Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karlas NilsenasK Nilsenas 1908 metaisGimė 1865 m birželio 9 d Nørre Lyndelse km FiūnasMirė 1931 m spalio 3 d 66 metai Ko
Carl Nielsen
| Karlas Nilsenas | |
|---|---|
| K. Nilsenas 1908 metais | |
| Gimė | 1865 m. birželio 9 d. Nørre Lyndelse km., Fiūnas |
| Mirė | 1931 m. spalio 3 d. (66 metai) Kopenhaga |
| Tėvas | Niels Jørgensen (1835–1915) |
| Motina | Maren Kirstine (1833–97) |
| Sutuoktinis (-ė) | Anne Marie Brodersen (1863−1945) |
| Vaikai | Carl August Hansen (1888–1963) Irmelin Johanne Nielsen (1891–1974) Anne Marie Frederikke Nielsen (1893–1983) Hans Børge Nielsen (1895–1956) |
| Veikla | Kompozitorius |
| Vikiteka | Carl Nielsen |
Karlas Nilsenas (dan. Carl August Nielsen, 1865−1931 m.) – XX a. pr. danų kompozitorius, dirigentas. Įvardijamas garsiausiu Danijos klasikinės muzikos kompozitoriumi, ypač pasižymėjo simfoninės muzikos žanre.
Biografija
Karlas Augustas Nilsenas gimė 1865 m. birželio 9 d. Nørre Lyndelse kaime, 15 km į pietus nuo Odensės Fiūno saloje. Jis buvo septintasis iš dvylikos Nilso Jorgenseno ir Maren Kirstin vaikų. Tėvas dirbo namų dažytoju ir buvo muzikantas mėgėjas. 1879 m. K. Nilsenas pradėjo muzikuoti Odensės kariniame orkestre, grojo signaliniu ragu ir alto trombonu. Išėjo grojimu smuiku pamokas pas vietos muzikantą. Grojo styginius kvartetus, mokėsi muzikos teorijos ir grojimo pianinu. Jo talentas buvo pastebėtas Odensėje ir rėmėjai sudarė jam sąlygas nuvykti į Kopenhagą, kur K. Nilsenas įstojo į vietos konservatoriją. Vienu jo rėmėju studijų laikais ir po to buvo mokytojas Klausas Berntsenas, būsimas Danijos ministras pirmininkas. K. Nilsenas 1884−1886 m. metais konservatorijoje mokėsi smuiko, vadovaujamas Valdemar Tofte, teorijos pas J. P. E. Hartmann ir kontrapunkto bei harmonijos pas Orla Rosenhoff. Danija 1863−64 m. buvo pralaimėjusi karą Prūsijai ir praradusi pietines Jutlandijos dalis. Vedamas antivokiškų nuotaikų K. Nilsenas buvo nusistatęs prieš vokiškosios muzikos mokyklos patirtį.
Po mokslų baigimo K. Nilsenas dirbo laisvai samdomu smuikininku, mokytoju, kūrė savas kompozicijas. 1887 m. rugsėjo 17 d. Tivolio salėje pirmą kartą buvo atlikti jo styginių kūriniai, tačiau pats kompozitorius oficialiu savo debiutu laikė 1888 m. sausio 25 d., kai buvo atliktas „Kvartetas styginiams F“. Tais pat metais jis paruošė pirmąjį savo opusą iš siuitos styginiams, kurį dedikavo Orlai Rosenhof. 1889 m. K. Nilsenas užėmė smuikininko vietą Kopenhagos karališkojo teatro kapeloje. Jis nekentė šios savo padėties tarp antrosios eilės smuikininkų, tačiau ji jam garantavo stabilias pajamas beveik 16 sekančių metų. Laimėjęs Ankerio stipendiją 1890 m. rugsėjį K. Nilsenas išvyko į 9 mėnesių turą po Europą, susipažino su europietiškų koncertų repertuaru. Jis gerbė Bacho ir Mocarto muziką, tačiau turėjo rezervuotą nuomonę XIX a. kompozitorių atžvilgiu. Paryžiuje K. Nilsenas susipažino su danų skulptore Ana Marija Brodersen. Po Europą jie keliavo kartu ir susituokė 1891 m. gegužės 10 d. Florencijoje. Grįžęs į Kopenhagą kompozitorius užbaigė savo pirmąją simfoniją. K. Nilseno žmona buvo talentinga menininkė, vėliau užėmusi reikšmingą vietą tarp Danijos skulptorių. Ji buvo nepriklausoma asmenybe ir siekė karjeros vien savo pastangomis. Ilgus laiko tarpus ji praleisdavo kūrybos vietose palikdama K. Nilseną prižiūrėti jų tris mažamečius vaikus. Ši padėtis nelabai tenkino kompozitorių, jis 1905 m. siūlė išsiskirti. Šio laikotarpio K. Nilseno muzika vadinama „psichologine“. Tarp pažymėtinų kūrinių: operos „Saulius ir Dovydas“ (Saul og David) ir „Maskaradas“, „Simfonija Nr. 2“, kantatos „Hymnus amoris“ ir „Søvnen“. Už savo kūrinių atlikimą K. Nilsenas pradėjo gauti papildomų pajamų, jo autoritetas augo.
1901 m. valstybė K. Nilsenui skyrė metinę 800 kronų pensiją, jis galėjo mesti privačias pamokas. Nuo 1903 m. jo kūrinių leidyba rūpinosi „Wilhelm Hansen Edition“, iš kur kompozitorius gaudavo pastovias išmokas. 1904 m. jis su žmona atliko kelionę į Graikiją. Šios kelionės metu sukūrė uvertiūrą „Helios“. Kartais jis būdavo kviečiamas diriguoti karališkajai kapelai ir 1908 m. paskirtas antruoju jos kapelmeisteriu. Šiuo metu kompozitorius publikavo kelis esė apie muziką. Jo dirigavimas buvo giriamas už energiją, bet kartais jis darydavosi atsainus ir įsiveldavo klaidų. Jo muzika buvo paklausi Danijoje, sulaukė dėmesio Švedijoje, tačiau kitur užsienyje buvo beveik niekam nežinoma. 1911 m. atliktos, jo paties diriguojamos „Simfonija Nr. 3“ ir „Koncertas smuikui“ virto jo asmeniniu tiek kompozitoriaus, tiek dirigento triumfu. 1914 m. mirus Karališkosios kapelos pirmajam kapelmeisteriui Frederikui Rungui, K. Nilsenui buvo pasiūlyta užimti jo vietą. Po sunkių derybų tais metais K. Nilsenas pasirinko iš viso palikti kapelą ir tapti laisvai samdomu muziku. Tuo metu jo santykiai su žmona buvo beveik visai suprastėję dėl beveik atskirų jų gyvenimų. Žmona žinojo apie jo nesantuokinį vaiką dar iš studijų laikų ir jis susilaukė bent vieno vaiko, apie kurį žmona taip ir nesužinojo. Paaiškėjus K. Nilseno ryšiams su šeimos vaikų guvernante, pora pradėjo gyventi atskirai. Šie asmeniniai įvykiai ir prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas (Danija liko neutrali) ženkliai paveikė K. Nilseno kūrybą, jis sukūrė ketvirtąją ir penktąją simfonijas, geriausius savo kūrinius.
|
1915 m. K. Nilsenas pradėjo vadovauti Muzikos draugijai įsipareigojęs pravesti tris-keturias koncertų programas kiekvienais metais iki 1927 m. Kaip svečias dirigavo Švedijos Geteborgo muzikos draugijoje. 1916−1919 m. dėstė teoriją ir kompoziciją Kopenhagos konservatorijoje, mokė kompozicijos privačiai. 1925 m. jo 60-asis gimtadienis virto nacionaline Danijos švente, jis buvo laikomas neabejotinai geriausiu šalies kompozitoriumi. Interviu K. Nilsenas pareiškė, kad niekuomet negalėjo pragyventi iš savo kompozitoriaus pajamų. Tai sukėlė pasipiktinimą visuomenėje ir privedė prie sutarties nutraukimo su leidybine firma, kuri ir taip nepergeriausiai gyvavo po karo. Sulaukęs 60-ies, K. Nilsenas per dvejus metus padiktavo savo autobiografiją „Mano fiūniška vaikystė“ (Min fynske barndom). Tuo metu jo sveikata labai suprastėjo, jis patyrė anginos priepuolį, dėl ko 1922 m. metė diriguoti. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis atsigręžė į religinės tematikos kūrinius nors pats buvo netikintis. Prieš mirtį buvo išrinktas Kopenhagos konservatorijos direktoriumi. Karlas Nilsenas mirė 1931 m. spalio 3 d. Kopenhagoje nuo širdies ligų. Iki Antrojo pasaulinio karo K. Nilseno muzika buvo praktiškai nežinoma už Skandinavijos ribų ir regiono muzikinė kultūra užsienyje buvo siejama visų pirma su J. Sibelijaus vardu. K. Nilseno muzika pradėjo sulaukti platesnio tarptautinio pripažinimo po 1950 m., visų pirma − angliškai kalbančiose šalyse. Odensėje įsteigtas Karlo Nilseno muziejus, veikia K. Nilseno vaikystės namo memorialinis muziejus.
Literatūra
- Grove Music Online, David Fanning, 2001[neveikianti nuoroda]
- Encyclopaedia Britannica, 2006 10 23
- Gyvenimo faktų chronologija Odensės muziejų svetainėje Archyvuota kopija 2016-09-12 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
- museum.odense.dk Archyvuota kopija 2017-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- museum.odense.dk/ Archyvuota kopija 2017-03-21 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- K. Nilseno kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- Carl Nielsen svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Carl Nielsen, Kas yra Carl Nielsen? Ką reiškia Carl Nielsen?
Karlas NilsenasK Nilsenas 1908 metaisGime 1865 m birzelio 9 d Norre Lyndelse km FiunasMire 1931 m spalio 3 d 66 metai KopenhagaTevas Niels Jorgensen 1835 1915 Motina Maren Kirstine 1833 97 Sutuoktinis e Anne Marie Brodersen 1863 1945 Vaikai Carl August Hansen 1888 1963 Irmelin Johanne Nielsen 1891 1974 Anne Marie Frederikke Nielsen 1893 1983 Hans Borge Nielsen 1895 1956 Veikla KompozitoriusVikiteka Carl Nielsen Karlas Nilsenas dan Carl August Nielsen 1865 1931 m XX a pr danu kompozitorius dirigentas Įvardijamas garsiausiu Danijos klasikines muzikos kompozitoriumi ypac pasizymejo simfonines muzikos zanre BiografijaKarlas Augustas Nilsenas gime 1865 m birzelio 9 d Norre Lyndelse kaime 15 km į pietus nuo Odenses Fiuno saloje Jis buvo septintasis is dvylikos Nilso Jorgenseno ir Maren Kirstin vaiku Tevas dirbo namu dazytoju ir buvo muzikantas megejas 1879 m K Nilsenas pradejo muzikuoti Odenses kariniame orkestre grojo signaliniu ragu ir alto trombonu Isejo grojimu smuiku pamokas pas vietos muzikanta Grojo styginius kvartetus mokesi muzikos teorijos ir grojimo pianinu Jo talentas buvo pastebetas Odenseje ir remejai sudare jam salygas nuvykti į Kopenhaga kur K Nilsenas įstojo į vietos konservatorija Vienu jo remeju studiju laikais ir po to buvo mokytojas Klausas Berntsenas busimas Danijos ministras pirmininkas K Nilsenas 1884 1886 m metais konservatorijoje mokesi smuiko vadovaujamas Valdemar Tofte teorijos pas J P E Hartmann ir kontrapunkto bei harmonijos pas Orla Rosenhoff Danija 1863 64 m buvo pralaimejusi kara Prusijai ir praradusi pietines Jutlandijos dalis Vedamas antivokisku nuotaiku K Nilsenas buvo nusistates pries vokiskosios muzikos mokyklos patirtį Po mokslu baigimo K Nilsenas dirbo laisvai samdomu smuikininku mokytoju kure savas kompozicijas 1887 m rugsejo 17 d Tivolio saleje pirma karta buvo atlikti jo styginiu kuriniai taciau pats kompozitorius oficialiu savo debiutu laike 1888 m sausio 25 d kai buvo atliktas Kvartetas styginiams F Tais pat metais jis paruose pirmajį savo opusa is siuitos styginiams kurį dedikavo Orlai Rosenhof 1889 m K Nilsenas uzeme smuikininko vieta Kopenhagos karaliskojo teatro kapeloje Jis nekente sios savo padeties tarp antrosios eiles smuikininku taciau ji jam garantavo stabilias pajamas beveik 16 sekanciu metu Laimejes Ankerio stipendija 1890 m rugsejį K Nilsenas isvyko į 9 menesiu tura po Europa susipazino su europietisku koncertu repertuaru Jis gerbe Bacho ir Mocarto muzika taciau turejo rezervuota nuomone XIX a kompozitoriu atzvilgiu Paryziuje K Nilsenas susipazino su danu skulptore Ana Marija Brodersen Po Europa jie keliavo kartu ir susituoke 1891 m geguzes 10 d Florencijoje Grįzes į Kopenhaga kompozitorius uzbaige savo pirmaja simfonija K Nilseno zmona buvo talentinga menininke veliau uzemusi reiksminga vieta tarp Danijos skulptoriu Ji buvo nepriklausoma asmenybe ir sieke karjeros vien savo pastangomis Ilgus laiko tarpus ji praleisdavo kurybos vietose palikdama K Nilsena priziureti ju tris mazamecius vaikus Si padetis nelabai tenkino kompozitoriu jis 1905 m siule issiskirti Sio laikotarpio K Nilseno muzika vadinama psichologine Tarp pazymetinu kuriniu operos Saulius ir Dovydas Saul og David ir Maskaradas Simfonija Nr 2 kantatos Hymnus amoris ir Sovnen Uz savo kuriniu atlikima K Nilsenas pradejo gauti papildomu pajamu jo autoritetas augo 1901 m valstybe K Nilsenui skyre metine 800 kronu pensija jis galejo mesti privacias pamokas Nuo 1903 m jo kuriniu leidyba rupinosi Wilhelm Hansen Edition is kur kompozitorius gaudavo pastovias ismokas 1904 m jis su zmona atliko kelione į Graikija Sios keliones metu sukure uvertiura Helios Kartais jis budavo kvieciamas diriguoti karaliskajai kapelai ir 1908 m paskirtas antruoju jos kapelmeisteriu Siuo metu kompozitorius publikavo kelis ese apie muzika Jo dirigavimas buvo giriamas uz energija bet kartais jis darydavosi atsainus ir įsiveldavo klaidu Jo muzika buvo paklausi Danijoje sulauke demesio Svedijoje taciau kitur uzsienyje buvo beveik niekam nezinoma 1911 m atliktos jo paties diriguojamos Simfonija Nr 3 ir Koncertas smuikui virto jo asmeniniu tiek kompozitoriaus tiek dirigento triumfu 1914 m mirus Karaliskosios kapelos pirmajam kapelmeisteriui Frederikui Rungui K Nilsenui buvo pasiulyta uzimti jo vieta Po sunkiu derybu tais metais K Nilsenas pasirinko is viso palikti kapela ir tapti laisvai samdomu muziku Tuo metu jo santykiai su zmona buvo beveik visai suprasteje del beveik atskiru ju gyvenimu Zmona zinojo apie jo nesantuokinį vaika dar is studiju laiku ir jis susilauke bent vieno vaiko apie kurį zmona taip ir nesuzinojo Paaiskejus K Nilseno rysiams su seimos vaiku guvernante pora pradejo gyventi atskirai Sie asmeniniai įvykiai ir prasidejes Pirmasis pasaulinis karas Danija liko neutrali zenkliai paveike K Nilseno kuryba jis sukure ketvirtaja ir penktaja simfonijas geriausius savo kurinius Puciamuju kvintetas 1 Allegro ben Moderat source source Puciamuju kvintetas 2 Menuetto source source Puciamuju kvintetas 3 Praeludium Adagio source source 1915 m K Nilsenas pradejo vadovauti Muzikos draugijai įsipareigojes pravesti tris keturias koncertu programas kiekvienais metais iki 1927 m Kaip svecias dirigavo Svedijos Geteborgo muzikos draugijoje 1916 1919 m deste teorija ir kompozicija Kopenhagos konservatorijoje moke kompozicijos privaciai 1925 m jo 60 asis gimtadienis virto nacionaline Danijos svente jis buvo laikomas neabejotinai geriausiu salies kompozitoriumi Interviu K Nilsenas pareiske kad niekuomet negalejo pragyventi is savo kompozitoriaus pajamu Tai sukele pasipiktinima visuomeneje ir privede prie sutarties nutraukimo su leidybine firma kuri ir taip nepergeriausiai gyvavo po karo Sulaukes 60 ies K Nilsenas per dvejus metus padiktavo savo autobiografija Mano fiuniska vaikyste Min fynske barndom Tuo metu jo sveikata labai suprastejo jis patyre anginos priepuolį del ko 1922 m mete diriguoti Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis atsigreze į religines tematikos kurinius nors pats buvo netikintis Pries mirtį buvo isrinktas Kopenhagos konservatorijos direktoriumi Karlas Nilsenas mire 1931 m spalio 3 d Kopenhagoje nuo sirdies ligu Iki Antrojo pasaulinio karo K Nilseno muzika buvo praktiskai nezinoma uz Skandinavijos ribu ir regiono muzikine kultura uzsienyje buvo siejama visu pirma su J Sibelijaus vardu K Nilseno muzika pradejo sulaukti platesnio tarptautinio pripazinimo po 1950 m visu pirma angliskai kalbanciose salyse Odenseje įsteigtas Karlo Nilseno muziejus veikia K Nilseno vaikystes namo memorialinis muziejus LiteraturaGrove Music Online David Fanning 2001 neveikianti nuoroda Encyclopaedia Britannica 2006 10 23 Gyvenimo faktu chronologija Odenses muzieju svetaineje Archyvuota kopija 2016 09 12 is Wayback Machine projekto Isnasosmuseum odense dk Archyvuota kopija 2017 06 29 is Wayback Machine projekto museum odense dk Archyvuota kopija 2017 03 21 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Carl Nielsen vaizdine ir garsine medziagaK Nilseno kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Carl Nielsen svetaineje Last fm