Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zíetela bltr Дзя тлава rus Дятлово miestas vakarų Baltarusijoje Gardino srityje 106 km į pietus nuo Šalčininkų už 80 km
Dzieciolas
Zíetela (bltr. Дзя́тлава, rus. Дятлово) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 106 km į pietus nuo Šalčininkų (už 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos) ir už 47 km nuo Lydos. Zietelos rajono centras.
| Zietela bltr. Дзятлава, rus. Дятлово | |
|---|---|
| Miesto centras | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Baltarusija |
| Sritis | Gardino sritis |
| Rajonas | Zietelos rajonas |
| Įkūrimo data | 1498 m. |
| Gyventojų | 8 008 |
| Vikiteka | Zietela |
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1498 m. kaip valda, kurią Ldk Aleksandras Jogailaitis padovanojo Konstantinui Ostrogiškiui ir kurioje pastarojo valia buvo pastatyta medinė tvirtovė, įtvirtinta žemės pylimais, o 1508 m. – medinė Kristaus Atsimainymo cerkvė.. 1492 m. Kazimieras Jogailaitis Zieteloje fundavo katalikų bažnyčią
Po 1565–1566 m. LDK administracinės reformos Zietela priskirta Naugarduko vaivadijos Slanimo pavietui. Konstantino Ostrogiškio sūnus, Kijevo vaivada 1570 m. prie savo tėvo funduotos Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkvės įsteigė špitolę. 1580 m. gyvenvietė turėjo 118 kiemų ir 5 gatves.
XVII amžiaus pradžioje Zietela atiteko Sapiegų giminei. 1624–1646 m. gyvenvietėje iškilo LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos funduota barokinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, prie kurios įkurta špitolė. Kazimieras Leonas Sapiega 1655 m. testamentu Zietelą perleido Lietuvos didžiajam pastalininkiui Aleksandrui Hilariui Palubinskiui, vedusiam jo giminaičio Tomo Sapiegos našlę . Aleksandro Hilarijaus Palubinsko ir jo antrosios žmonos – Naugarduko vaivados Kristupo Valadkovičiaus dukros Sofijos Konstancijos dukrai Onai Marijonai ištekėjus už Dominyko Mikalojaus Radvilos Zietela 1685 m. perėjo šiai didikų giminei. Gyvenvietę Radvilos valdė iki XVIII amžiaus pabaigos. 1689 m. Zieteloje buvo 126 kiemai ir 8 gatvės.
XVIII amžiaus I pusėje Zietela išgyvento du didelius gaisrus. 1708 m. Šiaurės karo metu gyvenvietę ir pilį sudegino švedai, vietos gyventojus bausdami už tai, kad jie savaitei suteikė prieglobstį Rusijos carui Petrui I. 1743 m. balandžio 6 d. ugnis prarijo visus Zietelos pastatus. 1729–1731 m. Radvilos gyvenvietėje sau pasistatė prašmatnią rokoko stiliaus mūrinę rezidenciją, 1738 m. įkurdino vienuolius rokitus. 1784 m. Zieteloje buvo 176 kiemai ir 8 gatvės, veikė 3 malūnai, mokykla ir špitolė. Dominyko Mikalojaus Radvilos proanūkei, Stanislovo Radvilos dukrai Pranciškai Teofilei Radvilaitei ištekėjus už LDK didžiojo vėliavininko Stanislovo Soltano, XVIII amžiaus pabaigoje Zieleta perėjo į šio didiko rankas.
1795 m. po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Zietela pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Paskutinis Zietelos savininkas Stanislovas Soltanas aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Todėl carinė Rusija, po šio sukilimo numalšinimo, 1836 m. Zietelą iš S. Soltano konfiskavo ir pavertė valstybine nuosavybe. XIX a. miestelis garsėjo parketo gamyba, jis buvo Slanimo apskrities Zietelos valsčiaus centras.1897 m. Zieteloje buvo 3979 gyventojai, iš jų 3033 – žydai.
Nuo 1921 m. kovo iki 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjungos karinės invazijos Zietela priklausė Lenkijai. 1941 m. birželio 30 d. Zietelą užėmė nacistinės Vokietijos karinės pajėgos. Tuo metu Zieteloje ir jos apylinkėse buvo daugiau nei 4 500 vietos bei nuo karo pabėgusių žydų. 1942 m. vasario 22 d. naciai Zieteloje įkūrė getą, kurį 1942 m. rugpjūčio 8 d. likviduodami nužudė apie 3 500 žydų.1944 m. liepos 9 d. į Zietelą įžengė Raudonoji Armija. 1944–1991 m. Zietela priklausė Baltarusijos TSR, o nuo 1991 m. – Baltarusijos Respublikai.
1990 m. birželio 21 d. Zietelai suteiktas miesto statusas, o 2004 m. gruodžio 1 d. – miesto vėliava ir herbas.
Paveldas
Radvilų (Soltanų) rūmai. Pastatyti 1729–1731 m. Naugarduko vaivados Mikalojaus Faustino Radvilos ir iniciatyva bei lėšomis ant upelio kranto senosios švedų 1708 m. sugriautos kunigaikščių Ostrogiškių pilies vietoje. Nuo XVIII amžiaus pabaigos rūmai priklausė Stanislovui Soltanui, todėl kartais vadinami ir šios didikų giminės ansambliu. Rūmai išsiskiria ypač gausia heraldine ir ornamentine fasado puošyba. Juos dekoruoja medalionai, ir , kaneliūriniai piliastrai, įvairiais motyvais puošti langų sandrikai. Banguotas centrinio rizalito fasadas, – seniau puoštas šv. Mikalojaus ir šv. Barboros statulomis, – vienas ankstyviausių dinamiškos vėlyvojo baroko architektūros pavyzdžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Greta rūmų, kurių šonuose seniau stovėjo alkierių bokštai, driekėsi angliškojo tipo peizažinis parkas, apstatytas trobelėmis su Čartoriskių dvare dirbusio prancūzų dailininko (1745–1830 m.) freskomis. Parkas įkurtas kunigaikštienės Karolinos Pociejūtės-Radvilienės ir jos dukters Pranciškos Teofilės Radvilaitės-Soltanienės iniciatyva. 1836 m. carinė Rusija iš Stanislovo Soltano rūmus atėmė. Carinės Rusijos laikais XIX amžiaus II pusėje rūmai paversti kavalerijos kareivinėmis. XX amžiaus pradžioje čia įkurta mokykla. Dabar – Zietelos rajono ligoninės paviljonas.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Mūrinė šventovė pastatyta 1624–1646 m. LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos lėšomis ankstesnės medinės bažnyčios vietoje. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1751 m. rekonstruota pagal architekto Aleksandro Osikevičiaus projektą Mikalojaus Faustino Radvilos ir jo žmonos Barboros Zavišaitės lėšomis bei rūpesčiu. Po 1882 m. gaisro buvo pakeistas šventovės stogas. 1900 m. bažnyčia aptverta mūrine tvora. Šventovė yra veikianti ir priklauso Romos katalikų bažnyčiai.
Kristaus Atsimainymo cerkvė. Medinė šventovė atstatyta XIX amžiaus I pusėje senesnės, 1508 m. Konstantino Ostrogiškio funduotos cerkvės vietoje. Greta jos statoma mūrinė cerkvė. Šventovė yra veikianti ir priklauso stačiatikių bažnyčios Naugarduko vyskupijai.
Sinagoga (XIX a. pabaiga) ir senosios žydų kapinės. Buvusios sinagogos pastate šiuo metu veikia Zietelos priešgaisrinė gelbėjimo stotis.
Lietuviai
Zietelos lietuvių kalbos šnektos plotas – toliausia į pietus nuo Lydos nutolusi lietuvių kalbos arealo dalis. Priklausė vakarų aukštaičiams, greičiausiai buvo autochtonų šnekta, o ne atsikėlusių jotvingių, prūsų ir lietuvių junginys. Iki XVI a. priklausė kompaktiškam lietuvių kalbos plotui.1957 m. Zietelos apylinkėse apie 40 žmonių mokėjo lietuviškai, tačiau 1959 m. visuotinio SSRS surašymo metu tik viena moteris užsirašė kaip lietuvė (Kotryna Žukelytė-Juodienė). 1999 m. Zietelos rajone gyveno 20 lietuvių.
Vietos lietuvių tarmę tyrinėjo daug lituanistų: Kazimieras Būga ir Eduardas Volteris (abu dar XX a. pradžioje), Aloyzas Vidugiris, lenkas Janas Rozvadovskis, estas Pėteris Aruma, norvegas Kristianas Stangas, rusai Viačeslavas Ivanovas, Vladimiras Toporovas, („Диалекты литовско-славянского пограничья“, 1975 m.).
Zietelos šnekta artima vakarų aukštaičių kauniškių tarmei. Čia nedzūkuojama, nesiaurinama an, am, ą į un, um, ų ir en, em, ę į in, im, į, tačiau kietinamas priebalsis l, iš dalies ir kiti priebalsiai. Kai kuriuose žodžiuose ž virsta z (pvz., zasis, ziema, zivis ir kt.). Spėjama, kad ši šnekta gali būti kilusi net iš senovės prūsų ar jotvingių pabėgėlių, kurie 1276 m. atsikėlė į šias apylinkes ir sumišo su vietos lietuviais.
Zietelos lietuviai turėjo išlaikę visus keturis senovinius vietininkus, taip pat įdomiai vietoje veiksmažodžio buvo sakė bit, nors kitos būti formos sutapo su normine lietuvių kalba. Jie vartojo įdomią mažybinę priesagą -itkas ir -utas. Be to, čia pasitaikydavo senoviškų, kitose tarmėse visai nevartojamų ar vartojamų kita reikšme žodžių, pvz., asmokas – „pinigas“, kungysta – „baudžiava“, kunoda – „bulvė“, pekus – „galvijai“, mulkti – „ryti“, nasrai, nastrai – „burna“ ir kt.
2005 m. pradėta leisti knygų serija „Zietelos šnektos tekstai“.
Įamžinimas
Vilniuje, Vilkpėdės seniūnijoje yra Zietelos vardu pavadinta gatvė.
Literatūra
- Zietelos šnektos tekstai (sud. Aloyzas Vidugiris, Danguolė Mikulėnienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – ISBN 9986-668-74-3.
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Ярашэвіч А. Дзятлава // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 590.
- Zdzięcioł. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 556 psl. (lenk.)
- http://www.sztetl.org.pl/en/article/zdzieciol/5,history/ Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 398–399.
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/zietela.pdf
- http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/zietela_bazn.pdf
- Zietela. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1204
- http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=zietelos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dzieciolas, Kas yra Dzieciolas? Ką reiškia Dzieciolas?
Zietela bltr Dzya tlava rus Dyatlovo miestas vakaru Baltarusijoje Gardino srityje 106 km į pietus nuo Salcininku uz 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybes sienos ir uz 47 km nuo Lydos Zietelos rajono centras Zietela bltr Dzyatlava rus Dyatlovo Miesto centrasZietela53 27 54 s pl 25 24 22 r ilg 53 465 s pl 25 406 r ilg 53 465 25 406 Zietela Laiko juosta UTC 3 Valstybe BaltarusijaSritis Gardino sritisRajonas Zietelos rajonasĮkurimo data 1498 m Gyventoju 2022 8 008Vikiteka ZietelaZietelos Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia 2012 m Zietelos Radvilu Soltanu rumai 1871 m J Sosinskis Zietelos sinagoga Fotografuota iki 1939 m Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkve 2010 m IstorijaIstoriniuose saltiniuose gyvenviete pirma karta pamineta 1498 m kaip valda kuria Ldk Aleksandras Jogailaitis padovanojo Konstantinui Ostrogiskiui ir kurioje pastarojo valia buvo pastatyta medine tvirtove įtvirtinta zemes pylimais o 1508 m medine Kristaus Atsimainymo cerkve 1492 m Kazimieras Jogailaitis Zieteloje fundavo kataliku baznycia Po 1565 1566 m LDK administracines reformos Zietela priskirta Naugarduko vaivadijos Slanimo pavietui Konstantino Ostrogiskio sunus Kijevo vaivada 1570 m prie savo tevo funduotos Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkves įsteige spitole 1580 m gyvenviete turejo 118 kiemu ir 5 gatves XVII amziaus pradzioje Zietela atiteko Sapiegu giminei 1624 1646 m gyvenvieteje iskilo LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos funduota barokine murine Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia prie kurios įkurta spitole Kazimieras Leonas Sapiega 1655 m testamentu Zietela perleido Lietuvos didziajam pastalininkiui Aleksandrui Hilariui Palubinskiui vedusiam jo giminaicio Tomo Sapiegos nasle Aleksandro Hilarijaus Palubinsko ir jo antrosios zmonos Naugarduko vaivados Kristupo Valadkoviciaus dukros Sofijos Konstancijos dukrai Onai Marijonai istekejus uz Dominyko Mikalojaus Radvilos Zietela 1685 m perejo siai didiku giminei Gyvenviete Radvilos valde iki XVIII amziaus pabaigos 1689 m Zieteloje buvo 126 kiemai ir 8 gatves XVIII amziaus I puseje Zietela isgyvento du didelius gaisrus 1708 m Siaures karo metu gyvenviete ir pilį sudegino svedai vietos gyventojus bausdami uz tai kad jie savaitei suteike prieglobstį Rusijos carui Petrui I 1743 m balandzio 6 d ugnis prarijo visus Zietelos pastatus 1729 1731 m Radvilos gyvenvieteje sau pasistate prasmatnia rokoko stiliaus murine rezidencija 1738 m įkurdino vienuolius rokitus 1784 m Zieteloje buvo 176 kiemai ir 8 gatves veike 3 malunai mokykla ir spitole Dominyko Mikalojaus Radvilos proanukei Stanislovo Radvilos dukrai Pranciskai Teofilei Radvilaitei istekejus uz LDK didziojo veliavininko Stanislovo Soltano XVIII amziaus pabaigoje Zieleta perejo į sio didiko rankas 1795 m po Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo Zietela pateko į Rusijos imperijos sudetį Paskutinis Zietelos savininkas Stanislovas Soltanas aktyviai dalyvavo 1831 m sukilime Todel carine Rusija po sio sukilimo numalsinimo 1836 m Zietela is S Soltano konfiskavo ir paverte valstybine nuosavybe XIX a miestelis garsejo parketo gamyba jis buvo Slanimo apskrities Zietelos valsciaus centras 1897 m Zieteloje buvo 3979 gyventojai is ju 3033 zydai Nuo 1921 m kovo iki 1939 m rugsejo 17 d Sovietu Sajungos karines invazijos Zietela priklause Lenkijai 1941 m birzelio 30 d Zietela uzeme nacistines Vokietijos karines pajegos Tuo metu Zieteloje ir jos apylinkese buvo daugiau nei 4 500 vietos bei nuo karo pabegusiu zydu 1942 m vasario 22 d naciai Zieteloje įkure geta kurį 1942 m rugpjucio 8 d likviduodami nuzude apie 3 500 zydu 1944 m liepos 9 d į Zietela įzenge Raudonoji Armija 1944 1991 m Zietela priklause Baltarusijos TSR o nuo 1991 m Baltarusijos Respublikai 1990 m birzelio 21 d Zietelai suteiktas miesto statusas o 2004 m gruodzio 1 d miesto veliava ir herbas PaveldasRadvilu Soltanu rumai Pastatyti 1729 1731 m Naugarduko vaivados Mikalojaus Faustino Radvilos ir iniciatyva bei lesomis ant upelio kranto senosios svedu 1708 m sugriautos kunigaiksciu Ostrogiskiu pilies vietoje Nuo XVIII amziaus pabaigos rumai priklause Stanislovui Soltanui todel kartais vadinami ir sios didiku gimines ansambliu Rumai issiskiria ypac gausia heraldine ir ornamentine fasado puosyba Juos dekoruoja medalionai ir kaneliuriniai piliastrai įvairiais motyvais puosti langu sandrikai Banguotas centrinio rizalito fasadas seniau puostas sv Mikalojaus ir sv Barboros statulomis vienas ankstyviausiu dinamiskos velyvojo baroko architekturos pavyzdziu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijoje Greta rumu kuriu sonuose seniau stovejo alkieriu bokstai driekesi angliskojo tipo peizazinis parkas apstatytas trobelemis su Cartoriskiu dvare dirbusio prancuzu dailininko 1745 1830 m freskomis Parkas įkurtas kunigaikstienes Karolinos Pociejutes Radvilienes ir jos dukters Pranciskos Teofiles Radvilaites Soltanienes iniciatyva 1836 m carine Rusija is Stanislovo Soltano rumus ateme Carines Rusijos laikais XIX amziaus II puseje rumai paversti kavalerijos kareivinemis XX amziaus pradzioje cia įkurta mokykla Dabar Zietelos rajono ligonines paviljonas Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia Murine sventove pastatyta 1624 1646 m LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos lesomis ankstesnes medines baznycios vietoje 1743 m baznycia sudege 1751 m rekonstruota pagal architekto Aleksandro Osikeviciaus projekta Mikalojaus Faustino Radvilos ir jo zmonos Barboros Zavisaites lesomis bei rupesciu Po 1882 m gaisro buvo pakeistas sventoves stogas 1900 m baznycia aptverta murine tvora Sventove yra veikianti ir priklauso Romos kataliku baznyciai Kristaus Atsimainymo cerkve Medine sventove atstatyta XIX amziaus I puseje senesnes 1508 m Konstantino Ostrogiskio funduotos cerkves vietoje Greta jos statoma murine cerkve Sventove yra veikianti ir priklauso staciatikiu baznycios Naugarduko vyskupijai Sinagoga XIX a pabaiga ir senosios zydu kapines Buvusios sinagogos pastate siuo metu veikia Zietelos priesgaisrine gelbejimo stotis LietuviaiZietelos lietuviu kalbos snektos plotas toliausia į pietus nuo Lydos nutolusi lietuviu kalbos arealo dalis Priklause vakaru aukstaiciams greiciausiai buvo autochtonu snekta o ne atsikelusiu jotvingiu prusu ir lietuviu junginys Iki XVI a priklause kompaktiskam lietuviu kalbos plotui 1957 m Zietelos apylinkese apie 40 zmoniu mokejo lietuviskai taciau 1959 m visuotinio SSRS surasymo metu tik viena moteris uzsirase kaip lietuve Kotryna Zukelyte Juodiene 1999 m Zietelos rajone gyveno 20 lietuviu Vietos lietuviu tarme tyrinejo daug lituanistu Kazimieras Buga ir Eduardas Volteris abu dar XX a pradzioje Aloyzas Vidugiris lenkas Janas Rozvadovskis estas Peteris Aruma norvegas Kristianas Stangas rusai Viaceslavas Ivanovas Vladimiras Toporovas Dialekty litovsko slavyanskogo pogranichya 1975 m Zietelos snekta artima vakaru aukstaiciu kauniskiu tarmei Cia nedzukuojama nesiaurinama an am a į un um u ir en em e į in im į taciau kietinamas priebalsis l is dalies ir kiti priebalsiai Kai kuriuose zodziuose z virsta z pvz zasis ziema zivis ir kt Spejama kad si snekta gali buti kilusi net is senoves prusu ar jotvingiu pabegeliu kurie 1276 m atsikele į sias apylinkes ir sumiso su vietos lietuviais Zietelos lietuviai turejo islaike visus keturis senovinius vietininkus taip pat įdomiai vietoje veiksmazodzio buvo sake bit nors kitos buti formos sutapo su normine lietuviu kalba Jie vartojo įdomia mazybine priesaga itkas ir utas Be to cia pasitaikydavo senovisku kitose tarmese visai nevartojamu ar vartojamu kita reiksme zodziu pvz asmokas pinigas kungysta baudziava kunoda bulve pekus galvijai mulkti ryti nasrai nastrai burna ir kt 2005 m pradeta leisti knygu serija Zietelos snektos tekstai ĮamzinimasVilniuje Vilkpedes seniunijoje yra Zietelos vardu pavadinta gatve LiteraturaZietelos snektos tekstai sud Aloyzas Vidugiris Danguole Mikuleniene Vilnius Lietuviu kalbos institutas 2005 ISBN 9986 668 74 3 SaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Yarashevich A Dzyatlava Vyalikae knyastva Litoyskae Encyklapedyya U 3 t red G P Pashkoy i insh T 1 Abalenski Kadencyya Minsk Belaruskaya Encyklapedyya 2005 S 590 Zdzieciol Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XIV Worowo Zyzyn Warszawa 1895 556 psl lenk http www sztetl org pl en article zdzieciol 5 history Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Vadovas po Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste Vilnius 2012 p 398 399 http www4102 vu lt wp content upload zietela pdf http www4102 vu lt wp content upload zietela bazn pdf Zietela Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas II tomas L Z Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2016 ISBN 978 5 420 01765 4 psl 1204 http www maps lt map default aspx lang lt q zietelos