Depoliarizacija

Depoliarizacija biologijoje vadinamas ląstelės mažėjimas.

Kilmė

Kai ląstelė yra ramybės būsenoje, jos registruojamas membranos potencialas vadinamas ramybės potencialu (paprastai apie -70 mV). Jeigu šis potencialas pasikeičia iki -50 mV, tai sakoma, jog ląstelė yra depoliarizuota.

Depoliarizaciją sukelia teigiamų jonų judėjimas per jonų kanalus į ląstelės vidų, pvz., Na⁺ per arba Ca²⁺ per . Iš kitos pusės, K⁺ ištekėjimas per slopina depoliarizaciją, kaip daro ir įtekantis Cl^– (anijonas) per .

Jeigu depoliarizacijos lygis yra mažas - mažiau negu +20 mV, tai membranos potencialas sugrįš prie ramybės potencialo vertės. Tačiau didelė depoliarizacija (+40 mV) priveda ląstelę prie vadinamojo , prasideda atvirkščias procesas - repoliarizacija, kurio metu natrio ir kalcio jonai juda per membraną į ląstelės išorę. Šio proceso metu ramybės potencialas paprastai yra "prašokamas" ir membranos potencialas tampa neigiamesnis negu buvo ramybės būsenoje (neigiamesnis nei -70 mV). Ši būsena yra vadinama .

Matavimas

Depoliarizacija yra membranos įtampos kitimas, todėl jai matuoti elektrofiziologai naudoja srovės gnybtų (angl. curent clamp) metodus.

Nuorodos

• „Depoliarizacijos animacija (anglų kalba)“. Psychology Department, Hanover College. Nuoroda tikrinta 2013-07-22.

Šaltiniai

1. Jeff Hardin, Gregory Bertoni, Lewis J. Kleinsmith. Becker’s world of the cell. San Francisco: Benjamin-Cummings Publishing Company, 2010, 375 p. ISBN 978-0-321-71602-6.