Gamybinis susivienijimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gamybinis susivienijimas (G/S, GS) – specializuotas gamybinis ; kelios giminingos pagal veiklos sritį įmonės, turinčios bendrą vadovybę. Į G/S sudėtį gali įeiti , , mokslo tyrimų (institutai), planavimo, konstravimo, technologinės organizacijos, kitos struktūros, kurias sieja gamybiniai tarpusavio ryšiai ir centralizuota pagalbinė arba aptarnaujamoji gamyba. Gamybinis susivienijimas veikia pagrindais. Turi teisinį subjektiškumą (juridinis asmuo) (kaip ir, pvz., gamybinis kooperatyvas, akcinė bendrovė ir kt.), tačiau jį sudarantys gamybiniai vienetai – paprastai nėra juridiniai asmenys (TSRS teisėje šie vienetai nebuvo valstybinės gamybos įmonės).

Formos, rūšys

Pagal nuosavybės formą – valstybinis, kooperatinis, mišrus.

Pagal centralizuotumą, struktūrų savarankiškumą:

• centralizuotas,
• iš dalies centralizuotas: dalinis ūkinis padalinių savarankiškumas,
• decentralizuotas: padaliniai – juridiniai asmenys, būdingas operacinis ūkinis savarankiškumas,

kombinuoto valdymo.

Rūšys – , pramoninis susivienijimas, ir kt.

Istorija

Gamybiniai susivienijimai pradėti kurti TSRS 1961 m. Lvove (Ukraina), vėliau Maskvoje, Leningrade ir kitur. Tai buvo firmos, dažniausiai kuriamos gamybinių tarpusavio ryšių tarp smulkių įmonių bei cechų pagrindu. 1976 metais juose pagaminta 24 proc. realizuotos pramonės produkcijos.

Lietuvoje

Lietuvos TSR buvo įkurti bei veikė įvairūs gamybiniai susivienijimai.

1962 m. įsteigtas Vilniaus siuvimo įmonių susivienijimas „Lelija“. Didžiausi – skaičiavimo technikos – „Sigma“ (1965 m.), elektros variklių – „Elfa“ (1967 m.); chemijos pramonėje – G/S „Azotas“).

1977 m. Lietuvoje buvo 69 gamybiniai susivienijimai (lengvoji pramonė – 14, maisto pramonė – 17).

Literatūra

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III tomas, 605 psl.