Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lagranžo taškai padėtys tarp dviejų vienas aplink kitą besisukančių kūnų Žemės ir Mėnulio Saulės ir Žemės kuriuose treči
Lagranžo taškas
Lagranžo taškai – padėtys tarp dviejų, vienas aplink kitą besisukančių kūnų (Žemės ir Mėnulio, Saulės ir Žemės), kuriuose trečiasis mažos masės objektas (tarkim, kosminis laivas) gali neribotą laiką išbūti nenaudojant jokių papildomų jėgų jo padėčiai stabilizuoti. Lagranžo taške abiejų kosminių kūnų gravitacijos jėgos kompensuojasi, todėl ten esančio objekto padėtis jų atžvilgiu nesikeičia.
Lagranžo taškus apie 1772 m. matematiškai atrado žymus italų kilmės prancūzų matematikas Joseph Louis Lagrange, nagrinėdamas apribotą trijų kūnų sąveikos uždavinį. „Apribotą“ šiuo atveju reiškia jog trečiojo kūno masė nepalyginamai daug mažesnė nei kitų dviejų.
Matematiškai galimi penki Lagranžo taškai, tačiau pirmieji trys (L1-L3) yra nestabilūs: nežymus nukrypimas nuo taško padėties gali ir nesukurti atgal į tašką grąžinančių jėgų. L1 ir L2 yra labai nestabilūs — be kurso taisymų palydovas ten išsilaikytų vidutiniškai apie 23 dienas. L3 yra stabilesnis: palydovas ten ko gero pasiliktų apie 150 dienų. Tačiau galimos stabilios orbitos apie šiuos taškus: pavyzdžiui, Gaia skrieja stabilia orbita aplink Saulės – Žemės L2 tašką, nuo mūsų nutolusį apie 1,5 mln. km.
Priklausomai nuo kūnų masių santykio, taškai L4 ir L5 gali būti ir stabilūs, nes juose pasireiškia stabilizuojantis Koriolio efektas. Jie stabilūs, jei didesniojo ir mažesniojo kūnų masių santykis (M1/M2) yra didesnis nei 24,96. Tai teisinga Saulės – Žemės, Žemės – Mėnulio poroms ir daugeliui kitų porų Saulės sistemoje. Žemės – Mėnulio L4 ir L5 taškuose yra dulkių debesys ().
Žinoma pseudomokslinė teorija, jog taške L2 už Mėnulio yra Lilita. Į žemiau Mėnulio esantį tašką L1 kartais iškeliami dirbtiniai palydovai. Žemės – Saulės L1 taip pat naudojamas kaip ideali vieta Saulę stebinčioms observatorijoms. Saulės – Jupiterio L4 ir L5 taškuose skrieja vadinamoji Trojos asteroidų grupė. Saturno palydovai Tetija ir Dionė L4 ir L5 taškuose turi mažesnius palydovus Telestą bei Kalipsę ir Elenę bei .
Šaltiniai
- Neil J. Cornish: The Lagrange Points. nasa.gov
- Neil J. Cornish (1999). The Lagrange Points. physics.montana.edu
- Markus Bauer (2014). Gaia enters its operational orbit /sci.esa.int
- (26 October 2018). „Earth's dust cloud satellites confirmed“. EurekAlert!. Suarchyvuotas originalas 2018-10-27. Nuoroda tikrinta 27 October 2018.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lagranžo taškas, Kas yra Lagranžo taškas? Ką reiškia Lagranžo taškas?
Lagranzo taskai padetys tarp dvieju vienas aplink kita besisukanciu kunu Zemes ir Menulio Saules ir Zemes kuriuose treciasis mazos mases objektas tarkim kosminis laivas gali neribota laika isbuti nenaudojant jokiu papildomu jegu jo padeciai stabilizuoti Lagranzo taske abieju kosminiu kunu gravitacijos jegos kompensuojasi todel ten esancio objekto padetis ju atzvilgiu nesikeicia Lagranzo taskai tarp Saules ir Zemes Lagranzo taskus apie 1772 m matematiskai atrado zymus italu kilmes prancuzu matematikas Joseph Louis Lagrange nagrinedamas apribota triju kunu saveikos uzdavinį Apribota siuo atveju reiskia jog treciojo kuno mase nepalyginamai daug mazesne nei kitu dvieju Matematiskai galimi penki Lagranzo taskai taciau pirmieji trys L1 L3 yra nestabilus nezymus nukrypimas nuo tasko padeties gali ir nesukurti atgal į taska grazinanciu jegu L1 ir L2 yra labai nestabilus be kurso taisymu palydovas ten issilaikytu vidutiniskai apie 23 dienas L3 yra stabilesnis palydovas ten ko gero pasiliktu apie 150 dienu Taciau galimos stabilios orbitos apie siuos taskus pavyzdziui Gaia skrieja stabilia orbita aplink Saules Zemes L2 taska nuo musu nutolusį apie 1 5 mln km Priklausomai nuo kunu masiu santykio taskai L4 ir L5 gali buti ir stabilus nes juose pasireiskia stabilizuojantis Koriolio efektas Jie stabilus jei didesniojo ir mazesniojo kunu masiu santykis M1 M2 yra didesnis nei 24 96 Tai teisinga Saules Zemes Zemes Menulio poroms ir daugeliui kitu poru Saules sistemoje Zemes Menulio L4 ir L5 taskuose yra dulkiu debesys Zinoma pseudomoksline teorija jog taske L2 uz Menulio yra Lilita Į zemiau Menulio esantį taska L1 kartais iskeliami dirbtiniai palydovai Zemes Saules L1 taip pat naudojamas kaip ideali vieta Saule stebincioms observatorijoms Saules Jupiterio L4 ir L5 taskuose skrieja vadinamoji Trojos asteroidu grupe Saturno palydovai Tetija ir Dione L4 ir L5 taskuose turi mazesnius palydovus Telesta bei Kalipse ir Elene bei SaltiniaiNeil J Cornish The Lagrange Points nasa gov Neil J Cornish 1999 The Lagrange Points physics montana edu Markus Bauer 2014 Gaia enters its operational orbit sci esa int 26 October 2018 Earth s dust cloud satellites confirmed EurekAlert Suarchyvuotas originalas 2018 10 27 Nuoroda tikrinta 27 October 2018