Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos lenkai lenkų tautinė mažuma Lietuvoje Tai antra pagal dydį etninė grupė Lietuvoje ir didžiausia tautinė mažuma
Lietuvos lenkai
Lietuvos lenkai – lenkų tautinė mažuma Lietuvoje. Tai antra pagal dydį etninė grupė Lietuvoje ir didžiausia tautinė mažuma (2021 m. surašymo duomenimis – apie 183 tūkst. žmonių).
Demografija
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 200 317 lenkų (6,58 % visų Lietuvos gyventojų), daugiausia Šalčininkų rajono (77,8 % savivaldybės gyventojų), Vilniaus rajono (52,1 %), Trakų rajono (30,1 %), Vilniaus miesto (16,5 %) ir Švenčionių rajono (13,3 %) savivaldybėse. Taip pat lenkų bendruomenės gyvena Širvintų rajono (9,3 %), Visagino (9,3 %), Ignalinos rajono (7 %), Elektrėnų (7 %), Molėtų rajono (6,3 %), Varėnos rajono (6,3 %), Zarasų rajono (5 %), Druskininkų (3,4 %) savivaldybėse.
Kaip gimtąją kalbą vartoja lenkų (80 % – 2001 m.), dalis – rusų (7,3 %) ar lietuvių (2,7 %). Vartoja lenkų kalbos šiaurinių pakraščių (dialekt północnokresowy) tarmę, dalis - šnekamąją kalbą, vadinamą (lenkų, baltarusių, rusų, lietuvių kalbų mišinys).
Absoliuti dauguma Lietuvos lenkų – Romos katalikai, nedidelė dalis – stačiatikiai.
Istorija
XIII–XIV a. į Lietuvą patekdavo lenkų vergų, pagautų lietuvių grobiamųjų žygių metu. Visgi, gausiau lenkai ėmė kurtis XIV–XV a. Pradžioje tai buvo miestelėnai, dirbę karališkuosiuose teismuose, kunigaikščio kanceliarijoje, taip pat vienuoliai, prekybininkai, valdininkai. Vėliau atsirado lenkų žemvaldžių, gyventojai kėlėsi su šeimomis. Į LDK taip pat buvo priimami ir pabėgėliai lenkų valstiečiai, kurie paprastai įsikurdavo dar neįsisavintose teritorijose ir asimiliuodavosi su vietos lietuviais arba baltarusiais.
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijai 1569 m. sudarius federacinę Abiejų Tautų Respubliką, ėmė lenkėti ir Lietuvos bajorai. Vėliau, veikiant polonizacijos procesams, smarkiai lenkėjo Lietuvos aukštuomenė (XVIII a. Lietuvos bajorija jau buvo sulenkėjusi, lietuviškoji kultūra išliko tik tarp valstiečių ir dalies smulkiosios bajorijos), o XIX a. paspartėjo ir kitų sluoksnių lenkėjimas. XVIII a. pr. sulenkėjusi buvo visa Lietuvos bajorija – tiek lietuvių, tiek rusėnų, tiek vokiečių, tiek totorių kilmės. Svarbiausi valstiečių polonizacijos židiniai buvo dvaras, bažnyčia ir mokykla. XX a. pr. kilus lietuvių tautinei savimonei ir įkūrus Lietuvos Respubliką, polonizacija susilpnėjo, tačiau Lenkijos užimtame Vilniaus krašte išliko labai gaji. Vilniaus krašte buvo ribojamas švietimas lietuvių kalba, į kraštą keldinti lenkų karo veteranai. Anot Zigmo Zinkevičiaus, Lietuvos lenkai atsirado polonizuojant lietuvius. Anot Halinos Truskos, Vilniaus apylinkių kaimuose lietuvių kalba intensyviai pradėjo nykti XIX a. trečiame ketvirtyje. Jos tyrimo metu seni žmonės dar geriau ar prasčiau mokėję lietuviškai. Istoriko V. Klemenso teigimu, didelė dalis Lietuvos lenkų yra polonizuotų lietuvių bei baltarusių palikuonys. Istorikas Mykolas Balinskis savo 1835 m. . išeistos knygos " Vilniaus miesto statistinis aprašymas" 61 puslapyje rašė, kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų tautybių gyventojų tiek mažai, kad atskiro skyriaus sudaryti jie negali.. 1857 m. lenkai sudarė 5,6 % dabartinės Lietuvos gyventojų, 1897 m. – 9,7 % (258 000 žmonių), 1923 m. – 15,3 % (400 000 žmonių; su Rytų Lietuva) Lietuvos gyventojų. 1920–1939 m. į Lenkijos valdomą Rytų Lietuvą atkelta daugiau kaip 100 000 lenkų.
1919–1940 m. Lietuvos Respublikoje lenkų kultūrinei ir švietimo veiklai vadovavo organizacija – buvo 10 jai pavaldžių švietimo draugijų. Veikė įvairios lenkų profesinės, ekonominės, sporto organizacijos, studentų korporacija, buvo leidžiama spauda („“, „“ ir kiti). 1937 m. Lietuvos Respublikoje veikė 4 lenkų gimnazijos, 44 pradinės mokyklos, 7 vaikų darželiai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daug lenkų iš Lietuvos emigravo (1945–1948 m. ir 1955–1958 m. į Lenkiją repatrijavo 218 000 lenkų). LTSR veikė lenkiškos mokyklos (nors dauguma lenkų kalbėjo rusiškai ir vaikus leido į rusų mokyklas), leistas laikraštis „Czerwony sztandar“ (nuo 1953 m., 1990 m. pervadintas į „Kurier Wileński“), transliuotos radijo laidos, veikė Vilniaus pedagoginio instituto Lenkų kalbos ir literatūros katedra (nuo 1961 m.).
Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės sąjūdžiui, didelė dalis lenkų Lietuvos nepriklausomybės idėjai nepritarė, buvo iškelta mintis steigti Lenkų autonomiją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dauguma Lietuvos lenkų priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę, suaktyvino tautinę veiklą, ėmė kurti draugijas, rūpintis kultūros, švietimo, gimtosios kalbos reikalais, puoselėti tradicijas. 1993 m. Vilniaus universitete įsteigta Lenkų filologijos katedra. Lietuvoje 1990/1991 veikė 44, 2003/2004 – 83 bendrojo lavinimo mokyklos lenkų dėstomąja kalba, jose mokėsi 13 813 mokinių. Be to, veikė 14 mišrių lietuvių ir lenkų, 18 rusų ir lenkų, 8 lietuvių, rusų ir lenkų mokyklos, jas lankė 6736 lenkų mokiniai. 2009 m. veikė 65, 2016 m. – 51 mokykla lenkų dėstomąja kalba ir 24 mišrios mokyklos, jose mokėsi 11 416 moksleivių.
Kultūra
Lietuvoje veikia apie 50 lenkų visuomeninių organizacijų (kultūros, švietimo, profesinių, religinių, labdaros ir kitų draugijų), didžiausia – Lietuvos lenkų sąjunga (nuo 1989 m. leidžia savaitraštį „“). Lietuvos lenkai turi politinę partiją – Lietuvos lenkų rinkimų akciją–Krikščioniškų šeimų sąjungą. Leidžiami žurnalai „Magazyn Wileński“, „Tygodnik Wileńszczyzny“, „Znad Wilii“ (taip pat radijo stotis „Znad Wilii“).
Iš Lietuvos lenkų kilę žymūs žmonės: politikai – Juzefas Pilsudskis (Lenkijos maršalas), Gabrielius Narutavičius (Lenkijos prezidentas), Valdemaras Tomaševskis (europarlamentaras), Jaroslavas Narkevičius, Jaroslavas Neverovičius, Evelina Dobrovolska (ministrai), Marija Rekst (merė); rašytojai – Česlovas Milošas; dainininkai – Evelina Sašenko; dailininkai – Kanutas Ruseckas; vienuoliai – Faustina Kovalska; sportininkai – Darjušas Lavrinovičius, Kšyštofas Lavrinovičius, Marekas Blaževičius.
Šaltiniai
- 2011 m. surašymo duomenys
- Statistikos Departamentas, 2001 Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Grek-Pabisowa, Iryda; Biesiadowska-Magdziarz, Beata; Jankowiak, Mirosław; Ostrówka, Małgorzata (2014). "Czym jest i co zawiera Słownik mówionej polszczyzny północnokresowej". Studia z Filologii Polskiej i Słowiańskiej. Institute of Slavic Studies, Polska Akademia Nauk. 49 (49): 278–298, 301.
- Jankowiak: Polacy na Wileńszczyźnie mówią gwarą białoruską (Mirosław Jankowiak (linguist, specialist in Polish and Belarusian): Poles in Vilnius region do speak Belarusian dialect
- Valerijus Čekmonas, Laima Grumadaitė „Kalbų paplitimas rytų Lietuvoje“, iš: Lietuvos rytai; straipsnių rinkinys, Vilnius 1993; p. 132;
- GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBĘ, GIMTĄJĄ KALBĄ IR TIKYBĄ: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, Lietuvos statistikos departamentas, 2013.
- (2008). Multinational Lithuania: History of Ethnic Minorities. Šviesa. pp. 23–25.
- Topolska, Maria Barbara (1987). „Polacy w Wielkim Księstwie Litewskim w XVI–XVIII w. (Przyczynek do dziejów polskiej emigracji na wschód w okresie staropolskim)“. Lituano-Slavica Posnaniensia: Studia historica. Adam Mickiewicz University in Poznań. 2: 148.
- Evaldas Gelumbauskas, Edward Trusewicz. Lenkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Polonizacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Rachuba, Andrzej (2010). „Litwini“. iš: Kopczyński, Michał; Tygielski, Wojciech (eds.). Pod wspólnym niebem. Narody dawnej Rzeczypospolitej. Warsaw.
- Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius, 2012, p. 15-20.
- Zigmas Zinkevičius. Lenkiškai kalbantys lietuviai, alkas.lt
- Zinkevičius Z. Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013, p. 188.
- Clemens, Walter C. (1991). Baltic Independence and Russian Empire. St. Martin’s Press. p. 150.
- https://polona.pl/item-view/2fc10854-4d61-4e52-8ef1-b4740ffc42cf?page=37
- Pietryčių Lietuva: socialiniai teisiniai aspektai. Red. kolegija A. Matulionis. Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. Vilnius, 1990.
- Robert G. Moser (2005). Ethnic Politics After Communism. Aldershot: Cornell University Press. p. 130.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos lenkai, Kas yra Lietuvos lenkai? Ką reiškia Lietuvos lenkai?
Lietuvos lenkai lenku tautine mazuma Lietuvoje Tai antra pagal dydį etnine grupe Lietuvoje ir didziausia tautine mazuma 2021 m surasymo duomenimis apie 183 tukst zmoniu Lietuvos lenku eisenaDemografija2011 m gyventoju surasymo duomenimis Lietuvoje gyveno 200 317 lenku 6 58 visu Lietuvos gyventoju daugiausia Salcininku rajono 77 8 savivaldybes gyventoju Vilniaus rajono 52 1 Traku rajono 30 1 Vilniaus miesto 16 5 ir Svencioniu rajono 13 3 savivaldybese Taip pat lenku bendruomenes gyvena Sirvintu rajono 9 3 Visagino 9 3 Ignalinos rajono 7 Elektrenu 7 Moletu rajono 6 3 Varenos rajono 6 3 Zarasu rajono 5 Druskininku 3 4 savivaldybese Kaip gimtaja kalba vartoja lenku 80 2001 m dalis rusu 7 3 ar lietuviu 2 7 Vartoja lenku kalbos siauriniu pakrasciu dialekt polnocnokresowy tarme dalis snekamaja kalba vadinama lenku baltarusiu rusu lietuviu kalbu misinys Absoliuti dauguma Lietuvos lenku Romos katalikai nedidele dalis staciatikiai IstorijaTarpukario Lietuvos lenku populiacija apskaiciuota pagal 1921 m Lenkijos gyventoju surasyma bei 1922 m Lenkijos ir 1923 m Lietuvos seimo rinkimusLenku tautines 36 osios Zaliojo kalno mokyklos mokiniai Lietuvos apzeldinimo sventeje 1923 1924 m XIII XIV a į Lietuva patekdavo lenku vergu pagautu lietuviu grobiamuju zygiu metu Visgi gausiau lenkai eme kurtis XIV XV a Pradzioje tai buvo miestelenai dirbe karaliskuosiuose teismuose kunigaikscio kanceliarijoje taip pat vienuoliai prekybininkai valdininkai Veliau atsirado lenku zemvaldziu gyventojai kelesi su seimomis Į LDK taip pat buvo priimami ir pabegeliai lenku valstieciai kurie paprastai įsikurdavo dar neįsisavintose teritorijose ir asimiliuodavosi su vietos lietuviais arba baltarusiais Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei ir Lenkijai 1569 m sudarius federacine Abieju Tautu Respublika eme lenketi ir Lietuvos bajorai Veliau veikiant polonizacijos procesams smarkiai lenkejo Lietuvos aukstuomene XVIII a Lietuvos bajorija jau buvo sulenkejusi lietuviskoji kultura isliko tik tarp valstieciu ir dalies smulkiosios bajorijos o XIX a paspartejo ir kitu sluoksniu lenkejimas XVIII a pr sulenkejusi buvo visa Lietuvos bajorija tiek lietuviu tiek rusenu tiek vokieciu tiek totoriu kilmes Svarbiausi valstieciu polonizacijos zidiniai buvo dvaras baznycia ir mokykla XX a pr kilus lietuviu tautinei savimonei ir įkurus Lietuvos Respublika polonizacija susilpnejo taciau Lenkijos uzimtame Vilniaus kraste isliko labai gaji Vilniaus kraste buvo ribojamas svietimas lietuviu kalba į krasta keldinti lenku karo veteranai Anot Zigmo Zinkeviciaus Lietuvos lenkai atsirado polonizuojant lietuvius Anot Halinos Truskos Vilniaus apylinkiu kaimuose lietuviu kalba intensyviai pradejo nykti XIX a treciame ketvirtyje Jos tyrimo metu seni zmones dar geriau ar prasciau mokeje lietuviskai Istoriko V Klemenso teigimu didele dalis Lietuvos lenku yra polonizuotu lietuviu bei baltarusiu palikuonys Istorikas Mykolas Balinskis savo 1835 m iseistos knygos Vilniaus miesto statistinis aprasymas 61 puslapyje rase kad Vilniaus gyventojai pagal kilme yra lietuviai rusai vokieciai ir zydai Kitu tautybiu gyventoju tiek mazai kad atskiro skyriaus sudaryti jie negali 1857 m lenkai sudare 5 6 dabartines Lietuvos gyventoju 1897 m 9 7 258 000 zmoniu 1923 m 15 3 400 000 zmoniu su Rytu Lietuva Lietuvos gyventoju 1920 1939 m į Lenkijos valdoma Rytu Lietuva atkelta daugiau kaip 100 000 lenku 1919 1940 m Lietuvos Respublikoje lenku kulturinei ir svietimo veiklai vadovavo organizacija buvo 10 jai pavaldziu svietimo draugiju Veike įvairios lenku profesines ekonomines sporto organizacijos studentu korporacija buvo leidziama spauda ir kiti 1937 m Lietuvos Respublikoje veike 4 lenku gimnazijos 44 pradines mokyklos 7 vaiku darzeliai Lietuvos lenku veliava Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui daug lenku is Lietuvos emigravo 1945 1948 m ir 1955 1958 m į Lenkija repatrijavo 218 000 lenku LTSR veike lenkiskos mokyklos nors dauguma lenku kalbejo rusiskai ir vaikus leido į rusu mokyklas leistas laikrastis Czerwony sztandar nuo 1953 m 1990 m pervadintas į Kurier Wilenski transliuotos radijo laidos veike Vilniaus pedagoginio instituto Lenku kalbos ir literaturos katedra nuo 1961 m Prasidejus Lietuvos nepriklausomybes sajudziui didele dalis lenku Lietuvos nepriklausomybes idejai nepritare buvo iskelta mintis steigti Lenku autonomija Atkurus Lietuvos nepriklausomybe dauguma Lietuvos lenku prieme Lietuvos Respublikos pilietybe suaktyvino tautine veikla eme kurti draugijas rupintis kulturos svietimo gimtosios kalbos reikalais puoseleti tradicijas 1993 m Vilniaus universitete įsteigta Lenku filologijos katedra Lietuvoje 1990 1991 veike 44 2003 2004 83 bendrojo lavinimo mokyklos lenku destomaja kalba jose mokesi 13 813 mokiniu Be to veike 14 misriu lietuviu ir lenku 18 rusu ir lenku 8 lietuviu rusu ir lenku mokyklos jas lanke 6736 lenku mokiniai 2009 m veike 65 2016 m 51 mokykla lenku destomaja kalba ir 24 misrios mokyklos jose mokesi 11 416 moksleiviu KulturaLietuvoje veikia apie 50 lenku visuomeniniu organizaciju kulturos svietimo profesiniu religiniu labdaros ir kitu draugiju didziausia Lietuvos lenku sajunga nuo 1989 m leidzia savaitrastį Lietuvos lenkai turi politine partija Lietuvos lenku rinkimu akcija Krikscionisku seimu sajunga Leidziami zurnalai Magazyn Wilenski Tygodnik Wilenszczyzny Znad Wilii taip pat radijo stotis Znad Wilii Is Lietuvos lenku kile zymus zmones politikai Juzefas Pilsudskis Lenkijos marsalas Gabrielius Narutavicius Lenkijos prezidentas Valdemaras Tomasevskis europarlamentaras Jaroslavas Narkevicius Jaroslavas Neverovicius Evelina Dobrovolska ministrai Marija Rekst mere rasytojai Ceslovas Milosas dainininkai Evelina Sasenko dailininkai Kanutas Ruseckas vienuoliai Faustina Kovalska sportininkai Darjusas Lavrinovicius Ksystofas Lavrinovicius Marekas Blazevicius Saltiniai2011 m surasymo duomenys Statistikos Departamentas 2001 Archyvuota kopija 2007 09 29 is Wayback Machine projekto Grek Pabisowa Iryda Biesiadowska Magdziarz Beata Jankowiak Miroslaw Ostrowka Malgorzata 2014 Czym jest i co zawiera Slownik mowionej polszczyzny polnocnokresowej Studia z Filologii Polskiej i Slowianskiej Institute of Slavic Studies Polska Akademia Nauk 49 49 278 298 301 Jankowiak Polacy na Wilenszczyznie mowia gwara bialoruska Miroslaw Jankowiak linguist specialist in Polish and Belarusian Poles in Vilnius region do speak Belarusian dialect Valerijus Cekmonas Laima Grumadaite Kalbu paplitimas rytu Lietuvoje is Lietuvos rytai straipsniu rinkinys Vilnius 1993 p 132 GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBe GIMTAJA KALBA IR TIKYBA Lietuvos Respublikos 2011 metu visuotinio gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Lietuvos statistikos departamentas 2013 2008 Multinational Lithuania History of Ethnic Minorities Sviesa pp 23 25 Topolska Maria Barbara 1987 Polacy w Wielkim Ksiestwie Litewskim w XVI XVIII w Przyczynek do dziejow polskiej emigracji na wschod w okresie staropolskim Lituano Slavica Posnaniensia Studia historica Adam Mickiewicz University in Poznan 2 148 Evaldas Gelumbauskas Edward Trusewicz Lenkai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Polonizacija Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Rachuba Andrzej 2010 Litwini is Kopczynski Michal Tygielski Wojciech eds Pod wspolnym niebem Narody dawnej Rzeczypospolitej Warsaw Zigmas Zinkevicius Vilnijos lenkakalbiu pavardes Vilnius 2012 p 15 20 Zigmas Zinkevicius Lenkiskai kalbantys lietuviai alkas lt Zinkevicius Z Lietuviai Praeities didybe ir sunykimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 p 188 Clemens Walter C 1991 Baltic Independence and Russian Empire St Martin s Press p 150 https polona pl item view 2fc10854 4d61 4e52 8ef1 b4740ffc42cf page 37 Pietryciu Lietuva socialiniai teisiniai aspektai Red kolegija A Matulionis Filosofijos sociologijos ir teises institutas Vilnius 1990 Robert G Moser 2005 Ethnic Politics After Communism Aldershot Cornell University Press p 130