į orbita taciau del atsiskirianciu pakopu tokiu raketu paleidimui reikalinga didele nenaudojama teritorija aplink kosminius centrus kur gali laisvai kristi raketu pakopos Daugkartinio panaudojimo raketosDaugkartinio panaudojimo raketa Columbia Visa XX a 8 ajį desimtmetį kosmines agenturos projektavo daugkartinio panaudojimo nesanciuosius aparatus kurie kiltu kaip raketa bet nusileistu atgal į Zeme kaip lektuvas Taip atsirado NASA agenturos uzsakymu Boeing ir Lockheed Martin kompaniju sukurta daugkartinio naudojimo kosmine transporto sistema arba kosmoplanas Jį sudaro orbitinis aparatas dvi nesanciosios kieto kuro raketos ir milziniskas isorinis 47 m ilgio ir 8 4 m skersmens kuro bakas Kylant kosmoplano varikliai ir dvi nesanciosios raketos gamina didesne negu 130 reaktyviu lektuvu energija Nesancios raketos istusteja ir numetamos praejus vos dviem minutems po paleidimo Paprastai jos suieskomos ir gali buti vel panaudotos Isorinis bakas atsiskiria veliau ir sudega Zemes atmosferoje Atlikes uzduotį orbitinis aparatas vel įskrieja į atmosfera ir ima leistis itin ilgame leidimosi take Ateityje bus siekiama pakartotinai panaudoti dar daugiau kosminiu aparatu medziagu kad skrydzio kastai sumazetu 90 2018 m vasario 6 d daugkartinio naudojimo nesanciaja raketa Falcon Heavy sekmingai isbande kompanija SpaceX SaltiniaiNesancioji raketa Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 312 psl SpaceX Falcon Heavy launch successful February 6 2018