Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Claudio Monteverdi
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Klaudijus Monteverdis | |
|---|---|
| Klaudijo Monteverdžio portretas (aut. Bernardo Strozzi, 1640 m.) | |
| Gimė | 1567 m. gegužės 15 d. Kremonoje, Šiaurės Italija |
| Mirė | 1643 m. lapkričio 29 d. Venecija |
| Veikla | italų kompozitorius, dainininkas |
| Vikiteka | Claudio Monteverdi |
Klaudijus Monteverdis (it. Claudio Giovanni Antonio Monteverdi, 1567 m. gegužės 15 d. Kremonoje, Šiaurės Italija – 1643 m. lapkričio 29 d.) – vienas žymiausių italų kompozitorių, kurio kūryba jau peržengia Renesanso ribą.
Jo operos ir stambios formos vokaliniai instrumentiniai kūriniai būdingi baroko stiliui.
Biografija
Gimė 1567 m. Kremonoje (Šiaurės Italija), tėvas buvo gydytojas. Muzikos mokėsi pas Kremonos katedros kapelmeisterį ir garsų to meto kompozitorių . Nuo 1590 m. tarnavo Mantujos hercogo Vinčenco I Goncagos dvare, buvo muzikos mokytoju, dainininku, atlikėju. Su hercogo kapela aplankė Vengriją, Flandriją, Insbruką, Prahą, Lincą ir Vieną. Išsivadavęs nuo tarnystės, 1613 m. pradėjo vadovauti Venecijos Šv. Morkaus katedros kapelai (maestro di cappella). Kaip Renesanso atstovas paliko puikią chorinės polifonijos – motetų ir madrigalų (apie 200) – kūrybą. Kaip baroko kompozitorius – ankstyvųjų operų pavyzdžius.
K. Monteverdžio kūryboje madrigalai turi išskirtinę vertę – būtent jo kompozicijos nulėmė esminius šio žanro stilistinius pokyčius. Dabar tai jau nebe polifoninis vokalinis ansamblis, o vieno, dviejų ar daugiau balsų daina su instrumentiniu pritarimu.
Knygos
K. Monteverdis apibendrino madrigalistų patyrimą 8 madrigalų knygose (1587–1638). Jis labai dramatizavo žanrą, pavertė jį tikra muzikine – dramine scena vokalui ir instrumentams, naudojo novatoriškas išraiškos priemones: styginių picikato ir tremolo, laisvus, neparuoštus disonansus, neparuoštus septakordus, dinaminius kontrastus. K. Monteverdžio madrigalai įvairios formos: nuo kupletinių iki didelių scenų su orkestru, choriniai ir soliniai; ir nuotaikų: lyriniai, ekspresyvūs, dramatiški, pastoraliniai, dvasiniai ir pasaulietiniai.
Penkios pirmosios madrigalų knygos yra polifoninių madrigalų istoriniai paminklai. Vengdamas Džezualdo kraštutinumų, Monteverdis pasiekė didelio išraiškingumo remdamasis sklandžiais homofonijos ir kontrapunkto deriniais, buvo labai atidus tekstui ir laisvai vartojo chromatizmus bei disonansus.
Penktoje, šeštoje, septintoje ir aštuntoje madrigalų knygose galima aptikti instrumentų panaudojimo, strofinių variacijų technikos pokyčių ir kitų naujovių. Visi madrigalai, pradedant penktosios knygos paskutiniais šešiais, sukurti su basso continuo pritarimu, o kitiems atlikti dar reikia ir kitų instrumentų. Solo, duetai ir tercetai priešinami su viso vokalinio ansamblio tutti, kuriam pavesta atlikti instrumentines įžangas ir kartkartėmis pasikartojančius instrumentinius interliudus (riturneles). Šios knygos parašytos Venecijoje.
Pirmoji madrigalų knyga (1587) sudaryta iš ankstyvųjų madrigalų. Pirmų knygų madrigalai pagal melodinę sudėtį ir imitacinį vystymą artimi senosios kartos kompozitorių kūrybai, pirmiausiai – Orlando di Lasso.
Antroji madrigalų knyga (1590) atnešė kompozitoriui didelę garbę: jis išrenkamas Romos šv. Cecilijos akademijos nariu. Puikiu tolygaus melodinio – polifoninio judėjimo pavyzdžiu yra madrigalas „Non sono in queste rive“.
Trečiojoje knygoje (1592) madrigalai labai įvairios nuotaikos (dramatiški ir subtiliai lyriški). Jie praturtinti rečitatyvais, plačiais melodiniais šuoliais, pasažais (fioritūromis), disonuojančiais sąskambiais.
Ketvirtojoje knygoje (1603) intensyvia melodika, staigiais ir netikėtais akordų junginiais, novatoriškumu pasižymi madrigalas „Piang‘e sospira“. Melodikoje Monteverdi nevengė deklamaciškumo, plačių šuolių, melizmų. Jo madrigalų muzikoje buvo suformuoti du specifiniai dainavimo stiliai, vėliau naudojami operose: concitato – neramus, sujaudintas, audringas dainavimas ir lamento – sielvartingas, aimanuojantis dainavimas. Iš šio pastarojo vadinamoji lamento arija, kurios melodika pagrįsta mažųjų sekundų intervalų „aimanomis“. K. Monteverdi madrigalai (o ir motetai) turėjo įtakos operos atsiradimui, kurios vienu pradininkų ir buvo pats K. Monteverdi. Iš concitato stiliaus madrigalų galima paminėti jo „Sforgava con le stelle“ („Kas širdį atveria“), o iš lamento – „Lasciatemi morire“ („Leiskit man numirti“).
Šeštąją madrigalų knygą (1614) sudaro sudaro „Ariadnės raudos“ (“Lamento d’Arianna”). Tai šešių madrigalų ciklas, parašytas antikiniu siužetu apie nelaimingą Kretos karaliaus dukters Ariadnės meilę Atėnų didvyriui Tesėjui. Tesėjas pasiryžo nugalėti pabaisą Minotaurą, pusiau žmogų, pusiau jautį, kuris reikalaudavo 7 mergaičių ir 7 jaunikaičių duoklės iš atėniečių. Ariadnė duoda Tesėjui siūlų kamuolį, kurį didvyris vyniodamas ėjo labirintais. Sutikęs Minotaurą, jis jį nukovė ir grįžo vedamas Ariadnės siūlo. Iš pradžių Tesėjas pasiryžo vežtis Ariadnę į Atėnus, tačiau paskui apsigalvojo (sapne pasirodė vyno dievas Dionizas, pasakęs, kad Ariadnę dievai paskyrė jam) ir liepė jūreiviams iškelti miegančią merginą į Nakso salą. Madrigalai išreiškia sudėtingą Ariadnės jausmų ir išgyvenimų gamą – nuo tylios raudos iki dramatiško maišto, prakeikimo ir susitaikymo su lemtimi. Muzika perteikia siužetą su giliu ir įtikinančiu psichologizmu. Chorinė faktūra – penkiabalsė polifonizuota harmonija.
Septintojoje knygoje (1619) „Koncertas“ išryškėja polinkis į vadinamąjį koncertinį stilių. Pasirodo solinės partijos, sustiprėja pritariamųjų instrumentų vaidmuo. Pasak autoriaus šią knygą sudaro „madrigalai ir kitokių rūšių dainos“.
Aštuntoji madrigalų knyga „Karingieji ir meilės madrigalai“ („Madrigali guerrieri ed amorosi“, Venecija, 1638) įtvirtino naująjį Monteverdi stilių. Knygos pradžioje kompozitorius aiškina, kad muzikoje galimi trys stiliai: jausmingas (concitato), švelnus (molle) ir abiejų pusiausvyra (temperato). Molle ir temperato stiliai vyravo visoje ankstesnėje muzikoje, o šioje knygoje jis siekė įtvirtinti savo naująjį stilių – concitato. Monteverdi concitato stilius – lūžis ir atlikėjiško – interpretacinio meno estetikoje. Santūrus muzikos interpretavimas praturtinamas dramatizuotu jausmų reiškimu, gilesniu psichologizmu.
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Muzika
Monteverdžio muzikos savybės rodo, jog kompozitorius drąsiai pasuko XVII a. naujojo stiliaus link. Daugelis jo motyvų ne melodiniai, o deklamaciniai, pranašaujantys būsimąjį rečitatyvą; lygiaverčių balsų faktūra dažnai išskaidoma ir tampa duetu, harmoniškai palaikomu boso. Ornamentiniai disonansai ir pagražinimai, kurie anksčiau būtų buvę improvizuojami, užrašyti partitūroje.
K. Monteverdis sukūrė nemažai religinės muzikos (3 mišias, motetų, psalmių, himnų, magnificat). 1582 m. išleistas jo motetų rinkinys „Sacrae Cantiunculae tribus vocibus”. Tuomet K. Monteverdžiui tebuvo penkiolika metų. Paminėtinas jo motetas psalmės „Cantate Domino“ tekstu. Mišiose „In illo tempore“ panaudota to paties pavadinimo Nicolaus Gombertis moteto muzikinė medžiaga (parodijinės mišios). Mišios 6-ių balsų mišriam chorui a cappella. Psalmė Nr. 109 „Dixit Dominus“ skirta 6-iems balsams ir 6-iems instrumentams – įdomus pavyzdys kaip polifoniškas aktyvumas priešpastatomas statiškams akordiniam judėjimui, vietomis pagyvinamo imitacijomis. Kontrastas išreikštas ritminiu piešiniu: akordai brevis verte, polifoninės padalos – ketvirtinių ir aštuntinių judėjimu (C metru). Tokiame daugiabalsume, matyti paslėpti cantus firmus formų pėdsakai.
Tai patvirtina ir šešiabalsis Magnificat, kur grigališkoji melodija tęsiasi tarp smulkių figūrų. Įdomus spalvinis aido efektas ant besitęsiančios choralo melodijos išgautas „Deposuit“ dalyje. Tai lėmė stiprios Venecijos polifonijos mokyklos tradicijos. „Gloria Patri“ dalyje grigališkojo choralo melodija atliekama sekvenciniu būdu.
Psalmėje Nr. 121 „Laetatus sum“ yra naudojama kontrastinė polifonija (žodžiai: „et in saecula saeculorum. Amen“).
Žymiausios Monteverdžio operos yra „Orfėjus“ (Mantuja, 1607), „Ariadnė“ (Mantuja, 1608 – išliko tik Ariadnės lamento), intermedija „Nedėkingosios moters šokis“ („Il ballo delle ingrate“, Mantuja, 1908), dramatinė scena „Tankredo ir Klorindos kova“ („Il combattimento di Tancredi e Clorinda“, Venecija, 1624), opera „Odisėjo sugrįžimas į tėvynę“ (“Il ritorno d’Ulisse in patria”, Venecija, 1641), opera „Popėjos karūnavimas“ (Venecija, 1642). „Tankredo ir Klorindos kova” pastatyta pagal Torkvato Taso (1544–1595) poemos „Išlaisvintoji Jeruzalė“ siužetą ir skirta kameriniam atlikimui, tačiau su teatro kostiumais ir butaforija.
Opera „Orfėjas“ – tai pirmoji tikra klasikinė opera. Libreto autorius Alesandro Stridžo. Monteverdis parašė pirmąją operos uvertiūrą ir pirmąjį operinį duetą. Jis pirmasis įvedė į operos orkestrą smuiką. Ypatingai meniški operos chorai. Jie trumpi, kompaktiški, bet labai nuoširdūs ir išraiškingi. Geriausi operos „Orfėjas” chorai – 1 v. „Paliksime kalvas”, II v. chorinė scena. „Orfėjaus“ pasisekimas 1607 m. Buvo toks didelis, kad paskesniais metais Monteverdžiui buvo užsakyta parašyti naują operą dvaro vestuvių iškilmėms. Deja, „Ariadnė“ partitūra neišliko, žinoma tik paliktos Ariadnės rauda.
Operai „Popėjos karūnavimas” libretą parašė F. Buzenello. Tai psichologinė drama istoriniu Nerono laikų siužetu. Ten kur reikalauja veiksmo prasmė – įvedami chorai: amūro choras, Senekos mokinių-draugų choras, konsulų ir tribūnų choras. Ypač įspūdinga ir jaudinanti Senekos mirties scena, kurioje jo mokinių choras maldauja jo nepalikti jų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Claudio Monteverdi, Kas yra Claudio Monteverdi? Ką reiškia Claudio Monteverdi?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Klaudijus MonteverdisKlaudijo Monteverdzio portretas aut Bernardo Strozzi 1640 m Gime 1567 m geguzes 15 d Kremonoje Siaures ItalijaMire 1643 m lapkricio 29 d VenecijaVeikla italu kompozitorius dainininkasVikiteka Claudio Monteverdi Klaudijus Monteverdis it Claudio Giovanni Antonio Monteverdi 1567 m geguzes 15 d Kremonoje Siaures Italija 1643 m lapkricio 29 d vienas zymiausiu italu kompozitoriu kurio kuryba jau perzengia Renesanso riba Jo operos ir stambios formos vokaliniai instrumentiniai kuriniai budingi baroko stiliui BiografijaGime 1567 m Kremonoje Siaures Italija tevas buvo gydytojas Muzikos mokesi pas Kremonos katedros kapelmeisterį ir garsu to meto kompozitoriu Nuo 1590 m tarnavo Mantujos hercogo Vincenco I Goncagos dvare buvo muzikos mokytoju dainininku atlikeju Su hercogo kapela aplanke Vengrija Flandrija Insbruka Praha Linca ir Viena Issivadaves nuo tarnystes 1613 m pradejo vadovauti Venecijos Sv Morkaus katedros kapelai maestro di cappella Kaip Renesanso atstovas paliko puikia chorines polifonijos motetu ir madrigalu apie 200 kuryba Kaip baroko kompozitorius ankstyvuju operu pavyzdzius K Monteverdzio kuryboje madrigalai turi isskirtine verte butent jo kompozicijos nuleme esminius sio zanro stilistinius pokycius Dabar tai jau nebe polifoninis vokalinis ansamblis o vieno dvieju ar daugiau balsu daina su instrumentiniu pritarimu KnygosK Monteverdis apibendrino madrigalistu patyrima 8 madrigalu knygose 1587 1638 Jis labai dramatizavo zanra paverte jį tikra muzikine dramine scena vokalui ir instrumentams naudojo novatoriskas israiskos priemones styginiu picikato ir tremolo laisvus neparuostus disonansus neparuostus septakordus dinaminius kontrastus K Monteverdzio madrigalai įvairios formos nuo kupletiniu iki dideliu scenu su orkestru choriniai ir soliniai ir nuotaiku lyriniai ekspresyvus dramatiski pastoraliniai dvasiniai ir pasaulietiniai Penkios pirmosios madrigalu knygos yra polifoniniu madrigalu istoriniai paminklai Vengdamas Dzezualdo krastutinumu Monteverdis pasieke didelio israiskingumo remdamasis sklandziais homofonijos ir kontrapunkto deriniais buvo labai atidus tekstui ir laisvai vartojo chromatizmus bei disonansus Penktoje sestoje septintoje ir astuntoje madrigalu knygose galima aptikti instrumentu panaudojimo strofiniu variaciju technikos pokyciu ir kitu naujoviu Visi madrigalai pradedant penktosios knygos paskutiniais sesiais sukurti su basso continuo pritarimu o kitiems atlikti dar reikia ir kitu instrumentu Solo duetai ir tercetai priesinami su viso vokalinio ansamblio tutti kuriam pavesta atlikti instrumentines įzangas ir kartkartemis pasikartojancius instrumentinius interliudus riturneles Sios knygos parasytos Venecijoje Pirmoji madrigalu knyga 1587 sudaryta is ankstyvuju madrigalu Pirmu knygu madrigalai pagal melodine sudetį ir imitacinį vystyma artimi senosios kartos kompozitoriu kurybai pirmiausiai Orlando di Lasso Antroji madrigalu knyga 1590 atnese kompozitoriui didele garbe jis isrenkamas Romos sv Cecilijos akademijos nariu Puikiu tolygaus melodinio polifoninio judejimo pavyzdziu yra madrigalas Non sono in queste rive Treciojoje knygoje 1592 madrigalai labai įvairios nuotaikos dramatiski ir subtiliai lyriski Jie praturtinti recitatyvais placiais melodiniais suoliais pasazais fiorituromis disonuojanciais saskambiais Ketvirtojoje knygoje 1603 intensyvia melodika staigiais ir netiketais akordu junginiais novatoriskumu pasizymi madrigalas Piang e sospira Melodikoje Monteverdi nevenge deklamaciskumo placiu suoliu melizmu Jo madrigalu muzikoje buvo suformuoti du specifiniai dainavimo stiliai veliau naudojami operose concitato neramus sujaudintas audringas dainavimas ir lamento sielvartingas aimanuojantis dainavimas Is sio pastarojo vadinamoji lamento arija kurios melodika pagrįsta mazuju sekundu intervalu aimanomis K Monteverdi madrigalai o ir motetai turejo įtakos operos atsiradimui kurios vienu pradininku ir buvo pats K Monteverdi Is concitato stiliaus madrigalu galima pamineti jo Sforgava con le stelle Kas sirdį atveria o is lamento Lasciatemi morire Leiskit man numirti Sestaja madrigalu knyga 1614 sudaro sudaro Ariadnes raudos Lamento d Arianna Tai sesiu madrigalu ciklas parasytas antikiniu siuzetu apie nelaiminga Kretos karaliaus dukters Ariadnes meile Atenu didvyriui Tesejui Tesejas pasiryzo nugaleti pabaisa Minotaura pusiau zmogu pusiau jautį kuris reikalaudavo 7 mergaiciu ir 7 jaunikaiciu duokles is atenieciu Ariadne duoda Tesejui siulu kamuolį kurį didvyris vyniodamas ejo labirintais Sutikes Minotaura jis jį nukove ir grįzo vedamas Ariadnes siulo Is pradziu Tesejas pasiryzo veztis Ariadne į Atenus taciau paskui apsigalvojo sapne pasirode vyno dievas Dionizas pasakes kad Ariadne dievai paskyre jam ir liepe jureiviams iskelti miegancia mergina į Nakso sala Madrigalai isreiskia sudetinga Ariadnes jausmu ir isgyvenimu gama nuo tylios raudos iki dramatisko maisto prakeikimo ir susitaikymo su lemtimi Muzika perteikia siuzeta su giliu ir įtikinanciu psichologizmu Chorine faktura penkiabalse polifonizuota harmonija Septintojoje knygoje 1619 Koncertas isryskeja polinkis į vadinamajį koncertinį stiliu Pasirodo solines partijos sustipreja pritariamuju instrumentu vaidmuo Pasak autoriaus sia knyga sudaro madrigalai ir kitokiu rusiu dainos Astuntoji madrigalu knyga Karingieji ir meiles madrigalai Madrigali guerrieri ed amorosi Venecija 1638 įtvirtino naujajį Monteverdi stiliu Knygos pradzioje kompozitorius aiskina kad muzikoje galimi trys stiliai jausmingas concitato svelnus molle ir abieju pusiausvyra temperato Molle ir temperato stiliai vyravo visoje ankstesneje muzikoje o sioje knygoje jis sieke įtvirtinti savo naujajį stiliu concitato Monteverdi concitato stilius luzis ir atlikejisko interpretacinio meno estetikoje Santurus muzikos interpretavimas praturtinamas dramatizuotu jausmu reiskimu gilesniu psichologizmu Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Muzika source source Monteverdzio muzikos savybes rodo jog kompozitorius drasiai pasuko XVII a naujojo stiliaus link Daugelis jo motyvu ne melodiniai o deklamaciniai pranasaujantys busimajį recitatyva lygiaverciu balsu faktura daznai isskaidoma ir tampa duetu harmoniskai palaikomu boso Ornamentiniai disonansai ir pagrazinimai kurie anksciau butu buve improvizuojami uzrasyti partituroje K Monteverdis sukure nemazai religines muzikos 3 misias motetu psalmiu himnu magnificat 1582 m isleistas jo motetu rinkinys Sacrae Cantiunculae tribus vocibus Tuomet K Monteverdziui tebuvo penkiolika metu Paminetinas jo motetas psalmes Cantate Domino tekstu Misiose In illo tempore panaudota to paties pavadinimo Nicolaus Gombertis moteto muzikine medziaga parodijines misios Misios 6 iu balsu misriam chorui a cappella Psalme Nr 109 Dixit Dominus skirta 6 iems balsams ir 6 iems instrumentams įdomus pavyzdys kaip polifoniskas aktyvumas priespastatomas statiskams akordiniam judejimui vietomis pagyvinamo imitacijomis Kontrastas isreikstas ritminiu piesiniu akordai brevis verte polifonines padalos ketvirtiniu ir astuntiniu judejimu C metru Tokiame daugiabalsume matyti paslepti cantus firmus formu pedsakai Tai patvirtina ir sesiabalsis Magnificat kur grigaliskoji melodija tesiasi tarp smulkiu figuru Įdomus spalvinis aido efektas ant besitesiancios choralo melodijos isgautas Deposuit dalyje Tai leme stiprios Venecijos polifonijos mokyklos tradicijos Gloria Patri dalyje grigaliskojo choralo melodija atliekama sekvenciniu budu Psalmeje Nr 121 Laetatus sum yra naudojama kontrastine polifonija zodziai et in saecula saeculorum Amen Zymiausios Monteverdzio operos yra Orfejus Mantuja 1607 Ariadne Mantuja 1608 isliko tik Ariadnes lamento intermedija Nedekingosios moters sokis Il ballo delle ingrate Mantuja 1908 dramatine scena Tankredo ir Klorindos kova Il combattimento di Tancredi e Clorinda Venecija 1624 opera Odisejo sugrįzimas į tevyne Il ritorno d Ulisse in patria Venecija 1641 opera Popejos karunavimas Venecija 1642 Tankredo ir Klorindos kova pastatyta pagal Torkvato Taso 1544 1595 poemos Islaisvintoji Jeruzale siuzeta ir skirta kameriniam atlikimui taciau su teatro kostiumais ir butaforija Opera Orfejas tai pirmoji tikra klasikine opera Libreto autorius Alesandro Stridzo Monteverdis parase pirmaja operos uvertiura ir pirmajį operinį dueta Jis pirmasis įvede į operos orkestra smuika Ypatingai meniski operos chorai Jie trumpi kompaktiski bet labai nuosirdus ir israiskingi Geriausi operos Orfejas chorai 1 v Paliksime kalvas II v chorine scena Orfejaus pasisekimas 1607 m Buvo toks didelis kad paskesniais metais Monteverdziui buvo uzsakyta parasyti nauja opera dvaro vestuviu iskilmems Deja Ariadne partitura neisliko zinoma tik paliktos Ariadnes rauda Operai Popejos karunavimas libreta parase F Buzenello Tai psichologine drama istoriniu Nerono laiku siuzetu Ten kur reikalauja veiksmo prasme įvedami chorai amuro choras Senekos mokiniu draugu choras konsulu ir tribunu choras Ypac įspudinga ir jaudinanti Senekos mirties scena kurioje jo mokiniu choras maldauja jo nepalikti ju