Ebionitai žydų krikščionių religinė srovė egzistavusi Palestinoje ir Sirijoje I V a Šios religinės grupės pavadinimas ki

Ebionitai – žydų krikščionių religinė srovė, egzistavusi Palestinoje ir Sirijoje I–V a. Šios religinės grupės pavadinimas kildinamas iš hebrajiško žodžio ebion, reiškiančio „skurdžius, vargšas“.

Žinių apie ebionitus paliko krikščionių rašytojai , Irenėjas Lionietis, Tertulijonas, Origenas, ebionizmą laikę erezija.

Doktrina

Ebionitai tikėjo, kad Jėzus buvęs žmogus, gimęs iš Marijos, nepripažino nekalto prasidėjimo. Jis buvęs apdovanotas ypatinga pranašo ir Mesijo malone, Dievo pasirinktas per Jordano upėje. Ebionitai laikėsi žydų Įstatymo ir praktikų, kaip antai apipjaustymo ir šabo; jų laikymasis, kaip manė ebionitai, būtinas išganymui. Nepripažino Eucharistijos, kunigystės. Iš Naujojo Testamento knygų pripažino vienintelę Evangeliją pagal Matą, tačiau ir ją ne visą – be dalių, kuriose aprašomas nekaltas prasidėjimas ir Jėzaus vaikystė.

I a. pab. datuojamame žydų krikščionių raštų rinkinyje, vadinamame Petro ciklu, esama ; teigiama, kad tai gali būti Evangelijos pagal Matą adaptacija.

Išnašos

Ebionitai. Religijos, bažnyčios, tikėjimai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 78 psl.

[religijos-1] Ebionitai. Religijos, bažnyčios, tikėjimai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 78 psl.