Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kundos kultūra mezolito archeologinė kultūra 7400 6000 m iki m e paplitusi dabartinėje Estijoje Pietų Suomijoje Latvijoj
Kundos kultūra
Kundos kultūra – mezolito archeologinė kultūra, 7400–6000 m. iki m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Pietų Suomijoje, Latvijoje, Šiaurės Rytų Lietuvoje, Baltarusijos Padauguvyje.
| Kundos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | pietų Suomija, Estija, Latvija, šiaurės rytų Lietuva, šiaurės vakarų Baltarusija | |||||
| Amžius | Mezolitas | |||||
Pavadinta pagal 1933–1937 m. R. Indreko tyrinėtą stovyklą Estijos šiaurėje ties . Manoma, kad Kundos kultūra susiklostė vėlyvosios Svidrų kultūros pagrindu.
Charakteristika
Kundos kultūrai būdingi kauliniai ir raginiai žeberklai, ietigaliai, durklai ir peikenos, , kirveliai, strėlių antgaliai.
Kundos kultūros žmonės, medžiotojai, kūrė laikinas gyvenvietes prie upių ir ežerų, gyveno palapinės tipo būstuose ar stulpinės konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliuose pastatuose su židiniais. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą – agarų sėklas, laukines slyvas. Naudojo titnaginius (daugiausiai rasta Estijoje), gamintus skeltine technika ir kaulinius dirbinius. Skeltės darytos iš vienagalių kūginių skaldytinių. Kundos kultūros gyvenvietėse rasta daug kampinių rėžtukų, galinių gremžtukų, Pulli tipo antgalių su koteliu.
Lietuvoje
Lietuvoje Kundos kultūros paminklų aptinkama šiaurės rytų dalyje ir Žemaitijos aukštumoje. Žinoma apie 20 stovyklų ir apie 40 dirbinių radimviečių. Jose rasta kaulinių žeberklų su užbarzdomis ir įkartomis, apvalių arba šeivos pavidalo, tribriaunių ir su titnago ašmenėliais ietigalių, durklų ir peikenų, kirvelių, dažniausiai su skyle kotui, t. p. gludintų kirvelių, titnaginių gremžtukų, gintarinių sagučių. Kundos kultūra ilgainiui pavirto Narvos kultūra.
Genetika
2017 m. vasarį „Current Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo nustatyta, kad Kundos kultūros atstovai ir juos pakeitusi Narvos kultūra turėjo artimesnį genetinį ryšį su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais negu su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais.
2018 m. sausį „Nature Communications“ publikuotame genetiniame tyrime buvo analizuojami vyro ir moters, priskirtų Kundos kultūrai, palaikai. Buvo nustatyta, kad ištirtas vyras turėjo haplogrupę I ir U5b2c1, o moteris – U4a2. Ištirta, kad jie turi „labai artimą ryšį“ su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais, nors ir su senovės šiaurės eurazijiečių „reikšmingu indėliu“. Jų genetinė kilmė, perimta iš senovės šiaurės euraziečių, buvo mažesnė negu Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų. Taip pat nurodoma, kad minėta genetinė kilmė Skandinaviją pasiekė be kirtimo per Baltijos jūrą.
2018 m. vasarį „Nature“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo įtraukta individų, palaidotų Zvejnieki kapavietėse ir kurių dauguma susijusi su Kundos ir ją pakeitusią Narvos kultūromis, analizė. Išgauta mtDNR priklausė išimtinai U5, U4 ir U2 haplotipams. Kalbant apie Y-DNR, didžioji dauguma mėginių priklausė R1b1a1a ir I2a1 haplotipams. Rezultatai patvirtino, kad Kundos ir Narvos kultūros turėjo apie 70 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir 30 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Netoliese buvusioje tuometinėje Šukinės duobelinės keramikos kultūroje buvo nustatyta apie 65 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės.
Išnašos
- BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.
- Kundos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 262 psl.
- Algirdas Girininkas. Baltų kultūros ištakos, I,II d. Vilnius, Klaipėda, 2011 m.
- Jones 2017.
- Mittnik 2018.
- Mathieson 2018.
Šaltiniai
- Jones, Eppie R. (2017 m. vasario 20 d). „The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers“. Current Biology. Cell Press. 27 (4): 576–582. doi:10.1016/j.cub.2016.12.060. PMC 5321670. PMID 28162894.
- Mathieson, Iain (2018 m. vasario 21 d). „The Genomic History of Southeastern Europe“. Nature. Nature Research. 555 (7695): 197–203. Bibcode:2018Natur.555..197M. doi:10.1038/nature25778. PMC 6091220. PMID 29466330.
- Mittnik, Alisa (2018 m. sausio 30 d). „The genetic prehistory of the Baltic Sea region“. Nature Communications. Nature Research. 16 (1): 442. doi:10.1038/s41467-018-02825-9. PMC 5789860. PMID 29382937.
Nuorodos
- Kundos kultūra Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kundos kultūra, Kas yra Kundos kultūra? Ką reiškia Kundos kultūra?
Kundos kultura mezolito archeologine kultura 7400 6000 m iki m e paplitusi dabartineje Estijoje Pietu Suomijoje Latvijoje Siaures Rytu Lietuvoje Baltarusijos Padauguvyje Kundos kultura 6000 m pr m e Dab valstybes pietu Suomija Estija Latvija siaures rytu Lietuva siaures vakaru BaltarusijaAmzius Mezolitas Pavadinta pagal 1933 1937 m R Indreko tyrineta stovykla Estijos siaureje ties Manoma kad Kundos kultura susikloste velyvosios Svidru kulturos pagrindu CharakteristikaKundos kulturai budingi kauliniai ir raginiai zeberklai ietigaliai durklai ir peikenos kirveliai streliu antgaliai Kundos kulturos zmones medziotojai kure laikinas gyvenvietes prie upiu ir ezeru gyveno palapines tipo bustuose ar stulpines konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliuose pastatuose su zidiniais Vertesi medziokle ir zvejyba rinko maista agaru seklas laukines slyvas Naudojo titnaginius daugiausiai rasta Estijoje gamintus skeltine technika ir kaulinius dirbinius Skeltes darytos is vienagaliu kuginiu skaldytiniu Kundos kulturos gyvenvietese rasta daug kampiniu reztuku galiniu gremztuku Pulli tipo antgaliu su koteliu LietuvojeLietuvoje Kundos kulturos paminklu aptinkama siaures rytu dalyje ir Zemaitijos aukstumoje Zinoma apie 20 stovyklu ir apie 40 dirbiniu radimvieciu Jose rasta kauliniu zeberklu su uzbarzdomis ir įkartomis apvaliu arba seivos pavidalo tribriauniu ir su titnago asmeneliais ietigaliu durklu ir peikenu kirveliu dazniausiai su skyle kotui t p gludintu kirveliu titnaginiu gremztuku gintariniu saguciu Kundos kultura ilgainiui pavirto Narvos kultura Genetika2017 m vasarį Current Biology paskelbtame genetiniame tyrime buvo nustatyta kad Kundos kulturos atstovai ir juos pakeitusi Narvos kultura turejo artimesnį genetinį rysį su Vakaru Europos medziotojais rinkejais negu su Rytu Europos medziotojais rinkejais 2018 m sausį Nature Communications publikuotame genetiniame tyrime buvo analizuojami vyro ir moters priskirtu Kundos kulturai palaikai Buvo nustatyta kad istirtas vyras turejo haplogrupe I ir U5b2c1 o moteris U4a2 Istirta kad jie turi labai artima rysį su Vakaru Europos medziotojais rinkejais nors ir su senoves siaures eurazijieciu reiksmingu indeliu Ju genetine kilme perimta is senoves siaures eurazieciu buvo mazesne negu Skandinavijos medziotoju rinkeju Taip pat nurodoma kad mineta genetine kilme Skandinavija pasieke be kirtimo per Baltijos jura 2018 m vasarį Nature paskelbtame genetiniame tyrime buvo įtraukta individu palaidotu Zvejnieki kapavietese ir kuriu dauguma susijusi su Kundos ir ja pakeitusia Narvos kulturomis analize Isgauta mtDNR priklause isimtinai U5 U4 ir U2 haplotipams Kalbant apie Y DNR didzioji dauguma meginiu priklause R1b1a1a ir I2a1 haplotipams Rezultatai patvirtino kad Kundos ir Narvos kulturos turejo apie 70 Vakaru Europos medziotoju rinkeju ir 30 Rytu Europos medziotoju rinkeju genetines kilmes Netoliese buvusioje tuometineje Sukines duobelines keramikos kulturoje buvo nustatyta apie 65 Rytu Europos medziotoju rinkeju genetines kilmes IsnasosBUTKUS Alvydas Latviai Kaunas Aesti 1995 6 p ISBN 9986 9034 0 8 Kundos kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 262 psl Algirdas Girininkas Baltu kulturos istakos I II d Vilnius Klaipeda 2011 m Jones 2017 Mittnik 2018 Mathieson 2018 SaltiniaiJones Eppie R 2017 m vasario 20 d The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers Current Biology Cell Press 27 4 576 582 doi 10 1016 j cub 2016 12 060 PMC 5321670 PMID 28162894 Mathieson Iain 2018 m vasario 21 d The Genomic History of Southeastern Europe Nature Nature Research 555 7695 197 203 Bibcode 2018Natur 555 197M doi 10 1038 nature25778 PMC 6091220 PMID 29466330 Mittnik Alisa 2018 m sausio 30 d The genetic prehistory of the Baltic Sea region Nature Communications Nature Research 16 1 442 doi 10 1038 s41467 018 02825 9 PMC 5789860 PMID 29382937 NuorodosKundos kultura Archyvuota kopija 2012 03 20 is Wayback Machine projekto anglu kalba