Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dzialdovas lenk Działdowo vok Soldau miestas Lenkijos pietryčiuose Varmijos Mozūrų vaivadija prie Vkros intako upelio Dz
Dzialdovas
Dzialdovas (lenk. Działdowo, vok. Soldau) – miestas Lenkijos pietryčiuose, (Varmijos Mozūrų vaivadija) prie Vkros intako upelio, Dzialdovo apskrities centras. 21 100 gyv. (2003 m.).
| Dzialdovas lenk. Działdowo | |
|---|---|
| Kryžiuočių pilis | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Lenkija |
| Vaivadija | Varmijos Mozūrų vaivadija |
| Gyventojų | 20 824 |
| Plotas | 13,35 km² |
| Tankumas | 1 560 žm./km² |
| Vikiteka | Dzialdovas |
Pro Dzialdovą eina geležinkelis - ir Nidzica-Brodnica. Yra metalo konstrukcijų gamykla, stiklo, statybinių medžiagų, baldų, avalynės, maisto pramonė; spaustuvė.
Istorija
Dzialdovo vietoje buvusią prūsų sasnių pilį XII a. pab. užėmė Vokiečių ordinas. Į apylinkes nuo XIV a. kėlėsi kolonistai iš Mozūrijos. 1340–1350 m. Vokiečių ordinas čia pastatė savo pilį, prie jos kūrėsi Soldau gyvenvietė. nuo 1344 m.
1409 m. miestas sudegintas lietuvių. XV a. dėl Dzialdovo su kryžiuočiais kariavo lenkai, kurie 1410 m. ir 1454 m. trumpai jį buvo užėmę. Po 1466 m. Dzialdovas liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1657 m. , nuo 1701 m. Prūsijos karalystės, nuo 1871 m. Vokietijos imperijos miestas.
XVI a. – XVIII a. prekybos ir amatų miestas. Nuo 1530 m. čia paplito evangelikų liuteronų tikėjimas. XIX a. lenkybės centras Mozūrijoje. 1920 m. atiteko Lenkijai. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė koncentracijos stovykla. 1920–1975 m. ir nuo 1999 m. – Dzialdovo apskrities centras.
Architektūra
Išlikusi barokinė rotušė, statyta 1796 m., 1922 m. perstatyta, gotikinė kryžiuočių pilis, statyta XIV a. viduryje, iki 1470 m. keliais etapais praplėsta, XVI a. ir XVII a. perstatyta.
Šaltiniai
- Dzialdovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 260 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dzialdovas, Kas yra Dzialdovas? Ką reiškia Dzialdovas?
Dzialdovas lenk Dzialdowo vok Soldau miestas Lenkijos pietryciuose Varmijos Mozuru vaivadija prie Vkros intako upelio Dzialdovo apskrities centras 21 100 gyv 2003 m Dzialdovas lenk Dzialdowo Kryziuociu pilisDzialdovas53 14 00 s pl 20 11 00 r ilg 53 23333 s pl 20 18333 r ilg 53 23333 20 18333 Dzialdovas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Varmijos Mozuru vaivadijaGyventoju 2006 20 824Plotas 13 35 km Tankumas 2006 1 560 zm km Vikiteka Dzialdovas Pro Dzialdova eina gelezinkelis ir Nidzica Brodnica Yra metalo konstrukciju gamykla stiklo statybiniu medziagu baldu avalynes maisto pramone spaustuve IstorijaDzialdovo vietoje buvusia prusu sasniu pilį XII a pab uzeme Vokieciu ordinas Į apylinkes nuo XIV a kelesi kolonistai is Mozurijos 1340 1350 m Vokieciu ordinas cia pastate savo pilį prie jos kuresi Soldau gyvenviete nuo 1344 m 1409 m miestas sudegintas lietuviu XV a del Dzialdovo su kryziuociais kariavo lenkai kurie 1410 m ir 1454 m trumpai jį buvo uzeme Po 1466 m Dzialdovas liko Vokieciu ordinui Nuo 1525 m Prusijos kunigaikstystes nuo 1657 m nuo 1701 m Prusijos karalystes nuo 1871 m Vokietijos imperijos miestas XVI a XVIII a prekybos ir amatu miestas Nuo 1530 m cia paplito evangeliku liuteronu tikejimas XIX a lenkybes centras Mozurijoje 1920 m atiteko Lenkijai Per Antrajį pasaulinį kara veike koncentracijos stovykla 1920 1975 m ir nuo 1999 m Dzialdovo apskrities centras ArchitekturaIslikusi barokine rotuse statyta 1796 m 1922 m perstatyta gotikine kryziuociu pilis statyta XIV a viduryje iki 1470 m keliais etapais praplesta XVI a ir XVII a perstatyta SaltiniaiDzialdovas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 260 psl