Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Piltuvėlinės keramikos kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Piltuvėlinės keramikos kultūra
Piltuvėlinės keramikos kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piltuvėlinės keramikos kultūra arba piltuvėlinių taurių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, egzistavusi 4000–2700 m. pr. m. e., pavadinta dėl specifinės formos keramikos indų.

Piltuvėlinės keramikos kultūra
← 4000 m. pr. m. e. – 2700 m. pr. m. e. →
Dab. valstybės Danija, Švedija (Jotalandas), šiaurės Vokietija, Nyderlandai
Amžius Neolitas
Lokalūs variantai Balbergo kultūra
Kultūros teritorija (žalia) apie 3500 m. pr. m. e.
Vikiteka Piltuvėlinės keramikos kultūraVikiteka

Arealas

Duobelinės keramikos kultūra išsivystė Danijoje iš senesnės Ertebiolės kultūros, ir vėliau paplito pietinėje Skandinavijoje (kur išstūmė Lihulto kultūrą) ir šiaurės Vokietijoje bei Nyderlanduose (kur išstūmė ). Didžiausio klestėjimo laikotarpiu apėmė Daniją, šiaurės Vokietiją, Nyderlandus, pietinę Švediją (Jotalandą). Jos pietinis arealas žemyne dar yra vadinamas Balbergo kultūra.

III tūkst pr. m. e. pradžioje ją labai greitai sunaikino Virvelinės keramikos kultūros atstovai indoeuropiečiai.

Kultūra

Nėra sutariama dėl kultūros kilmės. Dalis autorių ją laiko Ertebiolės kultūros palaipsninės neolitizacijos rezultatu (tuo atveju manoma, kad jos kūrėjai priklausė Senosios Europos substratui), o kiti – išorinės grupės (greičiausiai indoeuropiečių) invazijos rezultatu.

Kultūros atstovai statė įtvirtintas gyvenvietes, dažniausiai senesnių kultūrų gyvenviečių vietose. Taip pat išdygo didžiuliai religiniai centrai. Didžiausias rastas Fiuno saloje. Buvo paplitę dolmenai, naudojami kaip visuomenės lyderių kapai. Ši tradicija buvo greičiausiai atėjusi iš vakarų.

Kultūros atstovai vertėsi gyvulininkyste, bet maisto racioną papildė ir medžiokle bei žvejyba. Aptinkama lydiminės žemdirbystės tradicijų: augino kviečius, naudojo plūgą.

Vienas žymiausių jų keramikos dirbinių yra specifinės formos piltuvėliniai indai, tikriausiai naudoti gėrimui. Ant vieno jų randamas vežimo atvaizdas. Tai pat gamino akmeninius kovos kirvius, kurie atkartojo varinių tuo metu Europoje paplitusių kirvių formas.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 12:56

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Piltuvėlinės keramikos kultūra, Kas yra Piltuvėlinės keramikos kultūra? Ką reiškia Piltuvėlinės keramikos kultūra?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Piltuvelines keramikos kultura arba piltuveliniu tauriu kultura velyvojo neolito archeologine kultura egzistavusi 4000 2700 m pr m e pavadinta del specifines formos keramikos indu Piltuvelines keramikos kultura 4000 m pr m e 2700 m pr m e Dab valstybes Danija Svedija Jotalandas siaures Vokietija NyderlandaiAmzius NeolitasLokalus variantai Balbergo kulturaKulturos teritorija zalia apie 3500 m pr m e Vikiteka Piltuvelines keramikos kulturaVikitekaArealasIndas Duobelines keramikos kultura issivyste Danijoje is senesnes Ertebioles kulturos ir veliau paplito pietineje Skandinavijoje kur isstume Lihulto kultura ir siaures Vokietijoje bei Nyderlanduose kur isstume Didziausio klestejimo laikotarpiu apeme Danija siaures Vokietija Nyderlandus pietine Svedija Jotalanda Jos pietinis arealas zemyne dar yra vadinamas Balbergo kultura III tukst pr m e pradzioje ja labai greitai sunaikino Virvelines keramikos kulturos atstovai indoeuropieciai KulturaNera sutariama del kulturos kilmes Dalis autoriu ja laiko Ertebioles kulturos palaipsnines neolitizacijos rezultatu tuo atveju manoma kad jos kurejai priklause Senosios Europos substratui o kiti isorines grupes greiciausiai indoeuropieciu invazijos rezultatu Kulturos atstovai state įtvirtintas gyvenvietes dazniausiai senesniu kulturu gyvenvieciu vietose Taip pat isdygo didziuliai religiniai centrai Didziausias rastas Fiuno saloje Buvo paplite dolmenai naudojami kaip visuomenes lyderiu kapai Si tradicija buvo greiciausiai atejusi is vakaru Kulturos atstovai vertesi gyvulininkyste bet maisto raciona papilde ir medziokle bei zvejyba Aptinkama lydimines zemdirbystes tradiciju augino kviecius naudojo pluga Vienas zymiausiu ju keramikos dirbiniu yra specifines formos piltuveliniai indai tikriausiai naudoti gerimui Ant vieno ju randamas vezimo atvaizdas Tai pat gamino akmeninius kovos kirvius kurie atkartojo variniu tuo metu Europoje paplitusiu kirviu formas

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Archaeologia Lituana

  • Liepa 18, 2025

    Araz Naxçıvan

  • Liepa 18, 2025

    Arabų kultūra

  • Liepa 18, 2025

    Arvydas Gurevičius

  • Liepa 19, 2025

    Arvajcheras

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje