Čatal HiujukasÇatalhöyükČatal HiujukasČatal HiujukasKoordinatės 37 40 03 š pl 32 49 42 r ilg 37 66750 š pl 32 82833 r il
Čatal Hiujukas

Čatal Hiujukas | |
---|---|
Çatalhöyük | |
Čatal Hiujukas | |
Čatal Hiujukas | |
Koordinatės | 37°40′03″ š. pl. 32°49′42″ r. ilg. / 37.66750°š. pl. 32.82833°r. ilg. |
Vieta | Turkija, |
Regionas | Mažoji Azija |
Istorija | |
Pastatytas | 7400 m. pr. m. e. |
Sugriautas | 5700 m. pr. m. e. |
Laikotarpis | neolitas |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | 1958, 1961, 1965, nuo 1993 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1405 |
Čatal Hiujukas (turk. Çatalhöyük) – neolito miestas Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnio pietuose, 50 km į pietus nuo Konijos. Įkurtas Derlingajame pusmėnulyje apie 7400 m. pr. m. e. ant dviejų paupio kalvų, 1000 m aukštyje. Jame gyveno iki 8000 žmonių. Apie 5650 m. pr. m. e. statyti paskutiniai statiniai. Čatal Hiujukas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų.2012 m. ši archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Miestą 1958 m. atrado ir 1961–1965 m. kasinėjo Džeimsas Melartas. Nuo 1993 m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Kol kas tik nedidėlė senovinio miesto dalis yra ištyrinėta. Rasta 13 kultūrinių sluoksnių su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir skulptūrų, kulto ir buities reikmenų.
Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų, į namą buvo patenkama pro angą stoge. Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Būstai panašaus dydžio, turėjo vieną pagrindinį kambarį su židiniu ir krosnimi bei keletą kitų patalpų, sienos 50 cm storio, namai 2,5 m aukščio. Juose apsistodavo nuo 5 iki 10 žmonių.
Čatal Hiujuke buvo apdirbamas varis, švinas, klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su Anatolijos miestais, vertėsi žemdirbyste (sėjo kviečius ir miežius, ankštinius augalus), gyvulininkyste (laikė avis ir ožkas), medžiokle, rankiojimu (obuoliai, migdolai, pistacijos). Tiek sienų tapyba, tiek aptikti taurų, elnių, šernų kaulai byloja apie medžioklės svarbą miestelėnų gyvenime. Manoma, kad gyvulininkystė ir žembdirbystė buvo pagrindinis prasimaitinimo šaltinis. Vietovei buvo būdingi poplūdžiai, palankios sąlygos dirbamų laukų drėkinimui. Laikui bėgant upė išdžiuvo.
Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų ochra. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir bukranijais; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių. Gausiai aptikta deivės statulėlių ir amuletų (daugiausia varlės ir rupūžės pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš marmuro, alebastro, žalio akmens, dramblio kaulo ir molio. Rasta audimo ir verpimo įrankių iš kaulo, dalis jų su ornamentais, išliko kilimų, krepšių įspaudų molyje, nepuoštų indų. Iš ginklų aptinkami vėzdai, strėlės, ietys su obsidiano antgaliais, buožėmis.
- Neolitinės gyvenvietės modelis
- Šventyklos rekonstrukcija Anatolijos civilizacijų muziejuje
- Sienų tapyba, vaizduojanti medžioklės scenas, Anatolijos civilizacijų muziejuje
- Motinos deivės skulptūra Ankaros muziejuje
Šaltiniai
- Čatal Hiujukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 733 psl.
- „This Stone Age settlement took humanity's first steps toward city life“. History Magazine. 2019-03-26. Nuoroda tikrinta 2020-10-24.
- „Anatolia: The Neolithic Period“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-10-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čatal Hiujukas, Kas yra Čatal Hiujukas? Ką reiškia Čatal Hiujukas?
Catal HiujukasCatalhoyukCatal HiujukasCatal HiujukasKoordinates 37 40 03 s pl 32 49 42 r ilg 37 66750 s pl 32 82833 r ilg 37 66750 32 82833Vieta Turkija Regionas Mazoji AzijaIstorijaPastatytas 7400 m pr m e Sugriautas 5700 m pr m e Laikotarpis neolitasInformacijaKasinejimu datos 1958 1961 1965 nuo 1993 m Vikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 1405 Catal Hiujukas turk Catalhoyuk neolito miestas Turkijoje Anatolijos ploksciakalnio pietuose 50 km į pietus nuo Konijos Įkurtas Derlingajame pusmenulyje apie 7400 m pr m e ant dvieju paupio kalvu 1000 m aukstyje Jame gyveno iki 8000 zmoniu Apie 5650 m pr m e statyti paskutiniai statiniai Catal Hiujukas laikomas vienu didziausiu ikiantikinio pasaulio miestu 2012 m si archeologine vietove įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa Miesta 1958 m atrado ir 1961 1965 m kasinejo Dzeimsas Melartas Nuo 1993 m tiria tarptautine archeologu ekspedicija vadovas I Haderis Kol kas tik nedidele senovinio miesto dalis yra istyrineta Rasta 13 kulturiniu sluoksniu su namu ir sventyklu liekanomis sienu tapybos fragmentu reljefu ir skulpturu kulto ir buities reikmenu Namai buvo sustatyti vienas salia kito be duru į nama buvo patenkama pro anga stoge Namu karkasai resti is rastu sienos glaistytos moliu stogai ploksti Bustai panasaus dydzio turejo viena pagrindinį kambarį su zidiniu ir krosnimi bei keleta kitu patalpu sienos 50 cm storio namai 2 5 m aukscio Juose apsistodavo nuo 5 iki 10 zmoniu Catal Hiujuke buvo apdirbamas varis svinas klestejo amatai Gyventojai prekiavo su Anatolijos miestais vertesi zemdirbyste sejo kviecius ir miezius ankstinius augalus gyvulininkyste laike avis ir ozkas medziokle rankiojimu obuoliai migdolai pistacijos Tiek sienu tapyba tiek aptikti tauru elniu sernu kaulai byloja apie medziokles svarba miestelenu gyvenime Manoma kad gyvulininkyste ir zembdirbyste buvo pagrindinis prasimaitinimo saltinis Vietovei buvo budingi popludziai palankios salygos dirbamu lauku drekinimui Laikui begant upe isdziuvo Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis pries tai ju kunus palikdavo ant pakylos ar medinio boksto kad pauksciai sulestu audinius ir vidaus organus Sventyklose rasta palaidotu moteru apibertu ochra Sventyklu vidines sienos buvo istapytos įvairiu spalvu piesiniais daugiausia mitologines scenos ir simboliai puostos gipso reljefais ir bukranijais isliko 140 sienu 12 18 m ilgio piesiniu Gausiai aptikta deives statuleliu ir amuletu daugiausia varles ir rupuzes pavidalu įvairiu figureliu moters krutu reljefu is marmuro alebastro zalio akmens dramblio kaulo ir molio Rasta audimo ir verpimo įrankiu is kaulo dalis ju su ornamentais isliko kilimu krepsiu įspaudu molyje nepuostu indu Is ginklu aptinkami vezdai streles ietys su obsidiano antgaliais buozemis Neolitines gyvenvietes modelis Sventyklos rekonstrukcija Anatolijos civilizaciju muziejuje Sienu tapyba vaizduojanti medziokles scenas Anatolijos civilizaciju muziejuje Motinos deives skulptura Ankaros muziejujeSaltiniaiCatal Hiujukas Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 733 psl This Stone Age settlement took humanity s first steps toward city life History Magazine 2019 03 26 Nuoroda tikrinta 2020 10 24 Anatolia The Neolithic Period Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2020 10 24