Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Finmarkas norv Finnmark Suomijos pasienis Norvegijos apskritis fylke pačiuose šalies šiaurės rytuose Laplandijos regiono
Finmarko apskritis
Finmarkas (norv. Finnmark – „Suomijos pasienis“) – Norvegijos apskritis (fylke) pačiuose šalies šiaurės rytuose, Laplandijos regiono dalis. Pagal plotą didžiausia, bet gyventojų skaičiumi mažiausia Norvegijos apskritis. Finmarkas ribojasi su Trumsu vakaruose, Laplandija (Suomija) pietuose, Murmansko sritimi (Rusija) rytuose, Norvegijos jūra šiaurės vakaruose, Barenco jūra šiaurėje ir šiaurės rytuose.
| Finmarkas Finnmark | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Norvegija | ||||||
| Administracinis centras | Vadsė | ||||||
| Savivaldybės | 19 | ||||||
| Gyventojų | 75 053 | ||||||
| Plotas | 45 762 km² | ||||||
| Tankumas | 1,64 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | NO-20 | ||||||
| Tinklalapis | www.ffk.no | ||||||
| Vikiteka | FinmarkasVikiteka | ||||||
Apskritį norvegai anksčiau vadino Finmarkens amt ar Vardøhus amt, o nuo 2002 m. apskritis turi 2 oficialius pavadinimus: Finnmark norvegiškai ir Finnmárkku samių kalba.
Būdamas šiauriausioje Europos dalyje, kur Norvegija pasisuka į rytus, Finmarkas yra vieta kur rytai sutinka vakarus kultūriškai bei gamtiniu ir geografiniu atžvilgiu. Vardė, labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybė, yra toliau į rytus nei Stambulas ar Sankt Peterburgas.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Finmarkas buvo sujungtas su Trumsu į apskritį, bet 2023 m. vėl atskirta.
Geografija ir aplinka
Finmarkas – šiauriausia ir ryčiausia bei didžiausia ir rečiausiai gyvenama Norvegijos apskritis (Svalbardas nelaikomas apskritimi).
Nordkapo savivaldybėje (Mageriojos sala) yra šiauriausias Europos taškas, o Nordkino pusiasalyje yra šiauriausias Europos žemyno taškas.
Apskrities pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Fjordų pakrantėse įsikūrusios didelės jūros paukščių kolonijos, pvz.: Hjelmsiojstauranas ir Jesveirstapanas Nordkape. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45 km², viršuje yra aukščiausias Finmarko taškas. Ėksfjordjėkeleno ir Seilandsjėkeleno ledynai yra vakarinėje Finmarko dalyje.
Eksfjordo plynaukštės ledynas iki 1900 m. atskildavo į jūrą ir tai buvo paskutinis Norvegijos žemyninės dalies šitaip besielgiantis ledynas. Centrinė ir rytinė Finmarko dalys yra nekalnuotos, be ledynų. Į rytus nuo Nordkapo nėra didesnių nei 300 m aukštumų.
Gamta varijuoja nuo dykų Barenco jūros pakrančių iki gilių fiordų ir upių slėnių, kuriuose auga medžiai. Pusėje Finmarko neauga medžiai, o kitoje pusėje auga beveik tik plaukuotasis beržas.
Vešliausios sritys yra Altos apylinkės ir Tanos slėnis. Pasviko slėnyje Sėr-Varangeryje auga pušų ir eglių miškas, kuris laikomas Sibiro taigos dalimi. Šiame slėnyje dažniau nei bet kur kitur Norvegijoje sutinkamos rudosios meškos. Tai vienintelė Norvegijos vieta, kur yra ondatrų. Lūšys ir briedžiai sutinkami beveik visame Finmarke, išskyrus pakrantę.
Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė, 300–400 m virš jūros lygio, su daugybe ežerų ir upių. Ji garsi dėl dešimčių tūkstančių šiaurės elnių, kurie priklauso samiams, ir mašalų debesų, kurių pasitaiko vasaros vidury. Finmarksvida sudaro 36 % apygardos ploto. Stabbursdaleno nacionalinis parkas saugo šiauriausią pušų mišką pasaulyje.
Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioje kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36 kg atlantinė lašiša. Paatsjokis teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu.
Klimatas
Finmarksvidoje toliau nuo jūros yra žemyninis klimatas, kur pasitaiko šalčiausios žiemos Norvegijoje: rekordas, −51,4 °C, užregistruotas Karasjoke 1886 m. sausio 1 d. Tos vietos vidutinė 24 val. temperatūra sausį ir liepą yra −17,1 °C ir 13,1 °C, metų vidurkis yra −2,4 °C. Čia iškrenta tik 366 mm kritulių, daugiausiai vasarą. Karasjoke liepą temperatūra pakyla iki 32,4 °C. Finmarksvida yra šalčiausia vieta žemyninėje Norvegijoje (neskaitant aukštikalnių), čia šalčiau nei Lokių saloje ar Jan Majene. Tačiau Sihcajavryje užregistruota šilčiausia temperatūra Šiaurės Norvegijoje: 34,3 °C 1920 m. birželio 23 d.
Dėl greta esančios neužšąlančios jūros pajūrio sritys yra šiltesnės (ir labiau vėjuotos). Lopoje sausio ir liepos vidutinės temperatūros yra atitinkamai −2 °C ir 11,6 °C, nors ji yra nutolusi į šiaurę. Čia per metus iškrenta 914 mm kritulių, daugiausiai rugsėjį-gruodį. Vidutinės metinės temperatūros tarp Lopos ir Karasjoko skirtumas (6 °C) yra toks kaip tarp Lopos ir Londono.
Pagal klimato juostas Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso Subarktiniui klimatui, o Lopa – jūriniui. Šiaurės rytinis pakraštys tarp Nordkapo ir Vardės priskiriamas arktinei tundrai. Čia metinė temperatūra žemesnė nei 10 °C. Vakarų Finmarke 100–200 m aukštumose pajūryje ir 300–500 m kalvose toliau nuo jūros vyrauja alpinės tundros klimatas, kuris šiaurės rytuose susilieja su tundra.
Fjorduose (pvz., Altafjorde) klimatas pats palankiausias: žiemos čia švelnios, o vasaros – gana šiltos. Nors pakrantėse žiemos švelnesnės, čia dažniau siaučia audros.
Savivaldybės
|
(gyventojų skaičius 2005 liepos 1 d.)
Istorija
Žmonės gyvena Finmarke apie 10 tūkst. metų. Čia buvusių Komsos ir šukinės duobelinės keramikos kultūrų likimai nežinomi. Trys tautos paliko gilų pėdsaką Finmarke: samiai, norvegai ir . Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke. Oterė Halogalandietis 890 m. tvirtino, kad gyveno šiauriau nei kiti tautiečiai ir „niekas negyveno į šiaurę nuo jo“. Vėliau norvegai XIV a. ir kvenai XVI a. apgyvendino pakrantę.
| Metai | Gyv. sk. | %± |
|---|---|---|
| 1951 | 64,511 | – |
| 1961 | 72,104 | 11.8% |
| 1971 | 76,311 | 5.8% |
| 1981 | 78,331 | 2.6% |
| 1991 | 74,590 | −4.8% |
| 2001 | 74,087 | −0.7% |
| 2011 | 73,417 | −0.9% |
| 2021? | 77,823 | 6.0% |
| 2031? | 79,367 | 2.0% |
Šaltiniai
- Norway: Administrative Division, citypopulation.de
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Finmarko apskritis, Kas yra Finmarko apskritis? Ką reiškia Finmarko apskritis?
Finmarkas norv Finnmark Suomijos pasienis Norvegijos apskritis fylke paciuose salies siaures rytuose Laplandijos regiono dalis Pagal plota didziausia bet gyventoju skaiciumi maziausia Norvegijos apskritis Finmarkas ribojasi su Trumsu vakaruose Laplandija Suomija pietuose Murmansko sritimi Rusija rytuose Norvegijos jura siaures vakaruose Barenco jura siaureje ir siaures rytuose Finmarkas FinnmarkValstybe NorvegijaAdministracinis centras VadseSavivaldybes 19Gyventoju 2024 75 053Plotas 45 762 km Tankumas 2024 1 64 zm km ISO 3166 2 NO 20Tinklalapis www ffk noVikiteka FinmarkasVikiteka Apskritį norvegai anksciau vadino Finmarkens amt ar Vardohus amt o nuo 2002 m apskritis turi 2 oficialius pavadinimus Finnmark norvegiskai ir Finnmarkku samiu kalba Budamas siauriausioje Europos dalyje kur Norvegija pasisuka į rytus Finmarkas yra vieta kur rytai sutinka vakarus kulturiskai bei gamtiniu ir geografiniu atzvilgiu Varde labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybe yra toliau į rytus nei Stambulas ar Sankt Peterburgas Nuo 2020 m sausio 1 d Finmarkas buvo sujungtas su Trumsu į apskritį bet 2023 m vel atskirta Geografija ir aplinkaKalnai Kvalsunde į pietus nuo Hamerfesto Finmarkas siauriausia ir ryciausia bei didziausia ir reciausiai gyvenama Norvegijos apskritis Svalbardas nelaikomas apskritimi Altafjordas Alta Nordkapo savivaldybeje Mageriojos sala yra siauriausias Europos taskas o Nordkino pusiasalyje yra siauriausias Europos zemyno taskas Apskrities pakrante vagoja fiordai kurie vadinami netikrais nes juos sukure ne ledynai Fjordu pakrantese įsikurusios dideles juros pauksciu kolonijos pvz Hjelmsiojstauranas ir Jesveirstapanas Nordkape Ėksfjordjekeleno ledyno kurio plotas 45 km virsuje yra auksciausias Finmarko taskas Ėksfjordjekeleno ir Seilandsjekeleno ledynai yra vakarineje Finmarko dalyje Eksfjordo plynaukstes ledynas iki 1900 m atskildavo į jura ir tai buvo paskutinis Norvegijos zemynines dalies sitaip besielgiantis ledynas Centrine ir rytine Finmarko dalys yra nekalnuotos be ledynu Į rytus nuo Nordkapo nera didesniu nei 300 m aukstumu Gamta varijuoja nuo dyku Barenco juros pakranciu iki giliu fiordu ir upiu sleniu kuriuose auga medziai Puseje Finmarko neauga medziai o kitoje puseje auga beveik tik plaukuotasis berzas Vesliausios sritys yra Altos apylinkes ir Tanos slenis Pasviko slenyje Ser Varangeryje auga pusu ir egliu miskas kuris laikomas Sibiro taigos dalimi Siame slenyje dazniau nei bet kur kitur Norvegijoje sutinkamos rudosios meskos Tai vienintele Norvegijos vieta kur yra ondatru Lusys ir briedziai sutinkami beveik visame Finmarke isskyrus pakrante Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukste 300 400 m virs juros lygio su daugybe ezeru ir upiu Ji garsi del desimciu tukstanciu siaures elniu kurie priklauso samiams ir masalu debesu kuriu pasitaiko vasaros vidury Finmarksvida sudaro 36 apygardos ploto Stabbursdaleno nacionalinis parkas saugo siauriausia pusu miska pasaulyje Tanos upeje kuri yra prie Suomijos sienos sugaunama daugiau lasisos nei bet kurioje kitoje Europos upeje Cia sugauta rekordine 36 kg atlantine lasisa Paatsjokis teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu KlimatasKjelefjordas siaures rytu pakranteje Finmarksvidoje toliau nuo juros yra zemyninis klimatas kur pasitaiko salciausios ziemos Norvegijoje rekordas 51 4 C uzregistruotas Karasjoke 1886 m sausio 1 d Tos vietos vidutine 24 val temperatura sausį ir liepa yra 17 1 C ir 13 1 C metu vidurkis yra 2 4 C Cia iskrenta tik 366 mm krituliu daugiausiai vasara Karasjoke liepa temperatura pakyla iki 32 4 C Finmarksvida yra salciausia vieta zemynineje Norvegijoje neskaitant aukstikalniu cia salciau nei Lokiu saloje ar Jan Majene Taciau Sihcajavryje uzregistruota silciausia temperatura Siaures Norvegijoje 34 3 C 1920 m birzelio 23 d Del greta esancios neuzsalancios juros pajurio sritys yra siltesnes ir labiau vejuotos Lopoje sausio ir liepos vidutines temperaturos yra atitinkamai 2 C ir 11 6 C nors ji yra nutolusi į siaure Cia per metus iskrenta 914 mm krituliu daugiausiai rugsejį gruodį Vidutines metines temperaturos tarp Lopos ir Karasjoko skirtumas 6 C yra toks kaip tarp Lopos ir Londono Pagal klimato juostas Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso Subarktiniui klimatui o Lopa juriniui Siaures rytinis pakrastys tarp Nordkapo ir Vardes priskiriamas arktinei tundrai Cia metine temperatura zemesne nei 10 C Vakaru Finmarke 100 200 m aukstumose pajuryje ir 300 500 m kalvose toliau nuo juros vyrauja alpines tundros klimatas kuris siaures rytuose susilieja su tundra Fjorduose pvz Altafjorde klimatas pats palankiausias ziemos cia svelnios o vasaros gana siltos Nors pakrantese ziemos svelnesnes cia dazniau siaucia audros SavivaldybesthumbAlta 17 734 1 115 2 207 1 092 Hamerfestas 9 319 1 034 2 864 3 012 1 082 1 400 1 237 1 380 893 Nordkapas 3 402 4 271 9 441 3 004 Vadse 6 140 Varde 2 347 gyventoju skaicius 2005 liepos 1 d IstorijaPagrindinis straipsnis Siaures Norvegija Olandu zemelapis vaizduojantis Finmarka 1660 m Zmones gyvena Finmarke apie 10 tukst metu Cia buvusiu Komsos ir sukines duobelines keramikos kulturu likimai nezinomi Trys tautos paliko gilu pedsaka Finmarke samiai norvegai ir Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke Otere Halogalandietis 890 m tvirtino kad gyveno siauriau nei kiti tautieciai ir niekas negyveno į siaure nuo jo Veliau norvegai XIV a ir kvenai XVI a apgyvendino pakrante Metai Gyv sk 1951 64 511 1961 72 104 11 8 1971 76 311 5 8 1981 78 331 2 6 1991 74 590 4 8 2001 74 087 0 7 2011 73 417 0 9 2021 77 823 6 0 2031 79 367 2 0 Neideno upe Pietu VarangeryjeSaltiniaiNorway Administrative Division citypopulation de