Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Filonas KmitaKmitų herbasGimė 1530 m kovo 19 d Mirė 1587 m lapkričio 29 d 57 metai Tėvas Semionas KmitaMotina Tatjana Ko
Filonas Kmita
| Filonas Kmita | |
|---|---|
| Kmitų herbas | |
| Gimė | 1530 m. kovo 19 d. |
| Mirė | 1587 m. lapkričio 29 d. (57 metai) |
| Tėvas | Semionas Kmita |
| Motina | Tatjana Koršinska |
| Sutuoktinis (-ė) | Anastasija Hornosta, Sofija Chodkevičiūtė |
Filonas Semionovičius Kmita (1530 m. kovo 19 d. – 1587 m. lapkričio 29 d.) – Oršos seniūnas (nuo 1566) ir Smolensko vaivada (nuo 1580).
Biografija
Semiono Kmitos ir Tatjanos Koršinskos sūnus. Už karinius nuopelnus Žygimantas Augustas skyrė jam amžinam naudojimui Černobylio valdas prie Kijevo. Nuo Černobylio pilies pavadinimo ir kyla antriji jo pavardės dalis.
Filonas Kmita gimė 1530 metais, kilo iš bajorų Kmitų (Kijevo vaivadija) giminės. Aktyviai dalyvavo LDK karuose su Rusija.
1562 m. kaip Ostioro pilies laikytojas netoli Kijevo vadovaujant 300-tui raitelių sutriuškino Maskvos armijos 2-jų tūkstančių pulką. Vadovaujant įgulai iš 1400 raitelių šturmu paėmė Černigovą. Kartu su Ostrogiškio įgula laimėjo prieš tris kartus didesnę Maskvos įgulą, vadovaujamą kunigaikščio Meščerskio. Su 1000 raitelių įgyvendino reidą į Starodubą, grįždamas sutriuškino Maskvos įgulą prie Snovo upės.
1564 m. sausį gynė nuo pietvakarių LDK armijos pagrindinių jėgų puolimo vadovaijant Mikalojui Radvilai į Polocką. Panaudojant Mikalojaus Radvilos pergalę prieš Ivaną Šuiskį Ulos mūšyje Filonas Kmita su nedidele įgula, 200 karių, nedaleido kunigaikščio Petro Serebriano-Obolenskio armijos susijungimo, kuri judėjo link Oršos iš Viazmos. su Ivano Šuiskio kariais. Mūšio metu, kuris įvyko 1564 m. vasario 2 d., privertė kunigaikštį Petrą Serebrianą-Obolenskį atsitraukti iš Oršos į Smolenską. 1565 m. vasarą vadovaudamas 1600 raiteliam įstojo į Severščinos žemę ir paėmė Počepą. В 1566 m. už karinius nuopelnus gavo valdyti Černobilį.
Nuo 1566 m. – Oršos seniūnas. 1568 m. su 4000-ne įgula kariavo Smolenščinoje, sumušė dalį Smolensko garnizono, įgivendino reidą į Viazmą. 1577 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras nusiuntė Oršos seniūnui Filonui Kmitai karaliaus apskrities raštą, kuriame draudė pasienio gyventojam vykdyti reidus į Maskvos valstybės sritis.
1579 m. įgula vadovaujama Kmitos įgivendino žygį į Smolenską. Tais pačiais metais dalyvavo Stepono Baroro žygyje į Polocką. Nuo 1580 metų ATR senatorius ir Smolensko vaivada (nominaliai, kadangi Smolenskas nebuvo ATR sudėtyje). Į Velikije Luki Stepono Batoro žygio metu su 9-tūkstančiais karių Filonas Kmita įsiveržė į Smolenščiną, bet patyrė pralaimėjimą Nastasjino mūšyje ir grįžo į Oršą. Paskirtas Velikije Luki vietininku. 1580–1581 metų periode organizavo sėkmingą žygį Cholmo miesto užkariavimui, vedė reidus gylin į Rusijos valstybę. 1581 metais su savo įgula (50 raitelių) dalyvavo Stepono Batoro žygyje į Pskovą.
Mirė 1587 metų lapkričio 29 d.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Anastasija Hornostai (m. iki 1563), kunigaikščio Grigaliaus Vasilijaus Sanguškos (? – 1555) našlė. Antrą kartą vedė Sofiją Chodkevičiūtę, Vilniaus kašteliono ir Lietuvos didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus (apie 1513–1572) dukterį. Vaikai nuo antros santuokos:
- Jeremijus – mirė jaunystėje.
- Lazaris (? - 1595) – mirė jauname amžiuje, nepalikdamas palikuonių.
- Sofija – ištekėjo už Luko Sapiegos. Po brolio Lazario mirties, neturinčio vaikų, tapo tėvo dalies paveldėjimo šeimininke, o būtent Černobylio parapiją.
- Bogdana – ištekėjo už Jurijaus Druckio-Gorskio. Taip pat gavo dalį tėvo paveldėjimo po bevaikio Lazario mirties, o būtent Velednicko parapiją.
Išnašos
- С.Асiноўскi. Орша. Залатыя стрэлы на блакiтным полi – с.121
Literatūra
- С. Асiноўскi. Орша. Залатыя стрэлы на блакiтным полi – Мiнск, 1997 г., с.120-124, с.130, с.134-135.
- Кміта-Чарнабыльскі // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі – Мінск, 1993 г., т.4, с.207.
- Кміта-Чарнабыльскі // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя – Мінск, 2005 г., т.2, с.111.
- А. Ф. Коршунаў. Помнікі старажытнай беларускай пісьменнасці – Мiнск, 1975 г.
- І. Саверчанка. Эпісталярная спадчына Філона Кміты-Чарнабыльскага // Беларускі гістарычны часопіс. 2006. № 5., с.29-33.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Filonas Kmita, Kas yra Filonas Kmita? Ką reiškia Filonas Kmita?
Filonas KmitaKmitu herbasGime 1530 m kovo 19 d Mire 1587 m lapkricio 29 d 57 metai Tevas Semionas KmitaMotina Tatjana KorsinskaSutuoktinis e Anastasija Hornosta Sofija Chodkeviciute Filonas Semionovicius Kmita 1530 m kovo 19 d 1587 m lapkricio 29 d Orsos seniunas nuo 1566 ir Smolensko vaivada nuo 1580 BiografijaSemiono Kmitos ir Tatjanos Korsinskos sunus Uz karinius nuopelnus Zygimantas Augustas skyre jam amzinam naudojimui Cernobylio valdas prie Kijevo Nuo Cernobylio pilies pavadinimo ir kyla antriji jo pavardes dalis Filonas Kmita gime 1530 metais kilo is bajoru Kmitu Kijevo vaivadija gimines Aktyviai dalyvavo LDK karuose su Rusija 1562 m kaip Ostioro pilies laikytojas netoli Kijevo vadovaujant 300 tui raiteliu sutriuskino Maskvos armijos 2 ju tukstanciu pulka Vadovaujant įgulai is 1400 raiteliu sturmu paeme Cernigova Kartu su Ostrogiskio įgula laimejo pries tris kartus didesne Maskvos įgula vadovaujama kunigaikscio Mescerskio Su 1000 raiteliu įgyvendino reida į Staroduba grįzdamas sutriuskino Maskvos įgula prie Snovo upes 1564 m sausį gyne nuo pietvakariu LDK armijos pagrindiniu jegu puolimo vadovaijant Mikalojui Radvilai į Polocka Panaudojant Mikalojaus Radvilos pergale pries Ivana Suiskį Ulos musyje Filonas Kmita su nedidele įgula 200 kariu nedaleido kunigaikscio Petro Serebriano Obolenskio armijos susijungimo kuri judejo link Orsos is Viazmos su Ivano Suiskio kariais Musio metu kuris įvyko 1564 m vasario 2 d priverte kunigaikstį Petra Serebriana Obolenskį atsitraukti is Orsos į Smolenska 1565 m vasara vadovaudamas 1600 raiteliam įstojo į Severscinos zeme ir paeme Pocepa V 1566 m uz karinius nuopelnus gavo valdyti Cernobilį Nuo 1566 m Orsos seniunas 1568 m su 4000 ne įgula kariavo Smolenscinoje sumuse dalį Smolensko garnizono įgivendino reida į Viazma 1577 m Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Steponas Batoras nusiunte Orsos seniunui Filonui Kmitai karaliaus apskrities rasta kuriame draude pasienio gyventojam vykdyti reidus į Maskvos valstybes sritis 1579 m įgula vadovaujama Kmitos įgivendino zygį į Smolenska Tais paciais metais dalyvavo Stepono Baroro zygyje į Polocka Nuo 1580 metu ATR senatorius ir Smolensko vaivada nominaliai kadangi Smolenskas nebuvo ATR sudetyje Į Velikije Luki Stepono Batoro zygio metu su 9 tukstanciais kariu Filonas Kmita įsiverze į Smolenscina bet patyre pralaimejima Nastasjino musyje ir grįzo į Orsa Paskirtas Velikije Luki vietininku 1580 1581 metu periode organizavo sekminga zygį Cholmo miesto uzkariavimui vede reidus gylin į Rusijos valstybe 1581 metais su savo įgula 50 raiteliu dalyvavo Stepono Batoro zygyje į Pskova Mire 1587 metu lapkricio 29 d Seima ir vaikaiBuvo vedes du kartus Jo pirmoji zmona buvo Anastasija Hornostai m iki 1563 kunigaikscio Grigaliaus Vasilijaus Sanguskos 1555 nasle Antra karta vede Sofija Chodkeviciute Vilniaus kasteliono ir Lietuvos didziojo etmono Grigaliaus Chodkeviciaus apie 1513 1572 dukterį Vaikai nuo antros santuokos Jeremijus mire jaunysteje Lazaris 1595 mire jauname amziuje nepalikdamas palikuoniu Sofija istekejo uz Luko Sapiegos Po brolio Lazario mirties neturincio vaiku tapo tevo dalies paveldejimo seimininke o butent Cernobylio parapija Bogdana istekejo uz Jurijaus Druckio Gorskio Taip pat gavo dalį tevo paveldejimo po bevaikio Lazario mirties o butent Velednicko parapija IsnasosS Asinoyski Orsha Zalatyya strely na blakitnym poli s 121LiteraturaS Asinoyski Orsha Zalatyya strely na blakitnym poli Minsk 1997 g s 120 124 s 130 s 134 135 Kmita Charnabylski Encyklapedyya gistoryi Belarusi Minsk 1993 g t 4 s 207 Kmita Charnabylski Vyalikae knyastva Litoyskae Encyklapedyya Minsk 2005 g t 2 s 111 A F Korshunay Pomniki starazhytnaj belaruskaj pismennasci Minsk 1975 g I Saverchanka Epistalyarnaya spadchyna Filona Kmity Charnabylskaga Belaruski gistarychny chasopis 2006 5 s 29 33