Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petronėlė LastienėGimė 1897 m rugsėjo 9 d Dalginė Suvalkų gubernijaMirė 1981 m lapkričio 30 d 84 metai Lietuvos SSRTauty
Petronėlė Lastienė
| Petronėlė Lastienė | |
|---|---|
| Gimė | 1897 m. rugsėjo 9 d. Dalginė, Suvalkų gubernija |
| Mirė | 1981 m. lapkričio 30 d. (84 metai) Lietuvos SSR |
| Tautybė | lietuvė |
| Sutuoktinis (-ė) | Adomas Lastas |
| Pareigos | istorikė, dėstytoja |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
Petronėlė Sirutytė-Lastienė (g. 1897 m. rugsėjo 9 d. – 1981 m. lapkričio 30 d.) – lietuvių istorikė, pedagogė, universiteto (vėliau - instituto) dėstytoja ir politinė kalinė, nacistinės okupacijos metais gelbėjusi žydus. Už veiklą gelbėjant žydus iš Kauno geto pripažinta Pasaulio tautų teisuole.
Petronėlė gimė 1897 metais Dalginėje, Suvalkų gubernijoje.1914 m. baigė Lietuvos Marijampolės miesto mergaičių gimnaziją ir pradėjo dirbti slaugytoja 10-ojoje Rusijos armijoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje, kur išdirbo iki 1916 m. Po kurio laiko persikėlė į Maskvą, kur pradėjo studijuoti istoriją ir filologiją aukštojoje mokykloje. 1918 m. Petronėlė grįžo į Marijampolę ir dėstė istoriją, geografiją ir rusų kalbą Marijampolės realinėje gimnazijoje. Petronėlė susituokė su poetu Adomu Lastu ir 1923 m. persikėlė į Kauną. Taip pat Kaune Petronėlė dėstė istoriją Suaugusiųjų gimnazijoje, 1938 m. - Kauno 5-ojoje valstybinėje gimnazijoje.
Nacių okupacijos metais dirbo Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos mokytoja. Antrosios sovietinės okupacijos metais paskirta Kauno švietimo skyriaus vyriausiąja inspekore. Vėliau Kauno universitete ji organizavo Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus ir jiems vadovavo.
Žydų gelbėjimas holokausto metu
Viena iš Petronėlės mokinių buvo žydė Tamara Zalmanson, žinomo neurologo ir psichiatro prof. Vladimiro Lazersono dukra. Nacių okupacijos metais Tamara su visa šeima buvo įkalinta Kauno gete. Ryšį su Tamara Petronėlė toliau palaikė per , dirbusią gumos fabrike, tame pačiame, kuriame buvo įdarbinti geto kaliniai, įskaitant Tamarą. Bronė nusiuntė Tamarai žinutę, kad Petronėlė pasiruošusi ją paslėpti. Tamara iš geto pabėgo 1944 m. balandžio 7 d. konvojavimo metu. Mėnesį slapstėsi savo mokytojos namuose, o vieninteliai tai žinoję žmonės buvo artimi Petronėlės draugai. Be Tamaros Petronėlė savo namuose slėpė ir kitus žydus. Išaugus slepiamų žydų skaičiui Petronėlės bute, Tamara dėl savo pačios saugumo buvo perkelta pas , kitą tos pačios mokyklos mokytoją.
Po karo
1944 m. ėmė dirbti Kauno švietimo skyriaus vyriausiąja inspektore. Tarpininkavo rašant memorandumą dėl Lietuvos neteisėto aneksavimo sovietams užėmus Lietuvą. Memorandumą siekta parašyti prancūzų kalba ir išsiųsti į Vakarus, supažindinant pasaulį su neteisėta Lietuvos aneksija. Tačiau 1945 m. rudenį sovietiniai saugumo organai ją suėmė, o Karo tribunolas apkaltinęs dalyvavimu pogrindinėje organizacijoje ir kontrrevoliucine agitacija, nuteisė aštuoneriems metams lagerio bei penkeriems metams tremties. Kartu buvo teisiami teisininkas prof. Tadas Petkevičius ir buvęs užsienio reikalų ministras, Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas.1953 m. ji iš Komijoje grįžo į Lietuvą ir bandė ieškotis darbo, tačiau būdama politinė kalinė susidūrė su sunkumais. Buvusiam Petronėlės mokiniui KPI rektoriui prof. Kazimierui Baršauskui tarpininkaujant, ji gavo dėstytojos pareigas universitete. Vis dėlto jai buvo uždrausta dėstyti istoriją, tad ji nuo 1955 m. rudens iki išėjimo į pensiją dirbo KPI Rusų kalbos katedroje. Prieš jos įdarbinimą universitete dėl politinių pažiūrų buvo pasisakę Institute dirbantys , bei tuometis komsorgas Lionginas Šepetys.1963 m. m. ji išėjo į pensiją. Mirė 1981 m. Kaune.
Petronėlė taip pat buvo profesionali vertėja ir išvertė bei išspausdino „Gegužės šventę“, Antono Čechovo „Girinį“, „Vidurinių amžių istoriją“ ir „Naujųjų amžių istoriją bei „Šiaurės klajūnus“.
Pripažinimas ir paminėjimas
2000 m. liepos 30 d. Jad Vašem pripažino Petronėlę Lastienę Pasaulio tautų teisuole, o 2004 m. Lietuvos prezidentas apdovanojo „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“. Petronėlės vardas įrašytas į Garbės sieną Jad Vašem muziejaus teritorijoje įkurtame Pasaulio Tautų Teisuolių sode Jeruzalėje.
Išnašos
- LASTIENĖ Petronėlė (KTU veteranų klubas Emeritus)
- „Lastienė Petronėlė (1897 - 1981)“. The Righteous Among The Nations. Jad Vašem. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 10 d.
- Ašmenskas, Viktoras (2009). Didžiosios tautos aukos (PDF) (3rd leid.). Diemedžio leidykla. p. 150. ISBN 978-9986-23-155-4.
- Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų žydų gelbėtojų sąrašas (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petronėlė Lastienė, Kas yra Petronėlė Lastienė? Ką reiškia Petronėlė Lastienė?
Petronele LastieneGime 1897 m rugsejo 9 d Dalgine Suvalku gubernijaMire 1981 m lapkricio 30 d 84 metai Lietuvos SSRTautybe lietuveSutuoktinis e Adomas LastasPareigos istorike destytojaAlma mater Lietuvos universitetas Petronele Sirutyte Lastiene g 1897 m rugsejo 9 d 1981 m lapkricio 30 d lietuviu istorike pedagoge universiteto veliau instituto destytoja ir politine kaline nacistines okupacijos metais gelbejusi zydus Uz veikla gelbejant zydus is Kauno geto pripazinta Pasaulio tautu teisuole Petronele gime 1897 metais Dalgineje Suvalku gubernijoje 1914 m baige Lietuvos Marijampoles miesto mergaiciu gimnazija ir pradejo dirbti slaugytoja 10 ojoje Rusijos armijoje dabartines Baltarusijos teritorijoje kur isdirbo iki 1916 m Po kurio laiko persikele į Maskva kur pradejo studijuoti istorija ir filologija aukstojoje mokykloje 1918 m Petronele grįzo į Marijampole ir deste istorija geografija ir rusu kalba Marijampoles realineje gimnazijoje Petronele susituoke su poetu Adomu Lastu ir 1923 m persikele į Kauna Taip pat Kaune Petronele deste istorija Suaugusiuju gimnazijoje 1938 m Kauno 5 ojoje valstybineje gimnazijoje Naciu okupacijos metais dirbo Kauno Ausros mergaiciu gimnazijos mokytoja Antrosios sovietines okupacijos metais paskirta Kauno svietimo skyriaus vyriausiaja inspekore Veliau Kauno universitete ji organizavo Darbininku ir valstieciu parengiamuosius kursus ir jiems vadovavo Zydu gelbejimas holokausto metuViena is Petroneles mokiniu buvo zyde Tamara Zalmanson zinomo neurologo ir psichiatro prof Vladimiro Lazersono dukra Naciu okupacijos metais Tamara su visa seima buvo įkalinta Kauno gete Rysį su Tamara Petronele toliau palaike per dirbusia gumos fabrike tame paciame kuriame buvo įdarbinti geto kaliniai įskaitant Tamara Brone nusiunte Tamarai zinute kad Petronele pasiruosusi ja paslepti Tamara is geto pabego 1944 m balandzio 7 d konvojavimo metu Menesį slapstesi savo mokytojos namuose o vieninteliai tai zinoje zmones buvo artimi Petroneles draugai Be Tamaros Petronele savo namuose slepe ir kitus zydus Isaugus slepiamu zydu skaiciui Petroneles bute Tamara del savo pacios saugumo buvo perkelta pas kita tos pacios mokyklos mokytoja Po karo1944 m eme dirbti Kauno svietimo skyriaus vyriausiaja inspektore Tarpininkavo rasant memoranduma del Lietuvos neteiseto aneksavimo sovietams uzemus Lietuva Memoranduma siekta parasyti prancuzu kalba ir issiusti į Vakarus supazindinant pasaulį su neteiseta Lietuvos aneksija Taciau 1945 m rudenį sovietiniai saugumo organai ja sueme o Karo tribunolas apkaltines dalyvavimu pogrindineje organizacijoje ir kontrrevoliucine agitacija nuteise astuoneriems metams lagerio bei penkeriems metams tremties Kartu buvo teisiami teisininkas prof Tadas Petkevicius ir buves uzsienio reikalu ministras Vasario 16 osios akto signataras Petras Klimas 1953 m ji is Komijoje grįzo į Lietuva ir bande ieskotis darbo taciau budama politine kaline susidure su sunkumais Buvusiam Petroneles mokiniui KPI rektoriui prof Kazimierui Barsauskui tarpininkaujant ji gavo destytojos pareigas universitete Vis delto jai buvo uzdrausta destyti istorija tad ji nuo 1955 m rudens iki isejimo į pensija dirbo KPI Rusu kalbos katedroje Pries jos įdarbinima universitete del politiniu paziuru buvo pasisake Institute dirbantys bei tuometis komsorgas Lionginas Sepetys 1963 m m ji isejo į pensija Mire 1981 m Kaune Petronele taip pat buvo profesionali verteja ir isverte bei isspausdino Geguzes svente Antono Cechovo Girinį Viduriniu amziu istorija ir Naujuju amziu istorija bei Siaures klajunus Pripazinimas ir paminejimas2000 m liepos 30 d Jad Vasem pripazino Petronele Lastiene Pasaulio tautu teisuole o 2004 m Lietuvos prezidentas apdovanojo Zuvanciuju gelbejimo kryziumi Petroneles vardas įrasytas į Garbes siena Jad Vasem muziejaus teritorijoje įkurtame Pasaulio Tautu Teisuoliu sode Jeruzaleje IsnasosLASTIENĖ Petronele KTU veteranu klubas Emeritus Lastiene Petronele 1897 1981 The Righteous Among The Nations Jad Vasem Nuoroda tikrinta 2017 m birzelio 10 d Asmenskas Viktoras 2009 Didziosios tautos aukos PDF 3rd leid Diemedzio leidykla p 150 ISBN 978 9986 23 155 4 Zuvanciuju gelbejimo kryziumi apdovanotu zydu gelbetoju sarasas Vilniaus Gaono zydu istorijos muziejus