Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
PalestrinaPalestrinos portretasGimė 1525 m gruodžio 17 d Mirė 1594 m vasario 2 d 68 metai RomaPalaidotas a Senoji Šv Pet
Giovanni Pierluigi da Palestrina
| Palestrina | |
|---|---|
| Palestrinos portretas | |
| Gimė | 1525 m. gruodžio 17 d. |
| Mirė | 1594 m. vasario 2 d. (68 metai) Roma |
| Palaidotas (-a) | Senoji Šv. Petro bazilika |
| Tautybė | italas |
| Veikla | Kompozitorius |
| Sritis | Renesansas |
| Vikiteka | Giovanni Pierluigi da Palestrina |
Džovanis Pjerluidžis da Palestrina, paprastai žinomas pravarde Palestrina (it. Giovanni Pierluigi da Palestrina, 1525 ar 1526 m. − 1594 m. vasario 2 d.) – XVI a. italų Romos polifoninės mokyklos kompozitorius. Įvardijamas vienu iškiliausių renesanso ir Vakarų kultūros kompozitorių. Tituluojamas „bažnytinės muzikos išgelbėtoju“. Jo kūryba dažnai vertinama aukščiausiu renesanso polifoninės muzikos pasiekimu. Didžiąją jos dalį sudaro bažnytiniai vokaliniai kūriniai.
Biografija
Džovanis Pjerluidžis gimė 1525 arba 1526 m. miestelyje netoli Romos (kita versija – Romoje). Tikras jo vardas nėra tiksliai nustatytas. Pavardė, jeigu ją turėjo, nežinoma. Paprastai kompozitorius žinomas pravarde nuo gimtojo miesto – Palestrina. 1537 m. jis minimas choro berniuku Romos Švč. Marijos Didžiojoje bažnyčioje, kur mokėsi muzikos. Jo mokytojais buvo prancūzai, tuo metu choro vadovai, Robin Allapert ir Fimin Lebel. Nežinoma, kada būsimasis kompozitorius ten atvyko ir kiek prabuvo laiko. 1544 m. jis užėmė vargonininko vietą Šv. Agapito bažnyčioje Palestrinos mieste. 1547 m. birželio 12 d. vedė vietinę merginą Lucrezia Gori, gyvenimo su kuria metu susilaukė 3 sūnų: Rodolfo (1549), Angelo (1552) ir Iginio (1558). 1551 m. kompozitorius iš Palestrinos buvo iškviestas dainuoti ir būti choro vadovu Džulijos kapeloje (Cappella Giulia) Šv. Petro bazilikoje. Iš pradžių mokė berniukų chorą dainuoti. 1553 m. buvo pakeltas į kapelmeisterius. 1554 m. išleisti pirmi Palestrinos kūriniai – tomas mišių, dedikuotų popiežiui Julijui III. Gali būti, kad popiežius ir kompozitorius turėjo ryšių, nes Julijus III vienu metu buvo Palestrinos miesto vyskupu. 1555 m. pasirodė pirmas Palestrinos madrigalų leidimas.
1555 m. sausį Palestrina pradėjo dainuoti Siksto koplyčios chore. Gali būti, kad tuo pasirūpino popiežius Julijus III, nes Palestrina buvo vedęs ir pagal taisykles negalėjo dainuoti Siksto koplyčioje. Be to, skiriant į šį postą, nebuvo atsiklausta kitų choristų nuomonės. 1555 m. kovą mirė Julijus III, o sekantis popiežius Marcelis II (jo vardu pavadintas garsiausias Palestrinos kūrinys – „Popiežiaus Marcelio mišios“) mirė dar po trijų savaičių. Po to valdęs popiežius Paulius IV atnaujino taisyklę, kad Siksto koplyčioje negali dainuoti vedę vyrai ir Palestrina, kartu su dviem kitais giedotojais, buvo atleistas iš pareigų, skiriant jam menką pensiją. 1555 m. spalio 1 d. Palestrina pradėjo dirbti Laterano Šv. Jono bazilikoje kapelmeisteriu. 1560 m. jis nesutarė su bažnyčios vadovybe dėl užmokesčio ir 1561 m. pradėjo dirbti analogiškame poste Švč. Marijos Didžiojoje bažnyčioje. 1563 m. pasirodė pirmoji išleista Palestrinos motetų knyga. 1564 m. vasarą jis dirbo kardinolui Ipolitui II d’Estė, koordinavo muzikinius renginius Vila d'Estė Tivolyje.
1566 m. Palestrina paliko Švč. Marijos Didžiąją bažnyčią ir įsidarbino Seminario Romano seminarijoje, kurioje mokėsi jo sūnūs. Joje kompozitorius dirbo iki 1571 m. Tarpais dirbdavo kardinolui Ipolitui II d’Estė. 1568 m. jam pasiūlė prestižinį kapelmeisterio postą Vienoje, bet buvo nesutarta dėl atlygio. Maždaug tuo metu Palestrina pradėjo palaikyti ryšius su Mantujos hercogu Giuljelmu I Gonzaga. Iš šio susirašinėjimo išliko vieninteliai Palestrinos laiškai. Kompozitorius pasirašinėjo Giovanni Petraloysio ir tik viena kartą Palestrina. Kompozitorius sukūrė keletą mišių hercogo koplyčios chorui. 1571 m. Palestrina vėl tapo Džulijos kapelos vadovu Šv. Petro bazilikoje. 1572 m. maro metu Palestrina neteko brolio Silos ir sūnaus Rodolfo. Kitas sūnus Andželas mirė sekančio maro metu 1572 m. Toks pat likimas ištiko kompozitoriaus žmoną 1580 m. Po jos mirties Palestrina ruošėsi tapti dvasininku, tačiau persigalvojo ir 1581 m. vedė antrą kartą. Antrąja žmona tapo pasiturinti Virgina Dormoli. Šiuo laikotarpiu Palestrina pradėjo dažniau publikuoti savo kūrinius. Taip pat rašė muziką kitoms Romos bažnyčioms. Turėjo pasiūlymų ir galimybių kraustytis dirbti atgal į Švč. Marijos Didžiąją bažnyčią, į Mantują, Palestrinos miesto katedrą. Kompozitorius mirė 1594 m. vasario 2 d. nuo pleurito. Palaidotas Senosios Šv. Petro bazilikos Naujojoje koplyčioje. Antkapio inskripcijoje vadinamas muzikos princu (Joannes Petrus Alyiius Praenstinus Muzisae Princeps).
Kūryba
Muzikos istorijoje Palestrina vertinamas vienu reikšmingiausių renesanso eros kompozitorių. Jo kūriniai, visų pirma „Popiežiaus Marcelio mišios“, tapo etaloniniu pavyzdžiu studijuojant renesanso polifoninę muziką ir muzikos mokyklose. Palestrinos muzikos įtaka bažnytinei, visų pirma katalikų, muzikai buvo didžiulė. Jis buvo pramintas „bažnytinės muzikos išgelbėtoju“ – titulas siejamas su „Popiežiaus Marcelio mišių“ sukūrimo legenda, tačiau, matyt, skirtas labiau išreikšti Palestrinos muzikos padėtį sakralinėje krikščionių muzikoje. Vertinamas pačiu iškiliausiu kompozitoriumi, kurį turėjo katalikų bažnyčia. Palestrinos muziką paveikė šiaurės Europos polifoninė Nyderlandų mokykla, visų pirma reikšmingiausi šios mokyklos atstovai Gijomas Diufai ir Žoskenas Deprė.
Gyvenimo metu Palestrina nusileido žinomumu ir populiarumu Orlandui Lasui. Visgi, vėlesni tyrinėtojai ir istoriografai reprezentacine XVI a. antros pusės Europos muzikos figūra įtvirtino Palestriną. Palestrinos muzika apibūdinama tolygiai skambančiomis melodijinėmis linijomis ir metodu, kuriomis jos vienijamos, sukuriant turtingą muzikos skambesį. Palestrina nebuvo toks inovatyvus kaip jo amžininkai Viljamas Berdas ir Orlandas Lasas, tačiau jo kompozicijų meistriškumas iškelia jį virš visų kitų to meto kompozitorių. Palestrina buvo vienintelis iš senųjų Europos kompozitorių, kuris nebuvo primirštas ir kurio autoritetas per amžius nesusvyravo. 1725 m. austrų kompozitorius traktate „Gradus ad Parnassum“ išskyrė sekančias būdingas „Palestrinos stiliaus“ taisykles:
- Melodijinės linijos turi būti dinamiškos, o ne statiškos ar mažai judančios;
- Intervalai tarp natų turi būti kiek įmanoma maži, be šuolių tarp natų;
- Jei, visgi, intervalo šuolis tarp natų yra, jis turi būti iškart kompensuotas lėtu priešingos krypties melodijinės linijos judėjimu;
- Disonansai turi apimti tik trumpas ir neakcentuotas natas. Jei jie yra akcentuotose natose, tai turi būti iškart išsprendžiami .
„Palestrinos stilius“ − tipo vokalinis dainavimas buvo atgaivintas XIX a. pradžioje Giuseppe Baini ir vėliau patvirtintas popiežiaus Pijaus X. Naudojamas kontrapunkto studjavimui.
Palestrinos kūrybinį palikimą sudaro 104 autentiškomis patvirtintos mišios, virš 300 motetų, 68 ofertorijos, bent 72 himnai, 11 litanijų, 4 raudų išdėstymai, apie 140 madrigalų.
- Mišios. 4 aštuoniems balsams, 22 šešiems balsams (tarp jų – „Popiežiaus Marcelio mišios“ ir „Heksakordo mišios“), 39 keturiems balsams, 29 penkiems balsams;
- Motetai. 6 dvylikai balsų, 56 aštuoniems balsams, 2 septyniems balsams, 34 šešiems balsams, 79 penkiems balsams, 67 keturiems balsams;
- Sakralinės dainos (cantiones sacrae). 2 aštuoniems balsams, 4 keturiems balsams;
- Magnifikatai. 35 aštuonių partijų.
Taip pat Palestrina rašė muziką himnams, psalmėms, raudoms, litanijoms, antifonams, pasaulietiniams madrigalams. Palestrinos kūrybinis palikimas yra didelis. Mišių jis parašė daugiau nei bet kuris kitas to laikmečio kompozitorius. Didesnioji dalis mišių (53) yra parodijos: 31 paremta kitų kompozitorių kūriniais, 22 – paties Palestrinos. Garsiausiais Palestrinos kūriniais minimi:
- Missa Papae Marcelli (mišios)
- Stabat Mater (8 balsų )
- Tu es Petrus (6 balsų motetas)
- Missa Benedicta es (mišios)
- Missa Brevis (mišios)
- Sicut cervus (motetas)
- Super Flumina Babylonis (4 balsų motetas)
Popiežiaus Marcelio mišios
„Popiežiaus Marcelio mišios“ (Missa Papae Marcelli) įvardijamos garsiausiu Palestrinos kūriniu. Iš ankstyvosios Europos ir renesanso muzikos yra vienas iš dažniausiai atliekamų kūrinių. Mišių sukūrimo legenda siejama su Palestrinos, kaip „bažnytinės muzikos išgelbėtojo“, vardu. Po Palestrinos mirties pradėjo sklisti gandai, esą jis išgelbėjo polifoninę muziką nuo pašalinimo iš bažnyčių. Šią legendą įtvirtino Agostino Agazzari 1607 m. traktate. Esą Tridento susirinkime buvo svarstoma kontrreformacinė katalikų bažnyčios politika ir buvo pasiūlyta uždrausti atlikti polifoninius kūrinius bažnyčiose, nes šie, savo sudėtingumu, yra nesuprantami eiliniams tikintiesiems ir tik atitolina juos nuo tikėjimo. Taip pat, liturginiai tekstai esą sunkiai arba visai nepritaikomi prie polifoninių kūrinių ir sudaro nerišlių balsų skambesį. Buvo siūloma bažnyčiose palikti giedoti paprastas, homofoninės melodijos dainas.
Polifoninės muzikos gerbėjai, tarp kurių kardinolas , paprašė Palestrinos, kad jis pateiktų tris kūrinius, kurie geriausiai galėtų parodyti polifoninės muzikos tinkamumą. „Popiežiaus Marcelio mišias“ kardinolai išrinko geriausiu kūriniu ir jos įtikino Tridento susirinkimo dalyvius polifoninės muzikos verte. Iš tikro Tridento susirinkimo dokumentuose šios mišios niekur neminimos ir yra spėjimų, kad jos galbūt visai nebuvo klausomos susirinkime, o dalyviai ne vien iš Palestrinos mišių galėjo susidaryti nuomonę apie polifoninės muzikos reikalingumą.
Mišios pirmąkart publikuotos 1567 m., t. y. 4 metai po Tridento susirinkimo. Pats popiežius Marcelis II mirė 1555 m. Pagal stilistinius ir kompozicinius mišių bruožus, manoma, kad jos sukurtos iki 1562 m. ir tikriausiai visgi turėjo ryšį su Tridento susirinkimu. Gali būti, kad mišios išties sukurtos 1556 m. iškart po popiežiaus Marcelio II mirties. Skirtingai nuo susirinkime iškeltų polifoninės muzikos trūkumų, Palestrinos kūryba buvo aiški, žodžiai išdėstyti suprantamai. Legendą apie polifoninės muzikos „išgelbėjimą“ dar labiau įtvirtino XIX a. katalikų dvasininkas, vienas įtakingiausių Palestrinos kūrybos tyrinėtojų Giuseppe Baini. Mišių kai kurias kompozicines ypatybes galima paaiškinti tuo, kad jos nebuvo paremtos parodija, t. y. anksčiau parašytu paprastesnės formos kūriniu ar kito kompozitoriaus mišiomis, o buvo sukurtos visiškai naujai.
„Popiežiaus Marcelio mišios“ yra šešių balsų, tačiau keletą amžių po to jos buvo atliekamos iškreipta forma. Prie to prisidėjo apie 1590 m. neautorizuotas mišių leidimas, kuriame buvo nurodyti 4 balsai. Dar labiau šį mišių išdėstymą įtvirtino 1619 m. išleistas populiarus keturių balsų Giovanni Francesco Arenio variantas. 1609 m. Francesco Soriano išleido mažiau žinomą aštuonių balsų mišių variantą. Arenio ir Soriano abu buvo Palestrinos pasekėjai. 1917 m. vokiečių kompozitorius paskyrė operą „Palestrina“ vien mišių sukūrimo legendai apdainuoti.
Išnašos
- Owen Toller. „Pfitzner's Palestrina: the 'musical legend' and its background“. Toccata Press, – 1997. p. 215
- Jerome Roche. „Palestrina“. New York: Oxford University Press, – 1971. ISBN 0-19-314117-5.
- Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online
- Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online
- Palestrina Katalikų enciklopedjos tinklalapyje
- „Orlando di Lasso Studies“. Ed. Peter Bergquist. Cambridge University Press, - 1999. ISBN:9780521593878. Preface, vii
- Oxford Reference
- Johann Joseph Fux, The Study of Counterpoint (Gradus ad Parnassum). Tr. Alfred Mann. W.W. Norton & Co., New York, 1965. ISBN 0-393-00277-2
- „Harvard Dictionary of Music“. The Beiknap Press of Harvard University Press, - 1975. ISBN 0-674-37501-7. p. 638
- Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online
- Oxford Reference
- Lewis Lockwood, D. Noel O’Regan, Jessie Ann Owens, Oxford Music Online
- „Two Settings of Palestrina's Missa Papae Marcelli“. Ed. Hermann J. Busch. A-R Editions, Inc., 1972 - 106 psl. Preface
- „Two Settings of Palestrina's Missa Papae Marcelli“. Ed. Hermann J. Busch. A-R Editions, Inc., 1972 - 106 psl. Preface
- Owen Toller. „Pfitzner's Palestrina: the 'musical legend' and its background“. Toccata Press, – 1997.
Nuorodos
- Palestrina Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
- Palestrina Katalikų enciklopedjos tinklalapyje
- Allmusic apie Palestriną: biografija, reviu, kūriniai
- Palestrinos kūrinių natos Petrucci Music Library projekte
- Palestrinos muzikos diskografija discogs.com tinklalapyje
- Giovanni Pierluigi da Palestrina svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giovanni Pierluigi da Palestrina, Kas yra Giovanni Pierluigi da Palestrina? Ką reiškia Giovanni Pierluigi da Palestrina?
PalestrinaPalestrinos portretasGime 1525 m gruodzio 17 d Mire 1594 m vasario 2 d 68 metai RomaPalaidotas a Senoji Sv Petro bazilikaTautybe italasVeikla KompozitoriusSritis RenesansasVikiteka Giovanni Pierluigi da Palestrina Dzovanis Pjerluidzis da Palestrina paprastai zinomas pravarde Palestrina it Giovanni Pierluigi da Palestrina 1525 ar 1526 m 1594 m vasario 2 d XVI a italu Romos polifonines mokyklos kompozitorius Įvardijamas vienu iskiliausiu renesanso ir Vakaru kulturos kompozitoriu Tituluojamas baznytines muzikos isgelbetoju Jo kuryba daznai vertinama auksciausiu renesanso polifonines muzikos pasiekimu Didziaja jos dalį sudaro baznytiniai vokaliniai kuriniai BiografijaDzovanis Pjerluidzis gime 1525 arba 1526 m miestelyje netoli Romos kita versija Romoje Tikras jo vardas nera tiksliai nustatytas Pavarde jeigu ja turejo nezinoma Paprastai kompozitorius zinomas pravarde nuo gimtojo miesto Palestrina 1537 m jis minimas choro berniuku Romos Svc Marijos Didziojoje baznycioje kur mokesi muzikos Jo mokytojais buvo prancuzai tuo metu choro vadovai Robin Allapert ir Fimin Lebel Nezinoma kada busimasis kompozitorius ten atvyko ir kiek prabuvo laiko 1544 m jis uzeme vargonininko vieta Sv Agapito baznycioje Palestrinos mieste 1547 m birzelio 12 d vede vietine mergina Lucrezia Gori gyvenimo su kuria metu susilauke 3 sunu Rodolfo 1549 Angelo 1552 ir Iginio 1558 1551 m kompozitorius is Palestrinos buvo iskviestas dainuoti ir buti choro vadovu Dzulijos kapeloje Cappella Giulia Sv Petro bazilikoje Is pradziu moke berniuku chora dainuoti 1553 m buvo pakeltas į kapelmeisterius 1554 m isleisti pirmi Palestrinos kuriniai tomas misiu dedikuotu popieziui Julijui III Gali buti kad popiezius ir kompozitorius turejo rysiu nes Julijus III vienu metu buvo Palestrinos miesto vyskupu 1555 m pasirode pirmas Palestrinos madrigalu leidimas 1555 m sausį Palestrina pradejo dainuoti Siksto koplycios chore Gali buti kad tuo pasirupino popiezius Julijus III nes Palestrina buvo vedes ir pagal taisykles negalejo dainuoti Siksto koplycioje Be to skiriant į sį posta nebuvo atsiklausta kitu choristu nuomones 1555 m kova mire Julijus III o sekantis popiezius Marcelis II jo vardu pavadintas garsiausias Palestrinos kurinys Popieziaus Marcelio misios mire dar po triju savaiciu Po to valdes popiezius Paulius IV atnaujino taisykle kad Siksto koplycioje negali dainuoti vede vyrai ir Palestrina kartu su dviem kitais giedotojais buvo atleistas is pareigu skiriant jam menka pensija 1555 m spalio 1 d Palestrina pradejo dirbti Laterano Sv Jono bazilikoje kapelmeisteriu 1560 m jis nesutare su baznycios vadovybe del uzmokescio ir 1561 m pradejo dirbti analogiskame poste Svc Marijos Didziojoje baznycioje 1563 m pasirode pirmoji isleista Palestrinos motetu knyga 1564 m vasara jis dirbo kardinolui Ipolitui II d Este koordinavo muzikinius renginius Vila d Este Tivolyje 1566 m Palestrina paliko Svc Marijos Didziaja baznycia ir įsidarbino Seminario Romano seminarijoje kurioje mokesi jo sunus Joje kompozitorius dirbo iki 1571 m Tarpais dirbdavo kardinolui Ipolitui II d Este 1568 m jam pasiule prestizinį kapelmeisterio posta Vienoje bet buvo nesutarta del atlygio Mazdaug tuo metu Palestrina pradejo palaikyti rysius su Mantujos hercogu Giuljelmu I Gonzaga Is sio susirasinejimo isliko vieninteliai Palestrinos laiskai Kompozitorius pasirasinejo Giovanni Petraloysio ir tik viena karta Palestrina Kompozitorius sukure keleta misiu hercogo koplycios chorui 1571 m Palestrina vel tapo Dzulijos kapelos vadovu Sv Petro bazilikoje 1572 m maro metu Palestrina neteko brolio Silos ir sunaus Rodolfo Kitas sunus Andzelas mire sekancio maro metu 1572 m Toks pat likimas istiko kompozitoriaus zmona 1580 m Po jos mirties Palestrina ruosesi tapti dvasininku taciau persigalvojo ir 1581 m vede antra karta Antraja zmona tapo pasiturinti Virgina Dormoli Siuo laikotarpiu Palestrina pradejo dazniau publikuoti savo kurinius Taip pat rase muzika kitoms Romos baznycioms Turejo pasiulymu ir galimybiu kraustytis dirbti atgal į Svc Marijos Didziaja baznycia į Mantuja Palestrinos miesto katedra Kompozitorius mire 1594 m vasario 2 d nuo pleurito Palaidotas Senosios Sv Petro bazilikos Naujojoje koplycioje Antkapio inskripcijoje vadinamas muzikos princu Joannes Petrus Alyiius Praenstinus Muzisae Princeps KurybaMuzikos istorijoje Palestrina vertinamas vienu reiksmingiausiu renesanso eros kompozitoriu Jo kuriniai visu pirma Popieziaus Marcelio misios tapo etaloniniu pavyzdziu studijuojant renesanso polifonine muzika ir muzikos mokyklose Palestrinos muzikos įtaka baznytinei visu pirma kataliku muzikai buvo didziule Jis buvo pramintas baznytines muzikos isgelbetoju titulas siejamas su Popieziaus Marcelio misiu sukurimo legenda taciau matyt skirtas labiau isreiksti Palestrinos muzikos padetį sakralineje krikscioniu muzikoje Vertinamas paciu iskiliausiu kompozitoriumi kurį turejo kataliku baznycia Palestrinos muzika paveike siaures Europos polifonine Nyderlandu mokykla visu pirma reiksmingiausi sios mokyklos atstovai Gijomas Diufai ir Zoskenas Depre Gyvenimo metu Palestrina nusileido zinomumu ir populiarumu Orlandui Lasui Visgi velesni tyrinetojai ir istoriografai reprezentacine XVI a antros puses Europos muzikos figura įtvirtino Palestrina Palestrinos muzika apibudinama tolygiai skambanciomis melodijinemis linijomis ir metodu kuriomis jos vienijamos sukuriant turtinga muzikos skambesį Palestrina nebuvo toks inovatyvus kaip jo amzininkai Viljamas Berdas ir Orlandas Lasas taciau jo kompoziciju meistriskumas iskelia jį virs visu kitu to meto kompozitoriu Palestrina buvo vienintelis is senuju Europos kompozitoriu kuris nebuvo primirstas ir kurio autoritetas per amzius nesusvyravo 1725 m austru kompozitorius traktate Gradus ad Parnassum isskyre sekancias budingas Palestrinos stiliaus taisykles Melodijines linijos turi buti dinamiskos o ne statiskos ar mazai judancios Intervalai tarp natu turi buti kiek įmanoma mazi be suoliu tarp natu Jei visgi intervalo suolis tarp natu yra jis turi buti iskart kompensuotas letu priesingos krypties melodijines linijos judejimu Disonansai turi apimti tik trumpas ir neakcentuotas natas Jei jie yra akcentuotose natose tai turi buti iskart issprendziami Palestrinos stilius tipo vokalinis dainavimas buvo atgaivintas XIX a pradzioje Giuseppe Baini ir veliau patvirtintas popieziaus Pijaus X Naudojamas kontrapunkto studjavimui 1554 m misiu leidimo frontispisas vaizduojantis Palestrina dovanojantį misiu toma popieziui Julijui IIIXIX a dailininko Auguste de Pinelli paveikslas vaizduojantis Dz Pierluidzį da Palestrina Palestrinos kurybinį palikima sudaro 104 autentiskomis patvirtintos misios virs 300 motetu 68 ofertorijos bent 72 himnai 11 litaniju 4 raudu isdestymai apie 140 madrigalu Misios 4 astuoniems balsams 22 sesiems balsams tarp ju Popieziaus Marcelio misios ir Heksakordo misios 39 keturiems balsams 29 penkiems balsams Motetai 6 dvylikai balsu 56 astuoniems balsams 2 septyniems balsams 34 sesiems balsams 79 penkiems balsams 67 keturiems balsams Sakralines dainos cantiones sacrae 2 astuoniems balsams 4 keturiems balsams Magnifikatai 35 astuoniu partiju Taip pat Palestrina rase muzika himnams psalmems raudoms litanijoms antifonams pasaulietiniams madrigalams Palestrinos kurybinis palikimas yra didelis Misiu jis parase daugiau nei bet kuris kitas to laikmecio kompozitorius Didesnioji dalis misiu 53 yra parodijos 31 paremta kitu kompozitoriu kuriniais 22 paties Palestrinos Garsiausiais Palestrinos kuriniais minimi Missa Papae Marcelli misios Stabat Mater 8 balsu Tu es Petrus 6 balsu motetas Missa Benedicta es misios Missa Brevis misios Sicut cervus motetas Super Flumina Babylonis 4 balsu motetas Popieziaus Marcelio misios Popieziaus Marcelio misios Missa Papae Marcelli įvardijamos garsiausiu Palestrinos kuriniu Is ankstyvosios Europos ir renesanso muzikos yra vienas is dazniausiai atliekamu kuriniu Misiu sukurimo legenda siejama su Palestrinos kaip baznytines muzikos isgelbetojo vardu Po Palestrinos mirties pradejo sklisti gandai esa jis isgelbejo polifonine muzika nuo pasalinimo is baznyciu Sia legenda įtvirtino Agostino Agazzari 1607 m traktate Esa Tridento susirinkime buvo svarstoma kontrreformacine kataliku baznycios politika ir buvo pasiulyta uzdrausti atlikti polifoninius kurinius baznyciose nes sie savo sudetingumu yra nesuprantami eiliniams tikintiesiems ir tik atitolina juos nuo tikejimo Taip pat liturginiai tekstai esa sunkiai arba visai nepritaikomi prie polifoniniu kuriniu ir sudaro nerisliu balsu skambesį Buvo siuloma baznyciose palikti giedoti paprastas homofonines melodijos dainas Polifonines muzikos gerbejai tarp kuriu kardinolas paprase Palestrinos kad jis pateiktu tris kurinius kurie geriausiai galetu parodyti polifonines muzikos tinkamuma Popieziaus Marcelio misias kardinolai isrinko geriausiu kuriniu ir jos įtikino Tridento susirinkimo dalyvius polifonines muzikos verte Is tikro Tridento susirinkimo dokumentuose sios misios niekur neminimos ir yra spejimu kad jos galbut visai nebuvo klausomos susirinkime o dalyviai ne vien is Palestrinos misiu galejo susidaryti nuomone apie polifonines muzikos reikalinguma Misios pirmakart publikuotos 1567 m t y 4 metai po Tridento susirinkimo Pats popiezius Marcelis II mire 1555 m Pagal stilistinius ir kompozicinius misiu bruozus manoma kad jos sukurtos iki 1562 m ir tikriausiai visgi turejo rysį su Tridento susirinkimu Gali buti kad misios isties sukurtos 1556 m iskart po popieziaus Marcelio II mirties Skirtingai nuo susirinkime iskeltu polifonines muzikos trukumu Palestrinos kuryba buvo aiski zodziai isdestyti suprantamai Legenda apie polifonines muzikos isgelbejima dar labiau įtvirtino XIX a kataliku dvasininkas vienas įtakingiausiu Palestrinos kurybos tyrinetoju Giuseppe Baini Misiu kai kurias kompozicines ypatybes galima paaiskinti tuo kad jos nebuvo paremtos parodija t y anksciau parasytu paprastesnes formos kuriniu ar kito kompozitoriaus misiomis o buvo sukurtos visiskai naujai Popieziaus Marcelio misios yra sesiu balsu taciau keleta amziu po to jos buvo atliekamos iskreipta forma Prie to prisidejo apie 1590 m neautorizuotas misiu leidimas kuriame buvo nurodyti 4 balsai Dar labiau sį misiu isdestyma įtvirtino 1619 m isleistas populiarus keturiu balsu Giovanni Francesco Arenio variantas 1609 m Francesco Soriano isleido maziau zinoma astuoniu balsu misiu varianta Arenio ir Soriano abu buvo Palestrinos pasekejai 1917 m vokieciu kompozitorius paskyre opera Palestrina vien misiu sukurimo legendai apdainuoti IsnasosOwen Toller Pfitzner s Palestrina the musical legend and its background Toccata Press 1997 p 215 Jerome Roche Palestrina New York Oxford University Press 1971 ISBN 0 19 314117 5 Lewis Lockwood D Noel O Regan Jessie Ann Owens Oxford Music Online Lewis Lockwood D Noel O Regan Jessie Ann Owens Oxford Music Online Palestrina Kataliku enciklopedjos tinklalapyje Orlando di Lasso Studies Ed Peter Bergquist Cambridge University Press 1999 ISBN 9780521593878 Preface vii Oxford Reference Johann Joseph Fux The Study of Counterpoint Gradus ad Parnassum Tr Alfred Mann W W Norton amp Co New York 1965 ISBN 0 393 00277 2 Harvard Dictionary of Music The Beiknap Press of Harvard University Press 1975 ISBN 0 674 37501 7 p 638 Lewis Lockwood D Noel O Regan Jessie Ann Owens Oxford Music Online Oxford Reference Lewis Lockwood D Noel O Regan Jessie Ann Owens Oxford Music Online Two Settings of Palestrina s Missa Papae Marcelli Ed Hermann J Busch A R Editions Inc 1972 106 psl Preface Two Settings of Palestrina s Missa Papae Marcelli Ed Hermann J Busch A R Editions Inc 1972 106 psl Preface Owen Toller Pfitzner s Palestrina the musical legend and its background Toccata Press 1997 NuorodosVikiteka Giovanni Pierluigi da Palestrina vaizdine ir garsine medziagaPalestrina Encyclopaedia Britannica tinklalapyje Palestrina Kataliku enciklopedjos tinklalapyje Allmusic apie Palestrina biografija reviu kuriniai Palestrinos kuriniu natos Petrucci Music Library projekte Palestrinos muzikos diskografija discogs com tinklalapyje Giovanni Pierluigi da Palestrina svetaineje Last fm