Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Panašiai skambanti 4200 2000 m pr m e kultūra vadinama Šukinės duobelinės keramikos kultūra Duobelinės keramikos kultūra
Duobelinės keramikos kultūra
Panašiai skambanti 4200–2000 m. pr. m. e. kultūra vadinama Šukinės duobelinės keramikos kultūra
| Duobelinės keramikos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Duobelinė keramika, , | ||||||
| Dab. valstybės | šiaurės Danija, Švedija (Svealandas, Jotalandas), | |||||
| Ist. regionas | pietų Skandinavija | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
Duobelinės keramikos kultūra arba duobinės keramikos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, pavadinta dėl duobutėmis puoštų keramikos indų.
Arealas
Duobelinės keramikos kultūra 3200–2300 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Danijos šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje, Pietų Norvegijoje, Pietų ir Vidurio Švedijoje, t. p. Alandų, Bornholmo, Gotlando ir Olando salose.
Ji susiklostė Niosveto ir Lihulto kultūrų areale, veikiama piltuvėlinės keramikos kultūros iš pietų. Vėlesniame etape vyko aktyvūs mainai su virvelinės keramikos kultūros atstovais, ir pastaroji galiausiai nustelbė vietines tradicijas.
Kultūra
Duobelinės keramikos kultūros žmonės kūrėsi prie vandens telkinių. Gyveno atvirose, polinėse ir įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą; rasta kiaukutynų. Gausiai naudojo titnaginius darbo įrankius ir ginklus, gamintus iš skelčių, nuskeltų nuo dvigalių cilindrinės formos skaldytinių; rasta įkotinių antgalių, gremžtuku, peilių, ylų, grandukų, kirvelių.
Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Duobelinės keramikos kultūrai būdingi aukštoki, platėjantys, su peteliais, įsmaugtu kakleliu smailiadugniai ir plokščiadugniai indai. Jų viršutinė dalis buvo puošiama duobučių, įkartėlių ar šukinių įspaudų horizontaliomis kompozicijomis. Iš kaulo ir rago gaminti žeberklai, adatiniai ir paplokšti antgaliai, štampeliai, ylos, kaltai, papuošalai. Rasta kaulinių ir keraminių žmonių bei gyvūnų figūrėlių, ornamentuotų kaulinių šukų, drožinėtu kriauklių, gintaro dirbinių.
Mirusiuosius laidojo kapinynuose aukštielninkus ir suriestus, paguldytus ant šono, su gausiomis įkapėmis: kabučiais ir vėriniais iš žvėrių ilčių, kauliniais cilindriniais karoliais, žvejybos įrankiais ir ginklais.
Kadangi jai nebūdinga žemdirbystė ir sėslus gyvenimas, paprastai būdingi neolito kultūroms, tačiau jos atstovai jau gamino keramiką, ji dar priskirtina taip vadinamojo keraminio mezolito laikotarpiui.
Šaltiniai
- Egidijus Šatavičius. Duobelinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 209 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Duobelinės keramikos kultūra, Kas yra Duobelinės keramikos kultūra? Ką reiškia Duobelinės keramikos kultūra?
Panasiai skambanti 4200 2000 m pr m e kultura vadinama Sukines duobelines keramikos kultura Duobelines keramikos kultura 3200 m pr m e 2300 m pr m e Duobeline keramika Dab valstybes siaures Danija Svedija Svealandas Jotalandas Ist regionas pietu SkandinavijaAmzius Neolitas Duobelines keramikos kultura arba duobines keramikos kultura vidurinio ir velyvojo neolito archeologine kultura pavadinta del duobutemis puostu keramikos indu ArealasDuobelines keramikos suke SvedijaBriedzio figurele Svedija Duobelines keramikos kultura 3200 2300 m pr m e buvo paplitusi dab Danijos siaurineje ir siaures rytineje dalyje Pietu Norvegijoje Pietu ir Vidurio Svedijoje t p Alandu Bornholmo Gotlando ir Olando salose Ji susikloste Niosveto ir Lihulto kulturu areale veikiama piltuvelines keramikos kulturos is pietu Velesniame etape vyko aktyvus mainai su virvelines keramikos kulturos atstovais ir pastaroji galiausiai nustelbe vietines tradicijas KulturaDuobelines keramikos kulturos zmones kuresi prie vandens telkiniu Gyveno atvirose polinese ir įtvirtintose gyvenvietese Vertesi medziokle ir zvejyba rinko maista rasta kiaukutynu Gausiai naudojo titnaginius darbo įrankius ir ginklus gamintus is skelciu nuskeltu nuo dvigaliu cilindrines formos skaldytiniu rasta įkotiniu antgaliu gremztuku peiliu ylu granduku kirveliu Keramika su mineralinemis priemaisomis Duobelines keramikos kulturai budingi aukstoki platejantys su peteliais įsmaugtu kakleliu smailiadugniai ir ploksciadugniai indai Ju virsutine dalis buvo puosiama duobuciu įkarteliu ar sukiniu įspaudu horizontaliomis kompozicijomis Is kaulo ir rago gaminti zeberklai adatiniai ir paploksti antgaliai stampeliai ylos kaltai papuosalai Rasta kauliniu ir keraminiu zmoniu bei gyvunu figureliu ornamentuotu kauliniu suku drozinetu kriaukliu gintaro dirbiniu Mirusiuosius laidojo kapinynuose aukstielninkus ir suriestus paguldytus ant sono su gausiomis įkapemis kabuciais ir veriniais is zveriu ilciu kauliniais cilindriniais karoliais zvejybos įrankiais ir ginklais Kadangi jai nebudinga zemdirbyste ir seslus gyvenimas paprastai budingi neolito kulturoms taciau jos atstovai jau gamino keramika ji dar priskirtina taip vadinamojo keraminio mezolito laikotarpiui SaltiniaiEgidijus Satavicius Duobelines keramikos kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 209 psl