1 asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas1 aojo LDK didžiojo etmono pėstininkų pulko karininkas ir šaulys 1775 m Veik
1 asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas

1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas | |
---|---|
1-aojo LDK didžiojo etmono pėstininkų pulko karininkas ir šaulys, 1775 m. | |
Veikė | 1717–1795 |
Valstybė | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
Rūšis | Pėstininkų pulkas |
Būstinė | Barysavas (1777 m.), Slanimas (1783–1792 m.), Ukmergė (nuo 1792 m. gruodžio). |
Mūšiai | Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.) Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.) Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 11 d.). |
1-asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas - kitaip Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiosios buožės (didžiojo etmono) pėstininkų pulkas (lenk. 1 Regiment Pieszy Buławy Wielkiej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys, pulkas, egzistavęs 1717–1795 m.
Pirmasis pėstininkų pulkas pulkas buvo taktinis vienetas, sudarytas iš kelių pėstininkų kuopų – atitiko vėlesnį pėstininkų pulką. Pulko pavadinimas atspindėjo faktą, kad jo šefu (formaliu vadu) visada buvo Lietuvos Didysis etmonas.
Nuo 1717 m. vadintas Didžiojo Lietuvos etmono pėstininkų pulku, apie 1766 m. – Didžiosios buožės pėstininkų pulku, 1776 m. pervadintas 1-uoju grenadierių pulku ir, tais pačiais metais, – 1-uoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiosios (etmono) buožės pėstininkų pulku.
Pulko kariai
Pirmasis pėstininkų pulkas buvo vadinamas LDK didžiojo etmono (didžiosios buožės – lenk. Bulawa Wielka Litewska) pulku. Jam iki 1793 m. formaliai vadovavo (šefavo) Lietuvos didieji etmonai. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Pulko viršininkai turėjo teisę kelti (lenk. fortragowat, apytikslis vertimas – stiprinti) pulko karininkų laipsnius. Faktiškai pulkui paprastai vadovavo pulkininko laipsnį turėjęs karininkas.
1-asis Didžiosios buožės pėstininkų pulkas buvo suformuotas 1775 m., reorganizavus (pervedus į pėstininkus) Didžiosios buožės dragūnų pulką. Dažnai jis dar buvo vadinamas Didžiosios buožės grenadierių pulku.
Pulkas buvo padalintas į du batalionus, kiekviename po keturias kuopas. 1776 m. pulko etatinė sudėtis buvo 220 karių (216 „galvų“ ir keturi vežikai). Remiantis 1776 m. etatu, naujai formuojamas pulkas turėjo gauti 320 naujų karių, tad bendra sudėtis būtų buvusi 540 kareivių. Pagal „kovo normą“ 1777 m., realus karių skaičius taip pat siekė 220 karių. Pulko struktūrą sudarė: pulko štabas, pulkininko kuopa, pulkininko pavaduotojo kuopa, majoro kuopa ir kapitono kuopa.
Ketverių metų seimo (1788–1792) reformos numatė armijos išplėtimą iki 100 000 karių. Pagal šį planą pulko sudėtis turėjo būti padidinta iki 2153. Vėliau planai buvo koreguoti – armijos dydis sumažintas iki 65 000. Šis, kaip ir vėlesni nauji planai, nebuvo įgyvendinti, tačiau pavyko išplėsti pulką iki aštuonių kuopų. Po Ketverių metų seimo reformų karininkų etatų skaičius pulke išaugo iki 21, įskaitant keturis antruosius leitenantus, du majorus ir adjutantus-leitenantus, tris kapitonus, penkis štabo kapitonus, aštuonis leitenantus, jaunesniuosius leitenantus ir vėliavininkus. Iš viso pulke (be šefo ir felčerio) buvo 39 karininkai. 1790 m. buvo sustiprintos keturios esamos kuopos, o 1792–1793 m. buvo suformuotos dar keturios naujos. 1792 m. rugsėjį planuota, kad pulkas turės 1440 karių, bet realiai jų buvo 922. 1792 m. gegužę pulkas buvo sustiprintas dar 240 karių. 1793 m. rugpjūtį karių skaičius buvo sumažintas iki 752, be to, pulke buvo dar 10 vežikų.
Pagal 1777 m. patvirtintus nuostatus, be pulko vado ir pulko gydytojo (lenk. regimentsfelczer), pulko štabą turėjo sudaryti šeši karininkai: pulkininkas, pulkininkas leitenantas (iš pradžių buvo du), majoras, pulko (lenk. regimentskwatermistrz), auditorius (karinis teisėjas) ir adjutantas. Intendantais ir revizoriais galėjo tapti kapitono laipsnį turėję karininkai. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: kuopos vadas - štabo kapitonas, leitenantas (lenk. porucznik) ir vėliavininkas (lenk. chorąży). Išimtis – majoro kuopa, kurioje turėjo būti tik du karininkai, be kapitono, bet praktiškai buvo po tris karininkus. Iš viso dalinyje, be vado ir pulko intendanto, turėjo būti po 17 karininkų.
1794 m. pulko struktūra buvo tokia:
- pulko štabas,
- šefo kuopa,
- pulkininko kuopa,
- pulkininko pavaduotojo kuopa,
- 1-ojo majoro kuopa,
- 2-ojo majoro kuopa,
- 1-ojo kapitono kuopa,
- 2-ojo kapitono kuopa,
- 3-iojo kapitono kuopa.
1792 m. kai Targovicos konfederacija perėmė Lietuvos kariuomenės kontrolę, pulke buvo 1440 etatų, iš kurių užpildyti buvo 922. 1794 m. balandį pulke buvo 798 etatai, iš kurių užpildyti buvo 752. Kitų šaltiniu teigimu 1793 m. rugpjūčio 1 d. pulke buvo 752 kariai, o 1794 m. balandžio 16 d. – 757 kariai.
Formalūs pulko vadai (šefai):
Didieji Lietuvos etmonai:
- Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis, 1735, (m. 1744)
- Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila „Žuvelė“, (m. 1762);
- Kunigaikštis Mykolas Juozapas Masalskis, (m. 1768);
- Kunigaikštis Mykolas Kazimieras Oginskis (1768–1793 m.);
- Simonas Martynas Kosakovskis (1793).
Pulkų vadai:
- generolas Sokol, (1717 m.)
- Kunigaikštis Radvila, pulkininkas, LDK kardinininkas (1754–1759)
- Generolas-leitenantas, Lietuvos vėliavininkas Stanislovas Ferdinandas Rževuskis, (1762)
- pulkininkas Askerka (1766 m)
- Juozapas Pacas (1776 m. rugsėjo 18 d.)
- (1783 m. liepos 22 d.)
- Maravskis (1790)
Pulko uniforma
- Po 1776 metų: atvartai – balti, sagos – auksinės spalvos. Lietuvos pėstininkai dėvėjo žydros (chabro) spalvos rajtrokus.
- 1792 m. karo su Rusija metu pulko kariai nešiojo žalios spalvos uniformas su raudonais švarko atvartais, juodas kepures.
- Kosciuškos sukilimo metu: atvartai – oranžiniai, sagos – auksinės spalvos.
Dislokacijos vietos
- Borisovas (1777 m.),
- Slanimas (1783–1792 m.),
- Ukmergė (nuo 1792 m. gruodžio).
Mūšiai ir susirėmimai
Karinės kampanijos
Pulkas dalyvavo (Gegužės 3-iosios Konstitucijos gynimo karas). Šio konflikto pradžioje pulke buvo 970 kareivių ir karininkų.
Pulkas taip pat dalyvavo 1794 m. kare su Rusija (T. Kosciučkos sukilime). Sukilimui pralaimėjus pulkas buvo išformuotas, dalis karininkų perėjo į Rusijos imperijos kariuomenę.
Mūšiai
- Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.),
- Saločių mūšis (1794 m. liepos 29 d.),
- Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 11 d.).
Išnašos
- Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XI. - Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 325
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 327.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXI.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 325-326.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 326.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 326.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXIV.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. XXVI.
- Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy., p. 101.
- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, p. 33
- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 34.
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota., p. 328.
- „Chabro“ – ryški žydra / mėlyna spalva, dažnai tapatinama su rugiagėlių žiedų atspalviu.
- Rajtrokas – tuo metu įprastas karininko ar kareivio švarkas su ilgesniais skvernais, dažnai spalviškai išskiriantis pulką
Literatūra:
- Jan Czop. Barwa wojska Rzeczypispolitej obojganarodow w 18 wieku. Libra, 2009.
- Gembarzewski B. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa, 1925.
- М. Грыгор’еў. Войска ВКЛ ад Сасаў да Касцюшкі (1765—1794). — Менск, 1994
- Linder, Karol, Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1960
- Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe, 1999. ISBN 83-7188-239-4
- Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1987. ISBN 83-11-07090-3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1 asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas, Kas yra 1 asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas? Ką reiškia 1 asis LDK didžiojo etmono pėstininkų pulkas?
1 asis LDK didziojo etmono pestininku pulkas1 aojo LDK didziojo etmono pestininku pulko karininkas ir saulys 1775 m Veike 1717 1795Valstybe Lietuvos Didzioji KunigaikstysteRusis Pestininku pulkasBustine Barysavas 1777 m Slanimas 1783 1792 m Ukmerge nuo 1792 m gruodzio Musiai Myriaus musis 1792 m birzelio 11 d Salociu musis 1794 m liepos 29 d Vilniaus musis 1794 m rugpjucio 11 d 1 asis LDK didziojo etmono pestininku pulkas kitaip Pirmasis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didziosios buozes didziojo etmono pestininku pulkas lenk 1 Regiment Pieszy Bulawy Wielkiej Litewskiej Abieju Tautu Respublikos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes pestininku dalinys pulkas egzistaves 1717 1795 m Pirmasis pestininku pulkas pulkas buvo taktinis vienetas sudarytas is keliu pestininku kuopu atitiko velesnį pestininku pulka Pulko pavadinimas atspindejo fakta kad jo sefu formaliu vadu visada buvo Lietuvos Didysis etmonas Nuo 1717 m vadintas Didziojo Lietuvos etmono pestininku pulku apie 1766 m Didziosios buozes pestininku pulku 1776 m pervadintas 1 uoju grenadieriu pulku ir tais paciais metais 1 uoju Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Didziosios etmono buozes pestininku pulku Pulko kariaiPirmasis pestininku pulkas buvo vadinamas LDK didziojo etmono didziosios buozes lenk Bulawa Wielka Litewska pulku Jam iki 1793 m formaliai vadovavo sefavo Lietuvos didieji etmonai Pulko virsininko pareigos siejamos su dideliais atlyginimais dazniausiai buvo laikomos sinekura Pulko virsininkai turejo teise kelti lenk fortragowat apytikslis vertimas stiprinti pulko karininku laipsnius Faktiskai pulkui paprastai vadovavo pulkininko laipsnį turejes karininkas 1 asis Didziosios buozes pestininku pulkas buvo suformuotas 1775 m reorganizavus pervedus į pestininkus Didziosios buozes dragunu pulka Daznai jis dar buvo vadinamas Didziosios buozes grenadieriu pulku Pulkas buvo padalintas į du batalionus kiekviename po keturias kuopas 1776 m pulko etatine sudetis buvo 220 kariu 216 galvu ir keturi vezikai Remiantis 1776 m etatu naujai formuojamas pulkas turejo gauti 320 nauju kariu tad bendra sudetis butu buvusi 540 kareiviu Pagal kovo norma 1777 m realus kariu skaicius taip pat sieke 220 kariu Pulko struktura sudare pulko stabas pulkininko kuopa pulkininko pavaduotojo kuopa majoro kuopa ir kapitono kuopa Ketveriu metu seimo 1788 1792 reformos numate armijos ispletima iki 100 000 kariu Pagal sį plana pulko sudetis turejo buti padidinta iki 2153 Veliau planai buvo koreguoti armijos dydis sumazintas iki 65 000 Sis kaip ir velesni nauji planai nebuvo įgyvendinti taciau pavyko isplesti pulka iki astuoniu kuopu Po Ketveriu metu seimo reformu karininku etatu skaicius pulke isaugo iki 21 įskaitant keturis antruosius leitenantus du majorus ir adjutantus leitenantus tris kapitonus penkis stabo kapitonus astuonis leitenantus jaunesniuosius leitenantus ir veliavininkus Is viso pulke be sefo ir felcerio buvo 39 karininkai 1790 m buvo sustiprintos keturios esamos kuopos o 1792 1793 m buvo suformuotos dar keturios naujos 1792 m rugsejį planuota kad pulkas tures 1440 kariu bet realiai ju buvo 922 1792 m geguze pulkas buvo sustiprintas dar 240 kariu 1793 m rugpjutį kariu skaicius buvo sumazintas iki 752 be to pulke buvo dar 10 veziku Pagal 1777 m patvirtintus nuostatus be pulko vado ir pulko gydytojo lenk regimentsfelczer pulko staba turejo sudaryti sesi karininkai pulkininkas pulkininkas leitenantas is pradziu buvo du majoras pulko lenk regimentskwatermistrz auditorius karinis teisejas ir adjutantas Intendantais ir revizoriais galejo tapti kapitono laipsnį tureje karininkai Kiekvienoje kuopoje turejo buti trys karininkai kuopos vadas stabo kapitonas leitenantas lenk porucznik ir veliavininkas lenk chorazy Isimtis majoro kuopa kurioje turejo buti tik du karininkai be kapitono bet praktiskai buvo po tris karininkus Is viso dalinyje be vado ir pulko intendanto turejo buti po 17 karininku 1794 m pulko struktura buvo tokia pulko stabas sefo kuopa pulkininko kuopa pulkininko pavaduotojo kuopa 1 ojo majoro kuopa 2 ojo majoro kuopa 1 ojo kapitono kuopa 2 ojo kapitono kuopa 3 iojo kapitono kuopa 1792 m kai Targovicos konfederacija pereme Lietuvos kariuomenes kontrole pulke buvo 1440 etatu is kuriu uzpildyti buvo 922 1794 m balandį pulke buvo 798 etatai is kuriu uzpildyti buvo 752 Kitu saltiniu teigimu 1793 m rugpjucio 1 d pulke buvo 752 kariai o 1794 m balandzio 16 d 757 kariai Pulko sefas Mykolas Kazimieras OginskisFormalus pulko vadai sefai Didieji Lietuvos etmonai Kunigaikstis Mykolas Servacijus Visnioveckis 1735 m 1744 Kunigaikstis Mykolas Kazimieras Radvila Zuvele m 1762 Kunigaikstis Mykolas Juozapas Masalskis m 1768 Kunigaikstis Mykolas Kazimieras Oginskis 1768 1793 m Simonas Martynas Kosakovskis 1793 Pulku vadai generolas Sokol 1717 m Kunigaikstis Radvila pulkininkas LDK kardinininkas 1754 1759 Generolas leitenantas Lietuvos veliavininkas Stanislovas Ferdinandas Rzevuskis 1762 pulkininkas Askerka 1766 m Juozapas Pacas 1776 m rugsejo 18 d 1783 m liepos 22 d Maravskis 1790 Pulko uniforma1 ojo pulko snaiperis 1792 m Po 1776 metu atvartai balti sagos auksines spalvos Lietuvos pestininkai devejo zydros chabro spalvos rajtrokus 1792 m karo su Rusija metu pulko kariai nesiojo zalios spalvos uniformas su raudonais svarko atvartais juodas kepures Kosciuskos sukilimo metu atvartai oranziniai sagos auksines spalvos Dislokacijos vietosBorisovas 1777 m Slanimas 1783 1792 m Ukmerge nuo 1792 m gruodzio Musiai ir susiremimaiKarines kampanijos Pulkas dalyvavo Geguzes 3 iosios Konstitucijos gynimo karas Sio konflikto pradzioje pulke buvo 970 kareiviu ir karininku Pulkas taip pat dalyvavo 1794 m kare su Rusija T Kosciuckos sukilime Sukilimui pralaimejus pulkas buvo isformuotas dalis karininku perejo į Rusijos imperijos kariuomene Musiai Myriaus musis 1792 m birzelio 11 d Salociu musis 1794 m liepos 29 d Vilniaus musis 1794 m rugpjucio 11 d IsnasosMachynia Mariusz Srzednicki Czeslaw 1998 Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodow 1717 1794 T 1 Oficerowie wojska koronnego cz 1 Piechota Krakow Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe ISBN 837188186X a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link p XI Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 325 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 327 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p XXI Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 325 326 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 326 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 326 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p XXIV Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p XXVI Ratajczyk Leonard Teodorczyk Jerzy Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy p 101 Gembarzewski Bronislaw 1925 Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 p 33 Gembarzewski Bronislaw 1925 Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 p 34 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota p 328 Chabro ryski zydra melyna spalva daznai tapatinama su rugiageliu ziedu atspalviu Rajtrokas tuo metu įprastas karininko ar kareivio svarkas su ilgesniais skvernais daznai spalviskai isskiriantis pulkaLiteratura Jan Czop Barwa wojska Rzeczypispolitej obojganarodow w 18 wieku Libra 2009 Gembarzewski B Rodowody pulkow polskich i oddzialow rownorzednych od r 1717 do r 1831 Warszawa 1925 M Grygor ey Vojska VKL ad Sasay da Kascyushki 1765 1794 Mensk 1994 Linder Karol Dawne Wojsko Polskie Ubior i uzbrojenie Warszawa Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej 1960 Machynia Mariusz Rakutis Valdas Srzednicki Czeslaw Oficerowie wojska Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Sztab kawaleria artyleria wojska inzynieryjne i piechota Krakow Ksiegarnia Akademicka Wydawnictwo Naukowe 1999 ISBN 83 7188 239 4 Ratajczyk Leonard Teodorczyk Jerzy Wojsko powstania kosciuszkowskiego w oczach wspolczesnych malarzy Warszawa Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej 1987 ISBN 83 11 07090 3