Lietuvos juodmargiai

Lietuvos juodmargiai galvijai
Sukūrimo vieta	Lietuva (1951 m.)
Kilmė	vietiniai galvijai x Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Švedijos juodmargiai

Lietuvos juodmargiai galvijai – pieninių galvijų veislė, išvesta kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių galvijais, o vėliau su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais ir veisiant mišrūnus tarpusavyje. Kaip savarankiška veislė Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Dabar jie sudaro apie 60 % Lietuvoje veisiamų galvijų. Dėl Olandijos juodmargių įtakos truputį sumažėjo Lietuvos juodmargių aukštis ir šiek tiek padidėjo krūtinės ir užpakalio matmenys, pagerėjo tešmens morfologinės ir fiziologinės savybės. Suaugusių karvių aukštis ties ketera apie 130 cm. Gyvuliai stiprūs, proporcingo kūno sudėjimo. Geresnėse bandose karvės sveria apie 550 kg, buliai – 950–1000 kg. Pastaraisiais metais plačiai panaudojus holšteinų veislės bulius, geriausiose bandose karvių masė padidėjo iki 600 kg. Kontroliuojamose bandose iš karvės vidutiniškai primelžiama po 4000–4500 kg 3,8–4,0 % riebumo, 3,2–3,3 % baltymingumo pieno. Geresnėse bandose iš šios veislės karvių per metus primelžiama po 6000 kg. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melšti: per minutę išsiskiria 1,5–1,9 kg, o priekiniuose ketvirčiuose telpa 42–43 % pieno

Prieauglis greitai auga. Intensyviai šeriami buliukai per parą priauga po 1000–1200 g, kilogramui priesvorio suvartodami 5,8–6,5 pašarinio vieneto, ir 15–18 mėn. sveria 470–500 kg. To paties amžiaus telyčios sveria 380–420 kg. Prieauglio skerdienos išeiga – 51–52 %, normalaus įmitimo karvių – apie 50 %.

Gerinant Lietuvos juodmargius, stengiamasi didinti pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą, gerinti tešmens morfologines ir fiziologines savybes ir nepabloginti mėsinių savybių.

Taip pat skaityti

• Tauras
• Lietuvos naminių paukščių ir gyvulių senosios veislės

Šaltiniai

Nuorodos