Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ikikolumbinė Amerika dar Senovės Amerika priešispaninė Amerika Amerikos žemynas iki Kristupo Kolumbo atvykimo 1492 m ir
Ikikolumbinė Amerika
Ikikolumbinė Amerika (dar Senovės Amerika, priešispaninė Amerika) – Amerikos žemynas iki Kristupo Kolumbo atvykimo 1492 m. ir po jo sekusios žemyno kolonizacijos. Ikikolumbinėje Amerikoje buvo susikūrusios ilgą istoriją turinčios indėniškos civilizacijos. XVI a. šios civilizacijos buvo sunaikintos, užgožtos Vakarų civilizacijos, atneštos užkariautojų ir kolonizatorių iš Europos šalių (visų pirma Ispanijos ir Portugalijos).
Ikikolumbinės kultūros savarankiškai nuo „“ pasiekė įvairių laimėjimų astronomijos, matematikos, architektūros, inžinerijos (irigacijos), žemės ūkio srityse, sukūrė raštą. Kaip ir kitos civilizacijos, senovės amerikiečiai statė miestus, pasižymėjusius savo įspūdinga monumentaliąja architektūra. Buvo išvystyta sudėtinga socialinė hierarchija, prekybos, susisiekimo tinklai.
Istorija
Amerikos apgyvendinimo laikotarpis ir būdas tebėra mokslinių diskusijų objektas. Pagal plačiausiai priimtą teoriją maždaug prieš 13 000 metų per dėl apledėjimų susidariusį sausumos ruožą (Beringiją), žmonės iš Azijos persikėlė į Amerikos žemyną. Šie pirmieji gyventojai (paleoindėnai) siejami su Kloviso kultūra. Tačiau ši teorija yra ginčijama, nes ne viena palyginti neseniai aptikta archeologinė vietovė datuojama gerokai ankstesniais laikais (Monte Verdė, ir kt.). Pagal radinius spėjama, kad žemynas galėjo būti apgyvendintas prieš 20–40 tūkst. metų. Šią teoriją paremia ir genetiniai atradimai. Dabar siūlomi du Amerikos apgyvendinimo modeliai – trumposios chronologijos (žmonės piečiau Aliaskos apsigyveno ne anksčiau nei prieš 14–17 tūkst. metų) ir ilgosios chronologijos (pirmieji gyventojai pasirodė prieš 50–40 tūkst. metų, vėliau sekė dar kelios imigracijos bangos). Inuitai ir dalis kitų Amerikos šiaurės tautų žemyne apsigyveno vėliau, greičiausiai tik 1 m. e. tūkstantmetyje.
Mezoamerika
Mezoamerika – regionas, apimantis šiaurinę Centrinės Amerikos dalį ir pietinę Meksiką – buvo vienas iš dviejų civilizacinių centrų Amerikos žemyne. Šiame regione skirtingu laikotarpiu klestėjo įvairios kultūros, kurias siejo panašus architektūros, meno, laiko, technologijų, religijos suvokimas.
Pirmoji žinoma kultūra, suklestėjusi Mezoamerikoje, buvo olmekai. Dar XXIV a. pr. m. e. olmekų protėviai, gyvenę Grichalvos upės deltoje, išvystė keramiką, o apie XVII–XVI a. pr. m. e. susikūrė olmekų civilizacija, kurios centras buvo dabartinėje vietovėje. Vėliau olmekų kultūra paplito po Meksikos įlankos pakrantę, buvo įkurtas religinis centras La Ventoje, žymus savo kolosalinių galvų paveldu. Olmekai pirmieji pradėjo statyti piramidinius darinius, pasiekė astronominių, matematinių laimėjimų, sukūrė rašto užuomazgas. Būtent olmekų kultūros pavyzdžiu ir susikūrė vėlesnės Mezoamerikos civilizacijos.
Silpstant olmekų galiai, Meksikos centriniame slėnyje IV a. pr. m. e. iškilo Teotihuakano miestas. Jo įkūrėjai nėra žinomi. Apie 150-uosius metus šis miestas tapo dideliu metropoliu, su masyviomis piramidėmis, religiniais ir prekybiniais kompleksais, čia apsigyveno įvairių tautų žmonės (otomiai, mištekai, nahua, sapotekai, totonakai). Laikoma, kad VI a. Teotihuakanas buvo didžiausias pasaulio miestas, o į jo įtaką pateko visas Mezoamerikos regionas bei dalis šiaurės Meksikos (Aridoamerikos).
Greta Teotihuakano, pietinėje Mezoamerikos dalyje pradėjo vystytis majų civilizacija. Pirmieji didesni majų centrai formavosi IX–VII a. pr. m. e. Gvatemalos aukštumose (Isapa, Takalik Abachas, Kaminalchuju), tačiau majų civilizacijos klestėjimo (klasikiniu) laikotarpiu laikomi 250–900 m., kuomet Peteno baseine ir kitose aplinkinėse lygumose susikūrė daug miestų-valstybių: Tikalis, Karakolis, Palenkė, Kopanas, Kalakmulis, Altun Ha, Bonampakas, Lamanajus ir daug kt. Senovės majai laikomi labiausiai išsivysčiusia Amerikos civilizacija – jie statė laiptuotąsias piramides-šventyklas, rūmus, tiesė kelius, buvo puikiai įvaldę akmens apdirbimą (stelos, inskripcijos, bareljefai), tapybą, tekstilę, juvelyriką, išvystė astronomiją (žinojo ne tik Mėnulio ir Saulės, bet ir Veneros ciklus), matematiką (sudarė sudėtingą majų kalendorių) bei hieroglifinį raštą. Majai prekiavo ne tik su Teotihuakanu, sapotekais, bet ir su Centroamerikos, Karibų tautomis. VIII–IX a. klasikinė majų civilizacija žlugo, bet X a. atsikūrė kaip poklasikinė majų civilizacija Jukatano pusiasalyje (Čičen Ica, Ušmalis, Ecna, Majapanas). Taip pat susikūrė keletas miestų-valstybių Peteno baseine (Tajasalis) bei Gvatemalos aukštumose (Kumarkachas, Sakpetenas ir kt.). Tuo laikotarpiu majai jau nebepasiekė tokių aukštų mokslinių laimėjimų. XV–XVI a., kuomet ispanai pradėjo majų žemių užkariavimą, dauguma miestų jau buvo nunykę.
IX–XI a. pietų Meksikoje dominavo toltekai, kurių sostinė buvo Tuloje. Jie buvo itin išvystę menus, ir vėlesnės nahua tautos žodį „toletekas“ naudojo įvardinti menininkui. XIII a. iš šiaurės į Meksikos slėnį įsiveržė nahua gentis, kuri save vadino „mēxihcah“. Teskoko ežero salose jie įkūrė Tenočtitlano miestą ir pradėjo veržlią karinę ekspansiją. Kartu su dalimi kitų aplinkinių nahua tautų jie sudarė karinę sąjungą. Jos nariai pavadinti actekais. Jie perėmė ankstesnių tautų kultūrinius laimėjimus, tačiau labiau telkėsi į karinį, o ne mokslinį-kultūrinį vystymąsi ir, priešingai nei majai, sukūrė galingą imperiją. XV a. actekai valdė beveik visą centrinę Meksiką. Šią civilizaciją užkariavo ir sunaikino ispanai, vedinti Ernano Korteso (žr. Meksikos užkariavimas).
Senovės Peru
Senovės Peru, kuri apėmė ne tik didžiąją dalį šiuolaikinės Peru (išskyrus rytinę, miškingąją pusę), bet ir dalį Bolivijos, Ekvadoro, šiaurės Čilę, buvo kitas Amerikos civilizacinis centras. Čia taip pat statyti miestai, šventyklos, tvirtovės, klestėjo prekyba, amatai, žemės ūkis, kalnakasyba. Tiesa, manoma, kad senovės Peru kultūros nebuvo sukūrusios rašto, nors jo užuomazgų randama (, kipu).
, kurios centras buvo Karalis, laikoma seniausia civilizacija Amerikoje. Ji susikūrė ~3000 m. pr. m. e. ir buvo Mesopotamijos ir Senovės Egipto civilizacijų amžininke. Ji, kaip ir Senojo Pasaulio civilizacijos, statė piramides. Dar seniau, ~3500 m. pr. e. Ekvadoro pakrantėje pradėjo vystytis , tačiau ji nebuvo išvysčiusi monumentaliosios architektūros. Abi šios kultūros išvystė keramiką, augino kukurūzus, medvilnę, moliūgus, manijokus, pupeles.
X a. pr. m. e. Peru pakrantės srityje susikūrė Čavino kultūra (sostinė Čavin de Huantaras). Šios kultūros gyventojai ne tik buvo išvystę architektūrą, bet ir akmens apdirbimą (stelų, skulptūrinių galvų gamyba), juvelyriką (aukso dirbiniai), keramiką. Pietinėje Peru pakrantėje tarp VIII a. pr. m. e. ir I tūkstantmečio m. e. pabaigos gyvavo Parakaso ir Naskos kultūros. Jos pasižymėjo keramikos, tekstilės amatais, išvystyta irigacija. Naskos kultūrai priskiriami ginčytinos paskirties Naskos geoglifai. Maždaug nuo IV a. pr. m. e. suklestėjo Titikakos ežero pakrantėje stovėjęs Tihuanako miestas. I m. e. tūkstantmetyje į jo įtakos sferą pateko visa vakarų Bolivija, šiaurės Čilė ir pietų Peru. Pats miestas pasižymėjo savo architektūra. Nuo I m. e. a. Čavino kultūrą pakeitė močikai. Jie itin ištobulino keramiką, juvelyriką, tekstilę, vystė laivybą. Močės kultūrai priskiriama šalia Truchiljo.
II m. e. tūkstantmečio pradžioje senovės Peru gyvavo lokalios kultūros, kurios perėmė senųjų civilizacijų laimėjimus, tačiau pačios nebuvo labai inovatyvios: tai Čimu, Huanka, Varis, Čankajus ir kt. XV a. iš nedidelės ėmė vystytis galinga inkų civilizacija. Ji įgavo plėtros pagreitį ir užvaldė plačias žemes nuo Ekvadoro šiaurėje iki pat Čilės ir Argentinos pietuose. Inkai sukūrė savo imperiją Tawantinsuyu, statė sakraliųjų ir karališkųjų miestų kompleksus (Maču Pikču, Vilkabamba, Oljantaintambas, ir kt.), sukūrė kelių tinklą bei pašto sistemą. Akumuliavusi ankstesnių kultūrų pasiekimus, inkų kultūra vystė tekstilę, juvelyriką, keramiką, sudarė hierarchinį valstybės aparatą. Inkai, priešingai nei Mezoamerikos kultūros, nebuvo taip išvystę astronomijos, laiko skaičiavimo, tačiau buvo ištobulinę mediciną. Šią kultūrą užkariavo Fransiskas Pisaras (žr. Peru užkariavimas), tačiau inkai ilgai priešinosi kolonizacijai.
Šiaurės Amerika
Šiaurės Amerikoje, kitaip nei Peru ar Mezoamerikoje, nebuvo susikūrusių civilizacijų, tačiau buvo miestų ir valstybinių darinių užuomazgos. Pirmieji žemyno gyventojai ilgą laiką vertėsi medžiokle ir rankiojimu, gyveno klajokliškai. Apie VII tūkstantmetį pr. m. e. Misisipės žemupio slėnyje ėmė kurtis pirmosios gyvenvietės, įrengti piliakalniai. Palaipsniui gyventojai tapo sėslūs, ėmė vystyti žemės ūkį, keramiką, atsirado socialinė hierarchija. XVII a. pr. m. e. iškilo Poverti Pointo vietovė (dab. Luiziana), o jau I m. e. tūkstantmetyje susiformavo . Ji kūrė ant piliakalnių kompleksų įrengtus miestus (tokius kaip Kahokija, Kinkeidas, Maundvilis ir kt.), augino kukurūzus, vystė keramiką ir juvelyriką. XVI a. ši kultūra žlugo daugiausia dėl europiečių atneštų ligų, išlikusieji indėnai grįžo prie klajokliško gyvenimo būdo.
Sausringoje Šiaurės Amerikos dalyje, vadinamoje Aridoamerika, gyvavo Pueblų kultūra, kurią sudarė keletas tautų (anasaziai, vėliau zuniai, hopiai, , ). Ši kultūra statė plūkto molio bei olose iškastas gyvenvietes – pueblus (, , Taoso Pueblas ir kt.).
Vis dėlto, dauguma Šiaurės Amerikos indėnų gyveno klajokliškai, ir tokiais liko daugiausia iki pat XIX a.
Centrinė ir Pietų Amerika
Piečiau Mezoamerikos esanti Centrinės Amerikos dalis vadinama Centroamerika. Ji buvo veikiama Mezoamerikos kultūrų, kūrėsi nedidelės valstybės. Nuo X a. į Centrinę Ameriką pradėjo keltis nahua gentys. Pietinė regiono dalis jau labiau buvo veikiama inkų ir muiskų kultūrų.
Pietų Amerikoje, be Senovės Peru regiono, kultūriniai dariniai vystėsi Kolumbijoje, kur gyvavo muiskų, San Agustino kultūros, vysčiusios architektūrą, juvelyriką. Muiskai žymūs savo amatu. Likusioje žemyno dalyje, kaip manoma, gyveno klajokliškos gentys, nepasiekusios didelių kultūrinių laimėjimų. Tiesa, nuo XX a. pab. vakarų Amazonijoje randama geoglifų ir kitų antropologinės kilmės darinių, leidžiančių spėti čia gyvavus sėslią kultūrą.
Žlugimas
XVI a. Senovės Amerikos civilizacijos žlugo, nors atskiros kultūros ir tautos priešinosi kolonizacijai iki pat XIX a. Nors kolonizatorių pajėgos buvo labai negausios palyginti su vietinėmis tautomis, tačiau jas pranoko ginkluote ir karybos laimėjimais. Be to, labai daug indėnų žuvo nuo europiečių atneštų ligų. Prie europiečių sėkmės prisidėjo ir neretas vietinių tautų įsitikinimas baltųjų dieviškumu.
Po konkistos senosios Amerikos kultūros nebeatsigavo – dominuojančia tapo Vakarų kultūra. Senasis indėnų paveldas naikintas kaip demoniškas, turtai išgrobstyti, senosios apeigos ir tradicijos represuotos.
Šaltiniai
- http://books.google.lt/books?id=WAsKm-_zu5sC&lpg=PP1&dq=The+Journey+of+Man&pg=PA138&redir_esc=y#v=onepage&q&f=true
- http://news.nationalgeographic.com/news/2008/03/080313-first-americans.html
- http://books.google.lt/books?id=Obgdz8auwkMC&pg=PA11&lpg=PA11&dq=8000+years+ago+in+the+americas&hl=lt#v=onepage&q=8000%20years%20ago%20in%20the%20americas&f=false
- http://books.google.lt/books?id=_0u2y_SVnmoC&pg=RA1-PA682&lpg=RA1-PA682&dq=old+crow+caves+debate&hl=lt#v=onepage&q=old%20crow%20caves%20debate&f=false
- Diehl, Richard A. (2004). The Olmecs : America’s First Civilization. London: Thames and Hudson. pp. 9–25. ISBN 0-500-28503-9.
- http://www.metmuseum.org/toah/hd/teot/hd_teot.htm
- Millon, René (1993). „The Place Where Time Began: An Archaeologist’s Interpretation of What Happened in Teotihuacan History“. In Berrin, Kathleen and Esther Pasztory (Eds.). Teotihuacan: Art from the City of the Gods. New York: Thames and Hudson. pp. 16–43. ISBN 0-500-23653-4
- Sharer, R. 1994. The Ancient Maya. 5th ed. Stanford, California: Stanford University Press
- http://books.google.lt/books?id=J3WZuTINl2QC&lpg=PA56&dq=Inca+civilization&pg=PA221&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false
- http://whc.unesco.org/en/list/1269
- http://www.sciencenews.org/view/generic/id/31466/description/Incan_skull_surgery Archyvuota kopija 2013-06-21 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.cahokiamounds.org/
- http://www.nytimes.com/2012/01/15/world/americas/land-carvings-attest-to-amazons-lost-world.html?_r=2&
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ikikolumbinė Amerika, Kas yra Ikikolumbinė Amerika? Ką reiškia Ikikolumbinė Amerika?
Ikikolumbine Amerika dar Senoves Amerika priesispanine Amerika Amerikos zemynas iki Kristupo Kolumbo atvykimo 1492 m ir po jo sekusios zemyno kolonizacijos Ikikolumbineje Amerikoje buvo susikurusios ilga istorija turincios indeniskos civilizacijos XVI a sios civilizacijos buvo sunaikintos uzgoztos Vakaru civilizacijos atnestos uzkariautoju ir kolonizatoriu is Europos saliu visu pirma Ispanijos ir Portugalijos Kulturu issivystymas Amerikoje 1000 m pr m e klajokliai medziotojai rankiotojai paprastos zemdirbiu visuomenes valstybes ir civilizacijos Ikikolumbines kulturos savarankiskai nuo pasieke įvairiu laimejimu astronomijos matematikos architekturos inzinerijos irigacijos zemes ukio srityse sukure rasta Kaip ir kitos civilizacijos senoves amerikieciai state miestus pasizymejusius savo įspudinga monumentaliaja architektura Buvo isvystyta sudetinga socialine hierarchija prekybos susisiekimo tinklai IstorijaPagrindinis straipsnis Amerikos apgyvendinimo laikotarpis ir budas tebera moksliniu diskusiju objektas Pagal placiausiai priimta teorija mazdaug pries 13 000 metu per del apledejimu susidariusį sausumos ruoza Beringija zmones is Azijos persikele į Amerikos zemyna Sie pirmieji gyventojai paleoindenai siejami su Kloviso kultura Taciau si teorija yra gincijama nes ne viena palyginti neseniai aptikta archeologine vietove datuojama gerokai ankstesniais laikais Monte Verde ir kt Pagal radinius spejama kad zemynas galejo buti apgyvendintas pries 20 40 tukst metu Sia teorija paremia ir genetiniai atradimai Dabar siulomi du Amerikos apgyvendinimo modeliai trumposios chronologijos zmones pieciau Aliaskos apsigyveno ne anksciau nei pries 14 17 tukst metu ir ilgosios chronologijos pirmieji gyventojai pasirode pries 50 40 tukst metu veliau seke dar kelios imigracijos bangos Inuitai ir dalis kitu Amerikos siaures tautu zemyne apsigyveno veliau greiciausiai tik 1 m e tukstantmetyje Mezoamerika Pagrindinis straipsnis Mezoamerika Didziausia pasaulyje Didzioji Colulos piramide Mezoamerika regionas apimantis siaurine Centrines Amerikos dalį ir pietine Meksika buvo vienas is dvieju civilizaciniu centru Amerikos zemyne Siame regione skirtingu laikotarpiu klestejo įvairios kulturos kurias siejo panasus architekturos meno laiko technologiju religijos suvokimas Pirmoji zinoma kultura suklestejusi Mezoamerikoje buvo olmekai Dar XXIV a pr m e olmeku proteviai gyvene Grichalvos upes deltoje isvyste keramika o apie XVII XVI a pr m e susikure olmeku civilizacija kurios centras buvo dabartineje vietoveje Veliau olmeku kultura paplito po Meksikos įlankos pakrante buvo įkurtas religinis centras La Ventoje zymus savo kolosaliniu galvu paveldu Olmekai pirmieji pradejo statyti piramidinius darinius pasieke astronominiu matematiniu laimejimu sukure rasto uzuomazgas Butent olmeku kulturos pavyzdziu ir susikure velesnes Mezoamerikos civilizacijos Silpstant olmeku galiai Meksikos centriniame slenyje IV a pr m e iskilo Teotihuakano miestas Jo įkurejai nera zinomi Apie 150 uosius metus sis miestas tapo dideliu metropoliu su masyviomis piramidemis religiniais ir prekybiniais kompleksais cia apsigyveno įvairiu tautu zmones otomiai mistekai nahua sapotekai totonakai Laikoma kad VI a Teotihuakanas buvo didziausias pasaulio miestas o į jo įtaka pateko visas Mezoamerikos regionas bei dalis siaures Meksikos Aridoamerikos Maju miestas Palenke Greta Teotihuakano pietineje Mezoamerikos dalyje pradejo vystytis maju civilizacija Pirmieji didesni maju centrai formavosi IX VII a pr m e Gvatemalos aukstumose Isapa Takalik Abachas Kaminalchuju taciau maju civilizacijos klestejimo klasikiniu laikotarpiu laikomi 250 900 m kuomet Peteno baseine ir kitose aplinkinese lygumose susikure daug miestu valstybiu Tikalis Karakolis Palenke Kopanas Kalakmulis Altun Ha Bonampakas Lamanajus ir daug kt Senoves majai laikomi labiausiai issivysciusia Amerikos civilizacija jie state laiptuotasias piramides sventyklas rumus tiese kelius buvo puikiai įvalde akmens apdirbima stelos inskripcijos bareljefai tapyba tekstile juvelyrika isvyste astronomija zinojo ne tik Menulio ir Saules bet ir Veneros ciklus matematika sudare sudetinga maju kalendoriu bei hieroglifinį rasta Majai prekiavo ne tik su Teotihuakanu sapotekais bet ir su Centroamerikos Karibu tautomis VIII IX a klasikine maju civilizacija zlugo bet X a atsikure kaip poklasikine maju civilizacija Jukatano pusiasalyje Cicen Ica Usmalis Ecna Majapanas Taip pat susikure keletas miestu valstybiu Peteno baseine Tajasalis bei Gvatemalos aukstumose Kumarkachas Sakpetenas ir kt Tuo laikotarpiu majai jau nebepasieke tokiu aukstu moksliniu laimejimu XV XVI a kuomet ispanai pradejo maju zemiu uzkariavima dauguma miestu jau buvo nunyke IX XI a pietu Meksikoje dominavo toltekai kuriu sostine buvo Tuloje Jie buvo itin isvyste menus ir velesnes nahua tautos zodį toletekas naudojo įvardinti menininkui XIII a is siaures į Meksikos slenį įsiverze nahua gentis kuri save vadino mexihcah Teskoko ezero salose jie įkure Tenoctitlano miesta ir pradejo verzlia karine ekspansija Kartu su dalimi kitu aplinkiniu nahua tautu jie sudare karine sajunga Jos nariai pavadinti actekais Jie pereme ankstesniu tautu kulturinius laimejimus taciau labiau telkesi į karinį o ne mokslinį kulturinį vystymasi ir priesingai nei majai sukure galinga imperija XV a actekai valde beveik visa centrine Meksika Sia civilizacija uzkariavo ir sunaikino ispanai vedinti Ernano Korteso zr Meksikos uzkariavimas Senoves Peru Pagrindinis straipsnis Senoves Peru Seniausias Amerikos miestas Karalis Senoves Peru kuri apeme ne tik didziaja dalį siuolaikines Peru isskyrus rytine miskingaja puse bet ir dalį Bolivijos Ekvadoro siaures Cile buvo kitas Amerikos civilizacinis centras Cia taip pat statyti miestai sventyklos tvirtoves klestejo prekyba amatai zemes ukis kalnakasyba Tiesa manoma kad senoves Peru kulturos nebuvo sukurusios rasto nors jo uzuomazgu randama kipu kurios centras buvo Karalis laikoma seniausia civilizacija Amerikoje Ji susikure 3000 m pr m e ir buvo Mesopotamijos ir Senoves Egipto civilizaciju amzininke Ji kaip ir Senojo Pasaulio civilizacijos state piramides Dar seniau 3500 m pr e Ekvadoro pakranteje pradejo vystytis taciau ji nebuvo isvysciusi monumentaliosios architekturos Abi sios kulturos isvyste keramika augino kukuruzus medvilne moliugus manijokus pupeles X a pr m e Peru pakrantes srityje susikure Cavino kultura sostine Cavin de Huantaras Sios kulturos gyventojai ne tik buvo isvyste architektura bet ir akmens apdirbima stelu skulpturiniu galvu gamyba juvelyrika aukso dirbiniai keramika Pietineje Peru pakranteje tarp VIII a pr m e ir I tukstantmecio m e pabaigos gyvavo Parakaso ir Naskos kulturos Jos pasizymejo keramikos tekstiles amatais isvystyta irigacija Naskos kulturai priskiriami gincytinos paskirties Naskos geoglifai Mazdaug nuo IV a pr m e suklestejo Titikakos ezero pakranteje stovejes Tihuanako miestas I m e tukstantmetyje į jo įtakos sfera pateko visa vakaru Bolivija siaures Cile ir pietu Peru Pats miestas pasizymejo savo architektura Nuo I m e a Cavino kultura pakeite mocikai Jie itin istobulino keramika juvelyrika tekstile vyste laivyba Moces kulturai priskiriama salia Truchiljo Mociku menas II m e tukstantmecio pradzioje senoves Peru gyvavo lokalios kulturos kurios pereme senuju civilizaciju laimejimus taciau pacios nebuvo labai inovatyvios tai Cimu Huanka Varis Cankajus ir kt XV a is nedideles eme vystytis galinga inku civilizacija Ji įgavo pletros pagreitį ir uzvalde placias zemes nuo Ekvadoro siaureje iki pat Ciles ir Argentinos pietuose Inkai sukure savo imperija Tawantinsuyu state sakraliuju ir karaliskuju miestu kompleksus Macu Pikcu Vilkabamba Oljantaintambas ir kt sukure keliu tinkla bei pasto sistema Akumuliavusi ankstesniu kulturu pasiekimus inku kultura vyste tekstile juvelyrika keramika sudare hierarchinį valstybes aparata Inkai priesingai nei Mezoamerikos kulturos nebuvo taip isvyste astronomijos laiko skaiciavimo taciau buvo istobuline medicina Sia kultura uzkariavo Fransiskas Pisaras zr Peru uzkariavimas taciau inkai ilgai priesinosi kolonizacijai Siaures Amerika Kinkeido vietoves rekonstrukcija Siaures Amerikoje kitaip nei Peru ar Mezoamerikoje nebuvo susikurusiu civilizaciju taciau buvo miestu ir valstybiniu dariniu uzuomazgos Pirmieji zemyno gyventojai ilga laika vertesi medziokle ir rankiojimu gyveno klajokliskai Apie VII tukstantmetį pr m e Misisipes zemupio slenyje eme kurtis pirmosios gyvenvietes įrengti piliakalniai Palaipsniui gyventojai tapo seslus eme vystyti zemes ukį keramika atsirado socialine hierarchija XVII a pr m e iskilo Poverti Pointo vietove dab Luiziana o jau I m e tukstantmetyje susiformavo Ji kure ant piliakalniu kompleksu įrengtus miestus tokius kaip Kahokija Kinkeidas Maundvilis ir kt augino kukuruzus vyste keramika ir juvelyrika XVI a si kultura zlugo daugiausia del europieciu atnestu ligu islikusieji indenai grįzo prie klajoklisko gyvenimo budo Sausringoje Siaures Amerikos dalyje vadinamoje Aridoamerika gyvavo Pueblu kultura kuria sudare keletas tautu anasaziai veliau zuniai hopiai Si kultura state plukto molio bei olose iskastas gyvenvietes pueblus Taoso Pueblas ir kt Vis delto dauguma Siaures Amerikos indenu gyveno klajokliskai ir tokiais liko daugiausia iki pat XIX a Geoglifai vakaru Amazonijoje Akre Centrine ir Pietu Amerika Pieciau Mezoamerikos esanti Centrines Amerikos dalis vadinama Centroamerika Ji buvo veikiama Mezoamerikos kulturu kuresi nedideles valstybes Nuo X a į Centrine Amerika pradejo keltis nahua gentys Pietine regiono dalis jau labiau buvo veikiama inku ir muisku kulturu Pietu Amerikoje be Senoves Peru regiono kulturiniai dariniai vystesi Kolumbijoje kur gyvavo muisku San Agustino kulturos vysciusios architektura juvelyrika Muiskai zymus savo amatu Likusioje zemyno dalyje kaip manoma gyveno klajokliskos gentys nepasiekusios dideliu kulturiniu laimejimu Tiesa nuo XX a pab vakaru Amazonijoje randama geoglifu ir kitu antropologines kilmes dariniu leidzianciu speti cia gyvavus seslia kultura ZlugimasXVI a Senoves Amerikos civilizacijos zlugo nors atskiros kulturos ir tautos priesinosi kolonizacijai iki pat XIX a Nors kolonizatoriu pajegos buvo labai negausios palyginti su vietinemis tautomis taciau jas pranoko ginkluote ir karybos laimejimais Be to labai daug indenu zuvo nuo europieciu atnestu ligu Prie europieciu sekmes prisidejo ir neretas vietiniu tautu įsitikinimas baltuju dieviskumu Po konkistos senosios Amerikos kulturos nebeatsigavo dominuojancia tapo Vakaru kultura Senasis indenu paveldas naikintas kaip demoniskas turtai isgrobstyti senosios apeigos ir tradicijos represuotos Saltiniaihttp books google lt books id WAsKm zu5sC amp lpg PP1 amp dq The Journey of Man amp pg PA138 amp redir esc y v onepage amp q amp f true http news nationalgeographic com news 2008 03 080313 first americans html http books google lt books id Obgdz8auwkMC amp pg PA11 amp lpg PA11 amp dq 8000 years ago in the americas amp hl lt v onepage amp q 8000 20years 20ago 20in 20the 20americas amp f false http books google lt books id 0u2y SVnmoC amp pg RA1 PA682 amp lpg RA1 PA682 amp dq old crow caves debate amp hl lt v onepage amp q old 20crow 20caves 20debate amp f false Diehl Richard A 2004 The Olmecs America s First Civilization London Thames and Hudson pp 9 25 ISBN 0 500 28503 9 http www metmuseum org toah hd teot hd teot htm Millon Rene 1993 The Place Where Time Began An Archaeologist s Interpretation of What Happened in Teotihuacan History In Berrin Kathleen and Esther Pasztory Eds Teotihuacan Art from the City of the Gods New York Thames and Hudson pp 16 43 ISBN 0 500 23653 4 Sharer R 1994 The Ancient Maya 5th ed Stanford California Stanford University Press http books google lt books id J3WZuTINl2QC amp lpg PA56 amp dq Inca civilization amp pg PA221 amp redir esc y v onepage amp q amp f false http whc unesco org en list 1269 http www sciencenews org view generic id 31466 description Incan skull surgery Archyvuota kopija 2013 06 21 is Wayback Machine projekto http www cahokiamounds org http www nytimes com 2012 01 15 world americas land carvings attest to amazons lost world html r 2 amp