Pasaulio medis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pasaulio medis – mitinis motyvas, išreiškiantis universalią pasaulio koncepciją. Dauguma indoeuropiečių tautų turi ir pasaulio medį ar jo variantus: gyvybės medį, šamanų medį, pažinimo medį, vaisingumo medį, rečiau – mirties medį, blogio medį. Pasaulio medis ir visi jo variantai padeda susieti binarines sąvokų prieštaras, naudojamas pagrindiniams pasaulio parametrams apibūdinti, pavyzdžiui: aukštai – žemai, geras – blogas, dievai – demonai ir t. t. Pasaulio medis buvo dažnai vaizduojamas dailės, keramikos dirbiniuose, architektūriniuose paminkluose, aprašomas įvairiuose tekstuose.

Pasaulio medžio reikšmė

Pasaulio medis turėjo išskirtinį vaidmenį: lėmė Visatos sandarą ir jos turinį, įkūnijo stabilumą. Žmonės tai, kas buvo iki pasaulio medžio atsiradimo, įsivaizdavo kaip chaosą, neturintį jokių atramos taškų ar žymių, priešingą tvarkingam kosmosui. Kosmogoniniai mitai pasaulio formavimąsi vaizduoja kaip procesą, kurio metu yra sukuriamos pagrindinės binarinės opozicijos (dangus-žemė ir pan.), lygiai (augalai-gyvūnai-žmonės) ir kosminė atrama (Pasaulio medis ar jo atitikmuo).

Vertikalioji Pasaulio medžio struktūra

Pasaulio medis yra įsivaizduojamas sakraliniame pasaulio centre (trys Pasaulio kalnai su Pasaulio medžiais ir t. t.). Jį galima suskirstyti vertikaliai į apatinę dalį – šaknis, vidurinę – kamieną, viršutinę – šakas. Vertikalėje išryškėja priešybės: viršus – apačia, dangus – žemė, žemė – apatinis pasaulis, ugnis – drėgmė ir kitos, kurios pakankamai tiksliai apibūdina mitinius personažus ir aplinką, kurioje jie veikia. Pasitelkus Pasaulio medį galima atskirti pagrindines Visatos erdvės zonas: viršutinę (dangaus karalystė), vidurinę (žemę) ir apatinę (požemį); laiko suvokimą: praeitis-dabartis-ateitis. Taip pat skirstyti galima pagal elementų aspektą: ugnis – žemė – vanduo, genealoginiu atžvilgiu ir pan. Kiekvienai Pasaulio medžio daliai būdinga savita požymių visuma.

Kiekvienai vertikaliajai Pasaulio medžio daliai priskiriama tam tikra gyvų būtybių klasė (gyvūnai, dievybės, kiti mitiniai personažai). Su viršutine dalimi yra susiję paukščiai. Dažnai jų yra du arba vienas, tupintis ant medžio viršūnės; paprastai tai erelis. Su vidurine dalimi siejami kanopiniai – elniai, arkliai, karvės, rečiau bitės. Vėlesnėse kultūrose su šia dalimi imta sieti ir žmones. Prie šaknų (požemio pasaulyje) apgyvendinamos gyvatės, varlės, pelės, bebrai, ūdros, žuvys, kartais lokys ar fantastiškos chtoniškos . Pvz., šumerų epe apie Gilgamešą šaknyse yra gyvatė, šakose – paukštis Anzudas, o viduryje mergelė Lilita.

Horizontalioji Pasaulio medžio struktūra

Horizontaliąją Pasaulio medžio struktūrą sudaro pats medis ir objektai aplink jį. Paprastai abiejose kamieno pusėse vaizduojamos simetriškos kanopinių bei žmonių figūros (dievų, mitinių didvyrių, šventųjų ir pan.). Pvz., actekams yra būdingas toks vaizdinys: dešinėje medžio pusėje yra saulės dievas, kairėje – mirties dievas. Tokios kompozicijos būdingos ir kitoms tautoms, budizmo bei krikščionybės mene. Vertikalioji struktūra yra susijusi su kosmologine, mitologine sfera, o horizontalioji – su ritualu ir jo dalyviais. Ritualo objektas (pvz., aukojamas gyvūnas, seniau ir žmogus) visada yra centre, abipus jo – ritualo dalyviai.

Apverstas pasaulio medis

Egzistuoja apversti Pasaulio medžio vaizdiniai, pvz., „Viršuje šaknys, apačioje šakos – tai amžinasis figmedis“ (). Tokie apversti medžiai vaizduojami ant ritualinių daiktų, kartais ritualuose naudojami ir tikri apversti medžiai. Gali būti, kad apversto medžio vaizdinys atsirado dėl apatinio pasaulio geometrijos suvokimo, kur visi ryšiai yra atvirkštiniai. Per šamano kelionę šamanas, grįždamas iš dangaus į žemę, pirmiausia mato medžio šakas, paskui kamieną, o šaknis galiausiai, t. y. apverstą medį.