Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dubrovnikas it Ragusa lot Ragusium miestas piečiausioje Kroatijos dalyje įkurtas VII amžiuje prie Adrijos jūros Jūrų uos
Dubrovnikas
Dubrovnikas (it. Ragusa; lot. Ragusium) – miestas piečiausioje Kroatijos dalyje, įkurtas VII amžiuje prie Adrijos jūros. Jūrų uostas, Dubrovnikų–Neretvos apskrities administracinis centras. Garsus savo senamiesčiu, saugomu UNESCO.
| Dubrovnikas kroat. Dubrovnik | |
|---|---|
| Dubrovniko panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Kroatija |
| Regionas | Dubrovnikų–Neretvos apskritis |
| Gyventojų | 43 770 |
| Plotas | 143,35 km² |
| Tankumas | 305 žm./km² |
| Vikiteka | Dubrovnikas |
| Kirčiavimas | Dùbrovnikas |
Kroatijos nepriklausomybės karo metu, 1991 metais, miestas buvo apsuptas ir apšaudytas serbų kariuomenės artilerijos. Po šių įvykių miestas tapo kroatų pasipriešinimo ir kovos už nepriklausomybę simboliu.
Istorija
Graikai Adrijos jūros pakrantėje įkūrė gyvenvietę, kuri iš pradžių vadinosi Epidaurum, o paskui buvo pervadinta į Ragusium (Ragūza). 614 m. atvykę slavai užėmė ją, o gyventojai paliko pakrantę, kurioje dabar yra Dubrovniko senamiestis, ir paspruko į uolėtą salą. X amžiuje Ragūza (tuometinis Dubrovniko pavadinimas) buvo svarbus prekybinis centras Adrijos jūroje. Iki XII amžiaus pabaigos miestas drauge su visu regionu pakluso Bizantijos valdžiai. 1204–1808 metais kūrėsi pirklių respublika, kurią iš eilės valdė Venecija, Vengrija ir Turkija. Tačiau dėl apsukrios politikos ir aukštų duoklių mokėjimo, miestas išsaugojo gana didelę nepriklausomybę. XV amžiuje su savo galingu laivynu Dubrovnikas buvo ne tik prekybinis Venecijos varžovas, bet konkuravo su ja ir pastatais, vienuolynais, bažnyčiomis ir rūmais. 1667 m. miestą beveik visiškai nugriovė žemės drebejimas. 1683 m. Dubrovnikas buvo atstatytas, bet jį silpnino vis besikeičianti prekybinė priklausomybė ir XVIII amžiuje Europą drebinę karai. 1808 m. Napoleonas oficialiai panaikino Dubrovniko nepriklausomybę ir paskatino anglų kariuomenę jį bombarduoti. Nuo 1815 m. miestą valdė Austrija, nuo 1918 m. serbų, kroatų ir slovėnų karalystei (SHS), o nuo 1929 m. – Jugoslavijai. Po dešimtojo dešimtmečio Balkanų karų, po kurių suiro Jugoslavija, per septynis mėnesius trukusią apgultį 1992 m. gegužės mėnesį, į miestą pataikė 2000 artilerijos sviedinių. Dabar Dubrovnikas yra atstatytas ir karų pėdsakų yra išlikę labai mažai. Senamiestis 1994 m. vėl (pirmą kartą 1979 m.) buvo įrašytas į UNESCO kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Turizmas
Dubrovniko panoramą galima apžiūrėti nuo X–XV amžiuose pastatytų gynybininių sienų. Jos yra 25 metrų aukščio, 4–6 metrų pločio, turi keletą bastionų ir bokštų (pvz.: Minceto). Nuo gynybinių sienų gerai matyti ir urbanistinis miesto planas.
Du pagrindiniai įėjimai vedą į Placa (taip pat vadinama Stradun) – pagrindinę prekybinę miesto gatvę, kurioje stovi Renesanso laikų rūmai, parduotuvės, kavinės ir kt. Placa dalija miestą į dvi dalis ir tęsiasi daugiau kaip 200 m nuo Pilės vartų vakaruose iki laikrodžio bokšto uosto prieigose. Kadaise ten telkšojusi pelkė dalijo miestą į romėnų pusę ir slavų pusę, o dabar jos vietoje – Placa.
Netoli uosto baseino yra svarbiausi miesto senovės paminklai: Sponza rūmai, Rotušė ir katedra. Architektūros šedevru laikomi Rektorių rūmai, kuriuose susimaišę įvairūs architektūros stiliai.
Žydų, arba Žudioska, gatvėje stovi viena seniausių Europoje sinagogų, pastatyta žydų bendruomenės, ištremtos iš Ispanijos 1492 m. Dvasinis centras yra Šv. Blažiejaus bažnyčia, skirta miesto globėjui. Legenda byloja, kad viduramžiais jis net surinkdavo priešų patrankų šaudomus sviedinius ir numesdavo juos atgal.
Miesto ir kone visos Dalmatijos panoramą galima pamatyti užkopus į Sergijaus (Srd) kalną, kurio aukštis – 412 m virš jūros lygio.
Vasario 3 dieną minima miesto globėjo, šv. Blažiejaus šventė. Kasmet ji pradedama Šv. Mišiomis, vėliau dar kelias dienas vyksta įvairūs paradai, bei kiti šventiniai renginiai.
Dubrovniko vasaros festivalis – kasmetinis kultūrinis renginys, vykstantis liepos – rugpjūčio mėnesiais, kurio metu miesto raktai būna perduoti menininkams, linksminantiems Dubrovniko gyventojus ir svečius ištisą mėnesį savo koncertais, žaidimais, spektakliais. 2007 metais festivalis apdovanotas Tarptautiniu auksiniu kokybės trofėjumi.
Sportas
- NK GOŠK Dubrovnik (futbolas)
Miestų partnerystė
- Gracas
- Bad Homburgas
- Helsingborgas
- Vukovaras
- Monterėjus, Kalifornija
- Sanesas
- Belfastas
Nuorodos
- Oficialus miesto tinklalapis (anglų k.)
Šaltiniai
- 100 gražiausių pasaulio miestų, Vilnius, Lietuva, ISBN 9955-529-30-X
- Davey, Steve (2004) Nepamirštamos vietos, kurias verta bent kartą pamatyti gyvenime, Vilnius, Lietuva, ISBN 9955-08-434-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dubrovnikas, Kas yra Dubrovnikas? Ką reiškia Dubrovnikas?
Dubrovnikas it Ragusa lot Ragusium miestas pieciausioje Kroatijos dalyje įkurtas VII amziuje prie Adrijos juros Juru uostas Dubrovniku Neretvos apskrities administracinis centras Garsus savo senamiesciu saugomu UNESCO Dubrovnikas kroat Dubrovnik Dubrovniko panoramaDubrovnikas42 38 30 s pl 18 06 30 r ilg 42 64167 s pl 18 10833 r ilg 42 64167 18 10833 Dubrovnikas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe KroatijaRegionas Dubrovniku Neretvos apskritisGyventoju 2001 43 770Plotas 143 35 km Tankumas 2001 305 zm km Vikiteka DubrovnikasKirciavimas Dubrovnikas Kroatijos nepriklausomybes karo metu 1991 metais miestas buvo apsuptas ir apsaudytas serbu kariuomenes artilerijos Po siu įvykiu miestas tapo kroatu pasipriesinimo ir kovos uz nepriklausomybe simboliu IstorijaGraikai Adrijos juros pakranteje įkure gyvenviete kuri is pradziu vadinosi Epidaurum o paskui buvo pervadinta į Ragusium Raguza 614 m atvyke slavai uzeme ja o gyventojai paliko pakrante kurioje dabar yra Dubrovniko senamiestis ir paspruko į uoleta sala X amziuje Raguza tuometinis Dubrovniko pavadinimas buvo svarbus prekybinis centras Adrijos juroje Iki XII amziaus pabaigos miestas drauge su visu regionu pakluso Bizantijos valdziai 1204 1808 metais kuresi pirkliu respublika kuria is eiles valde Venecija Vengrija ir Turkija Taciau del apsukrios politikos ir aukstu duokliu mokejimo miestas issaugojo gana didele nepriklausomybe XV amziuje su savo galingu laivynu Dubrovnikas buvo ne tik prekybinis Venecijos varzovas bet konkuravo su ja ir pastatais vienuolynais baznyciomis ir rumais 1667 m miesta beveik visiskai nugriove zemes drebejimas 1683 m Dubrovnikas buvo atstatytas bet jį silpnino vis besikeicianti prekybine priklausomybe ir XVIII amziuje Europa drebine karai 1808 m Napoleonas oficialiai panaikino Dubrovniko nepriklausomybe ir paskatino anglu kariuomene jį bombarduoti Nuo 1815 m miesta valde Austrija nuo 1918 m serbu kroatu ir slovenu karalystei SHS o nuo 1929 m Jugoslavijai Po desimtojo desimtmecio Balkanu karu po kuriu suiro Jugoslavija per septynis menesius trukusia apgultį 1992 m geguzes menesį į miesta pataike 2000 artilerijos sviediniu Dabar Dubrovnikas yra atstatytas ir karu pedsaku yra islike labai mazai Senamiestis 1994 m vel pirma karta 1979 m buvo įrasytas į UNESCO kulturos ir gamtos paveldo sarasa TurizmasPagrindine miesto gatve Placa Sv Blaziejaus baznycia Dubrovniko senamiestis Dubrovniko panorama galima apziureti nuo X XV amziuose pastatytu gynybininiu sienu Jos yra 25 metru aukscio 4 6 metru plocio turi keleta bastionu ir bokstu pvz Minceto Nuo gynybiniu sienu gerai matyti ir urbanistinis miesto planas Du pagrindiniai įejimai veda į Placa taip pat vadinama Stradun pagrindine prekybine miesto gatve kurioje stovi Renesanso laiku rumai parduotuves kavines ir kt Placa dalija miesta į dvi dalis ir tesiasi daugiau kaip 200 m nuo Piles vartu vakaruose iki laikrodzio boksto uosto prieigose Kadaise ten telksojusi pelke dalijo miesta į romenu puse ir slavu puse o dabar jos vietoje Placa Netoli uosto baseino yra svarbiausi miesto senoves paminklai Sponza rumai Rotuse ir katedra Architekturos sedevru laikomi Rektoriu rumai kuriuose susimaise įvairus architekturos stiliai Zydu arba Zudioska gatveje stovi viena seniausiu Europoje sinagogu pastatyta zydu bendruomenes istremtos is Ispanijos 1492 m Dvasinis centras yra Sv Blaziejaus baznycia skirta miesto globejui Legenda byloja kad viduramziais jis net surinkdavo priesu patranku saudomus sviedinius ir numesdavo juos atgal Miesto ir kone visos Dalmatijos panorama galima pamatyti uzkopus į Sergijaus Srd kalna kurio aukstis 412 m virs juros lygio Vasario 3 diena minima miesto globejo sv Blaziejaus svente Kasmet ji pradedama Sv Misiomis veliau dar kelias dienas vyksta įvairus paradai bei kiti sventiniai renginiai Dubrovniko vasaros festivalis kasmetinis kulturinis renginys vykstantis liepos rugpjucio menesiais kurio metu miesto raktai buna perduoti menininkams linksminantiems Dubrovniko gyventojus ir svecius istisa menesį savo koncertais zaidimais spektakliais 2007 metais festivalis apdovanotas Tarptautiniu auksiniu kokybes trofejumi SportasNK GOSK Dubrovnik futbolas Miestu partnerysteGracas Bad Homburgas Helsingborgas Vukovaras Monterejus Kalifornija Sanesas BelfastasNuorodosOficialus miesto tinklalapis anglu k Saltiniai100 graziausiu pasaulio miestu Vilnius Lietuva ISBN 9955 529 30 X Davey Steve 2004 Nepamirstamos vietos kurias verta bent karta pamatyti gyvenime Vilnius Lietuva ISBN 9955 08 434 0