Tįstamasis augimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tįstamasis augimas (angl. stretch growth) – augaluose aptinkamas augimo būdas, kuomet ląstelės matmenys daugsyk padidėja vien didinant centrinės vakuolės tūrį. Centrinė vakuolės osmotinis potencialas paprastai didesnis nei ląstelę supančio vandens. Todėl vanduo tam tikru slėgiu veržiasi į vakuolę. Neaugančioje ląstelėje vakuolė padidėti negali, nes šį spaudimą galop kompensuoja ląstelės sienelės spaudimas. Jei sienelė tampa elastinga ir ima tįsti, vakuolė gali tapti palyginus labai didelė, užimdama didžiąją dalį ląstelės. Tokia padidėjusi ląstelė gali optimaliau (vienu sluoksniu) išdėstyti chloroplastus. Citozolio kiekis paprastai nepadidėja ar padidėja nežymiai.

Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai.

Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H⁺ATFazės veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H⁺ jonai daro ją labiau tąsią, greitindami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas auksinas (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).

Elektriniai reiškiniai

Tįstamojo augimo procesą lydi po visą augalą plintančios elektros potencialo bangos, kurias galima stebėti eksperimentiškai. Šių bangų svyravimas koreliuoja su augimo greičio (tiksliau pagreičio) svyravimu laikui bėgant.

Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.