Aviacijoje V greičiai standartiniai terminai apibrėžiantys visų orlaivių eksploatacijai svarbius arba naudingus orlaivio

Aviacijoje „V greičiai“ – standartiniai terminai, apibrėžiantys visų orlaivių eksploatacijai svarbius arba naudingus orlaivio greičius. Šie greičiai kiekvienam orlaivio modeliui yra nustatomi individualiai, remiantis konstruktorių skaičiavimų ir praktinių orlaivio sertifikavimo bandymų rezultatais. Šių rodiklių naudojimas laikomas geriausia praktika siekiant maksimaliai padidinti aviacijos saugą, orlaivio našumą arba abu.

Faktiniai greičiai, žymimi šiais skaičiais, yra būdingi tam tikram orlaivio modeliui. Jie išreiškiami orlaivio greičiu oro srauto atžvilgiu (o ne, pavyzdžiui, orlaivio greičiu žemės atžvilgiu). Orlaivio prietaisai paprastai rodo greitį oro srauto atžvilgiu (angl. IAS – Indicated Air Speed), todėl pilotai šiuos rodmenis naudoja tiesiogiai, netaikydami korekcijos koeficientų.

Bendrosios aviacijos orlaiviuose dažniausiai naudojami ir saugai svarbiausių greičių ribos būna pažymėtos kaip spalvoti lankai ir linijos, esančios ant orlaivio greičio indikatoriaus. Apatiniai baltojo ir žaliojo lanko galai yra atitinkamai , kai yra pilnai išleisti, ir smukos greitis, kai užsparniai yra įtraukti. Šiomis linijomis žymimas pilnai pakrauto orlaivio smukos greitis. Geltona juosta žymimas diapazonas, kuriame orlaivis gali būti naudojamas ramiu oru nedarant staigių judesių vairais. Raudona linija žymimas V_NE – greitis, kurio negalima viršyti bet kokiomis aplinkybėmis .

Tinkamas V greičių pažymėjimas daugelyje šalių yra privalomas tinkamumo skraidyti reikalavimas orlaiviams.

Reglamentavimas

Dažniausiai pasitaikančių V greičių apibrėžimai dažnai nustatomi konkrečios valstybės aviacijos taisyklėse.

Europos Sąjungos atveju šį reglamentavimą sudaro ES teisės aktai ir pagal juos Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) leidžiami vykdomieji dokumentai (pvz. sprendimas ED 2007/016/R).

Jungtinėse Amerikos Valstijose jie apibrėžti Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 14 antraštinėje dalyje, vadinamoje Federalinėmis aviacijos taisyklėmis (angl. FAR – Federal Aviation Regulations).

Kanados oro eismo reguliavimo institucija () savo aeronautikos informacijos vadove apibrėžia 26 dažniausiai naudojamus V greičius. V greičio apibrėžimai, pateikiami FAR 23 ir 25 dalyse taip pat kituose teisės aktuose yra skirti lėktuvų projektavimui ir sertifikavimui, o ne jų naudojimui. Toliau pateikti aprašymai skirti pilotams.

Reguliuojami V greičių apibrėžimai

Šie V greičių apibrėžimai yra pateikiami teisės aktuose. Paprastai jie apibrėžiami su apribojimais, tokiais kaip orlaivio svoris, konfigūracija arba skrydžio fazės. Kai kurie iš teisės aktais numatytų apribojimų buvo praleisti, siekiant supaprastinti aprašymą.


„V greičio“ žymėjimas	Aprašymas
V₁	Greitis, kurį pasiekus nebegalima nutraukti kilimo.
V₂	Saugaus kilimo greitis. Greitis, kuriuo orlaivis gali saugiai kilti, kai neveikia vienas variklis.
V_{2_min}	Minimalus saugus kilimo greitis.
V₃	Užsparnių įtraukimo greitis.
V₄	Pastovus pradinis aukštėjimo greitis. Šis greitis palaikomas iki taško, kuriame pasiekiamas užsparnių įtraukimo greitis, maždaug 400 pėdų (120 m) aukštyje virš žemės paviršiaus.
V_A	Konstrukcinis manevravimo greitis. Greitis, kurį viršijus negalima pilnai išnaudoti bet kokį vieną skrydžio krypties valdymo prietaisą („traukti iki sustojimo“), nes taip gali būti sukurta jėga, didesnė nei orlaivio konstrukciniai apribojimai.
V_at	Greitis oro srauto atžvilgiu ties tūpimo tako pradžia. Gaunamas smukos greitį V_S0 padauginus iš 1,3 ar smukos greitį V_S1g padauginus iš 1,23, esant didžiausiai sertifikuotai tūpimo masei, nors kai kurie gamintojai taiko skirtingus kriterijus. Jei orlaiviui yra nustatyti ir V_S0, ir V_S1g, taikomas didesnis gautas V_at. Šis rodiklis taip pat vadinamas „priartėjimo greičiu“, kartais žymimas kaip kaip V_th.
V_B	Konstrukcinis greitis esant didžiausio leidžiamo greičio oro gūsiams.
V_C	Konstrukcinis kreiserinis greitis, naudojamas parodyti atitiktį gūsių intensyvumo apkrovai.
V_cef	Žr. V₁; paprastai naudojamas karinių orlaivių eksploatacinių savybių dokumentuose. Žymi „kritinio variklio gedimo“ greitį arba kilimo metu pasiektą greitį, kai toks pats pakilimo tako nuotolis būtų reikalingas norint tęsti kilimą arba nutraukti kilimą ir pilnai sustoti.
V_D	Konstrukcinis pikiravimo greitis, didžiausias planuotas testavimo metu pikiruojant pasiekti greitis.
V_DF	Konstrukcinis pikiravimo greitis, didžiausias testavimo metu pikiruojant pasiektas greitis.
V_EF	Greitis kilimo metu, kuriam skaičiuojama kritinio variklio sugedimo galimybė.
V_F	Projektinis užsparnių išleidimo greitis.
V_FC	Maksimalus greitis stabilumo charakteristikoms
V_FE	Maksimalus pilno užsparnių išleidimo greitis.
V_FTO	Maksimalus atsiplėšimo nuo žemės greitis.
V_H	Didžiausias horizontalaus skrydžio greitis naudojant didžiausią ilgalaikę variklio galią.
V_LE	Maksimalus važiuoklės išleidimo greitis – didžiausias greitis kuriuo lėktuvas su išleidžiama važiuokle gali skristi su išleista važiuokle.
V_LO	Maksimalus važiuoklės naudojimo greitis. Tai didžiausias greitis, kuriuo skrendant gali būti išleidžiama orlaivio važiuoklė.
V_LOF	Atsiplėšimo nuo žemės greitis.
V_MC	Minimalus valdumo greitis. Mažiausias greitis, kuriuo orlaivis vis dar valdomas, kai kritinis variklis neveikia. Kaip ir sustojimo greičio atveju, yra keletas svarbių kintamųjų, kurie naudojami nustatant šį rodiklį. V_MC kartais dar skaidomas į atskirus V greičius, pvz. V_MCA, V_MCG.
V_MCA	Minimalus valdumo greitis ore. Mažiausias greitis, kuriuo skrendantis orlaivis vis dar valdomas neveikiant kritiniam varikliui. V_MCA kartais tiesiog vadinama V_MC.
V_MCG	Minimalus valdumo greitis ant žemės. Mažiausias greitis, kuriuo ant žemės judantis orlaivis vis dar yra valdomas neveikiant kritiniam varikliui.
V_MCL	Mažiausias valdumo greitis tūpimo konfigūracijoje kai vienas variklis neveikia.
V_MO	Maksimalus eksploatacinis greitis. V_MO viršijimas gali aktyvuoti greičio viršijimo signalą.
V_MU	Minimalus atplyšimo greitis – minimalus greitis, kuriuo judantis orlaivis gali atsiplėšti nuo žemės.
V_NE	Greitis, kurį viršyti draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Sraigtasparnyje šis greitis žymi ribą, kurią viršijus vienos mentės galas pasieks garso greitį, o kitos – pateks į smuką.
V_NO	Maksimalus konstrukcinis kreiserinis greitis arba maksimalus greitis normalioms sąlygomis. Greitis, kurį viršijus bus viršytas ribinis apkrovos koeficientas, dėl ko orlaivio konstrukcija gali deformuotis.
V_O	Maksimalus konstrukcinis manevravimo greitis.
V_R	Mažesnio važiuoklės ratuko pakėlimo (rotacijos) greitis. Greitis, kurį pasiekus ant žemės pilotas imasi veiksmų horizontaliu stabilizatoriumi, nuo kurių orlaivis pradės kilti
V_rot	Naudojamas vietoje V_R (apibrėžiant karinių orlaivių kilimo charakteristikas), kartu su terminu V_ref (atsisakymo kilti greitis) apibrėžiant rotacijos greitį.
V_Ref	Atskaitinis tūpimo greitis arba tūpimo tako pradžios krašto kirtimo greitis. Stūmokliniais varikliais varomiems orlaiviams turi būti lygus bent 1,3 V_S0, turbosraigtiniais – bent 1,05 V_MC. Apibrėžiant karinių orlaivių kilimo charakteristikas, terminas V_ref reiškia atsisakymo greitį. Atsisakymo greitis yra didžiausias greitis kilimo metu, kurį pasiekusi oro transporto priemonė gali sustoti likusiame kilimo ir tūpimo tako ilgyje esant konkrečiam tako aukščiui, orlaivio svoriui ir konfigūracijai. Kai kuriuose dokumentuose V_ref ir (arba) V_rot greitis neteisingai nurodomas kaip santrumpa „V^r“.
V_S	arba mažiausias pastovus skrydžio greitis, kuriuo orlaivis vis dar gali būti valdomas.
V_S₀	Smukos greitis arba mažiausias skrydžio greitis tūpimo konfigūracijoje.
V_S₁	Smukos greitis arba mažiausias horizontalaus skrydžio greitis, kuriuo tam tikros konfigūracijos orlaivis vis dar gali būti valdomas.
V_{S_R}	Kontrolinis smukos greitis.
V_{S_R₀}	Etaloninis smukos greitis tūpimo konfigūracijoje.
V_{S_R₁}	Referencinis smukos greitis konkrečioje konfigūracijoje.
V_SW	Greitis, kuriuo pasireikš įspėjimas apie smuką. Įspėjimas gali būti tiek prietaisinis, tiek fizinis (sparnų vibracija).
V_TOSS	A kategorijos rotorinio lėktuvo saugus kilimo greitis.
V_X	Greitis, kuriuo skrendant užtikrinamas geriausias kilimo kampas.
V_Y	Greitis, kuriuo skrendant užtikrinamas geriausias kilimo greitis.

Kiti V greičių apibrėžimai

Kai kurie iš šių V greičių apibrėžimų yra būdingi tam tikriems orlaivių tipams ir nėra apibrėžti nacionalinėse ar tarptautinėse taisyklėse.

V-speed designator	Aprašymas
V_BE	Geriausias skrydžio trukmės greitis. Greitis, kuriuo skrendant su degalų kiekiu galima ore išbūti ilgiausią laiką
V_BG	Geriausias sklendimo be variklio greitis – greitis, užtikrinantis maksimalų kėlimo galios ir oro pasipriešinimo santykį, t. y. toliausią sklendimo distanciją
V_BR	Geriausias skrydžio nuotolio greitis. Greitis, kuriuo skrendant su degalų kiekiu galima nuskristi didžiausią atstumą. Dažnai identiškas V_md
V_FS	Greitis paskutiniame skrydžio segmente su vienu neveikiančiu varikliu
V_imd	Minimalaus pasipriešinimo greitis
V_imp	Greitis, kuriam palaikyti reikalinga minimali galia
V_LLO	Maksimalus tūpimo šviesų išleidimo greitis (orlaiviams su išleidžiamais tūpimo žibintais)
V_LS	Mažiausias pasirenkamas greitis
V_mbe	Didžiausios stabdžių energijos greitis
V_md	Minimalaus pasipriešinimo greitis (kilimo metu) – dažnai identiškas V_BR. (ar taip pat kaip ir V_imd)
V_min	Mažiausias skrydžio pagal prietaisus greitis (IFR) sraigtasparniams
V_mp	Horizontalaus skrydžio minimalia galia greitis
V_ms	Minimalus žemėjimo greitis esant sparno apkrovos medianai. Greitis, kuriuo pasiekiamas minimalus nusileidimo greitis. Šiuolaikiniuose sklandytuvuose V_ms ir V_mc vertės yra labai artimos.
V_p	Akvaplanavimo greitis
V_PD	Didžiausias greitis, kuriuo buvo išbandytas viso orlaivio parašiuto (BRS) išskleidimas
V_ra	Skrydžio greitis smarkiai turbulentiškame ore.
V_SL	Smukos greitis konkrečioje konfigūracijoje
V_{s_1g}	Smukos gretis esant 1g
V_sse	Saugus greitis skrendant vienu varikliu
V_t	Pakilimo tako ribos perskridimo greitis
V_TD	Žemės palietimo greitis
V_TGT	Tikslinis greitis^{[reikalingas šaltinis]}
V_TO	Atsiplėšimo greitis. (žr. V_LOF)
V_tocs	Atsiplėšimo ir kilimo greitis (sraigtasparniams)
V_tos	Minimalus teigiamo kilimo greitis neveikiant vienam varikliui
V_{t_max}	Maksimalus tūpimo tako ribos perskridimo greitis
V_wo	Maksimalus orlaivio lango atidarymo greitis
V_{X_SE}	Geriausias kilimo kampas veikiant vienam lengvo dvimotorio lėktuvo varikliui. Variklio gedimo atveju šis greitis nurodo didžiausią teigiamą vertikalų pokytį vienam nuskristam horizontaliam atstumo vienetui kartu išlaikant nedidelį posvyrį; patiekiamas kartu su eksploatacijos su vienu varikliu duomenimis.
V_{Y_SE}	Geriausias kilimo greitis veikiant vienam lengvo dvimotorio lėktuvo varikliui. Variklio gedimo atveju šis greitis nurodo didžiausią teigiamą vertikalų pokytį vienam nuskristam horizontaliam atstumo vienetui kartu išlaikant nedidelį posvyrį; patiekiamas kartu su eksploatacijos su vienu varikliu duomenimis.
V_ZF	Minimalus gretis su įtrauktais užsparniais
V_ZRC	Nulinio kilimo greičio greitis. Juo skrendantis lėktuvas skrenda taip lėtai, kad jis negali kilti, greitėti ar atlikti manevrą nesumažindamas pasipriešinimo (yra „ant pasipriešinimo kreivės nugaros“). Iš šios padėties lėktuvo neįmanoma išvesti neprarandant aukščio.

Macho skaičiai

Kai ribinis greitis išreiškiamas Macho skaičiumi, jis išreiškiamas garso greičio tomis sąlygomis atžvilgiu, pvz. V_MO: didžiausias eksploatacinis greitis, M_MO : didžiausias eksploatacinis Mach skaičius.

V₁ apibrėžimai

V₁ yra kritinis variklio gedimo atpažinimo greitis arba sprendimo dėl kilimo priėmimo greitis. Tai greitis, kurį viršijus kilimas tęsis net sugedus varikliui arba kilus kitai problemai, pvz., sprogus padangai. Greitis skiriasi priklausomai nuo orlaivio tipo ir priklauso nuo tokių veiksnių kaip orlaivio svoris, kilimo tako ilgis, užsparnių konfigūracija, naudojama variklio trauka, kilimo tako paviršiaus užterštumas. Šį greitį pilotas nustato prieš pradėdamas pakilimą. Labai nerekomenduojama nutraukti kilimo pasiekus V₁. Tokiu atveju orlaivis pagal apibrėžimą nespės sustoti iki kilimo tako galo.

V₁ skirtingose jurisdikcijose apibrėžiamas skirtingai:

JAV Federalinė aviacijos administracija jį apibrėžia kaip „didžiausią kilimo greitį, kurį pasiekus pilotas turi imtis pirmojo veiksmo (pvz., stabdyti, sumažinti trauką, įjungti oro stabdžius), kad sustabdytų lėktuvą įsibėgėjimo ir sustojimo atstumu. V₁ taip pat reiškia mažiausią greitį kilimo metu sugedus kritiniam varikliui esant V_EF, kuriam esant pilotas gali tęsti kilimą ir pakilimo atstumu pasiekti reikiamą aukštį virš kilimo paviršiaus. "
„Transport Canada “ jį apibrėžia kaip: „kritinio variklio gedimo atpažinimo greitį“ ir patikslina: „Šis apibrėžimas nėra ribojantis. Naudotojas gali priimti bet kokį kitą orlaivio skrydžio vadove (AFM) pateiktą TC tipo patvirtinto orlaivio apibrėžimą, jei toks apibrėžimas nekelia pavojaus orlaivio eksploatavimo saugai. "

Taip pat skaitykite

ICAO rekomendacijos dėl tarptautinės vienetų sistemos naudojimo

Literatūra

(EN) „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration.
(EN) Definitions and abbreviations used in Certification Specifications for products, parts and appliances CS-Definitions, Amendment 1 14 December 2007, Annex to ED Decision 2007/016/R, European Aviation Safety Agency

Išnašos

Love, Michael C. (2005). „2“. Better Takeoffs & Landings. Mc-Graw Hill. pp. 13–15. ISBN 0-07-038805-9. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
Craig, Paul A. (2004). „1“. Multiengine Flying (3rd leid.). McGraw Hill. pp. 3–6. ISBN 0-07-142139-4. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
Definitions and abbreviations used in Certification Specifications for products, parts and appliances CS-Definitions, Amendment 1 14 December 2007, Annex to ED Decision 2007/016/R, European Aviation Safety Agency
(EN) „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration.
„Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. . Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
(October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.
Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0
„Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. . Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
(October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.
Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0
FAA Advisory Circular 23-19A Airframe Guide for Certification of Part 23 Airplanes, Section 48 (p.27) Archyvuota kopija 2016-12-07 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2012-01-06
Aircraft Noise Abatement: Hearings Before the Subcommittee on Aeronautics and Space Technology of the Committee on Science and Astronautics, U.S. House of Representatives, Ninety-third Congress, Second Session, July 24, 25, 1974, page 593.
Aerodrome Design Manual, Part 2, Taxiways, Aprons and Holding Bays. Fourth Edition, 2005. ICAO Doc 9157 AN/901. Page 1-34. https://skybrary.aero/bookshelf/books/3090.pdf
Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1
. ISBN 9780968192894. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()
Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "Peppler" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
E.G. Tulapurkara, Chapter 10 Performance analysis VI – Take-off and landing, retrieved 18 November 2015
Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1
Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu FltSim
. ISBN 978-1-60239-034-8. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()
. ISBN 0903083019. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()

[btal-1] Love, Michael C. (2005). „2“. Better Takeoffs & Landings. Mc-Graw Hill. pp. 13–15. ISBN 0-07-038805-9. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.

[multiengineflying-2] Craig, Paul A. (2004). „1“. Multiengine Flying (3rd leid.). McGraw Hill. pp. 3–6. ISBN 0-07-142139-4. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.

[:0-3] Definitions and abbreviations used in Certification Specifications for products, parts and appliances CS-Definitions, Amendment 1 14 December 2007, Annex to ED Decision 2007/016/R, European Aviation Safety Agency

[4] (EN) „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration.

[faacfr2-5] „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. . Nuoroda tikrinta 2008-05-07.

[TCAIM2-6] (October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.

[Peppler2-7] Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0

[faacfr3-8] „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. . Nuoroda tikrinta 2008-05-07.

[TCAIM3-9] (October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.

[Peppler3-10] Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0

[11] FAA Advisory Circular 23-19A Airframe Guide for Certification of Part 23 Airplanes, Section 48 (p.27) Archyvuota kopija 2016-12-07 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2012-01-06

[12] Aircraft Noise Abatement: Hearings Before the Subcommittee on Aeronautics and Space Technology of the Committee on Science and Astronautics, U.S. House of Representatives, Ninety-third Congress, Second Session, July 24, 25, 1974, page 593.

[13] Aerodrome Design Manual, Part 2, Taxiways, Aprons and Holding Bays. Fourth Edition, 2005. ICAO Doc 9157 AN/901. Page 1-34. https://skybrary.aero/bookshelf/books/3090.pdf

[Bell2122-14] Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1

[Croucher-15] . ISBN 9780968192894. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()

[Peppler-16] Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "Peppler" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu

[17] E.G. Tulapurkara, Chapter 10 Performance analysis VI – Take-off and landing, retrieved 18 November 2015

[Bell212-18] Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1

[FltSim-19] Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu FltSim

[PEAK-20] . ISBN 978-1-60239-034-8. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()

[Davies-21] . ISBN 0903083019. {{cite book}}: Missing or empty |title= ()