Kabliataškis

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas (   ) skirsnis ( § )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( | ) dalybos ženklas ( ÷ )

Kabliataškis – neutralus, bet už kablelį svaresnis skyrybos ženklas, dedamas tarp tokių sakinio atkarpų, kurioms skirti kablelio nepakanka.

Vartojimas

Kabliataškis dedamas sudėtiniame sakinyje tarp jungtukais nesujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys:

1. Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja.
2. Daugiatūkstantinė minia klausėsi lyg apmirusi; kalbėtojo lygus, skardus balsas vis garsėjo ir garsėjo.
3. Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę.

Kabliataškiu atskiriamos jungtukais nesujungtos sudėtinio sakinio dėmenų grupės arba vienas atskiras dėmuo nuo dėmenų grupės:

1. Prie sandėlių ir tvartų staugė prie būdų pririšti šunys, gurbuose klaikiai maurojo galvijai; virš trobų ir parko medžių skraidė gaisro apšviestos varnos, blaškėsi karveliai.
2. Ėjo keliu žmonės, rado akmenėlį; šalia akmenėlio gulėjo bernelis, čia pat žvengė bėrasai žirgelis.
3. Užsiliko vien bala; kyšo vidury sala, jos atkrančiais auga krūmai.

Kabliataškiu skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai jos sujungtos į atskiras grupes arba yra labai išplėstos ir atsijusios viena nuo kitos:

1. Augo putinas, augo, žaliavo; skleidė žiedus prieš saulę baltai.
2. Bešvintant aušrai, pašoko Katrė, apvalė savo kraitį, bobų vakar išdraikytą bežiūrint čerkasų; pataisė lovą, apgerbė drabužius; pravėrusi klėties duris, ėjo į vidų.

Kabliataškis gali būti dedamas tarp ilgesnių vienarūšių sakinio dalių, kai jos pažymėtos eilės numeriu arba raidėmis ir rašomos naujoje eilutėje:

Susirinkime buvo svarstomi šie klausimai:

1. valdybos ataskaita;
2. antrojo pusmečio darbo planas;
3. naujų narių priėmimas.

Išnašos

1. „Konsultacijų bankas“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-03-23.
2. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 148.