Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Konsociacinė demokratija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Konsociacine demokratija politologai vadina valstybę, kurioje yra ryškus vidinis visuomenės susiskaidymas etniniu, religiniu, rasiniu, ideologiniu arba kalbiniu požiūriu, tačiau nepaisant to valstybė išlieka stabili dėl jos pagrindinių socialinių grupių elitų bendradarbiavimo.
Bendruomenės turi sukūrusios sudėtingas organizacines struktūras, kurios pasireiškia kaip apie politines partijas besitelkiantys viesuomeninių organizacijų blokai, kurie apibūdinami kaip šias visuomenes sudarantys segmentai. Šie segmentai visuomenėje suformuoja atskiras subkultūras. Konsociacinei demokratijai taip pat būdingas tamprus ryšys tarp elito ir masės kieviename socialiniame segmente. Dėl stiprios visuomenės segmentacijos blokų viduje sukuriamos sąlygos stipriai lyderių palaikymo struktūrai, kuri leidžia neutralizuoti prieštaravimus bloko viduje, todėl lyderiai gali gana efektyviai atstovauti savo grupei. Faktiškai lyderiai ir formuluoja savo grupės interesus, susilaukdami neabejotino segmento palaikymo. Be šio palaikymo konsociacinis modelis neįmanomas, nes lyderiai turi turėti galimybę daryti plačius kompromisus arba pritarti veiksmams, kurie kenkia segmentui, mainais už palaikymą priimant kitą sprendimą.
Elitų bendradarbiavimas yra institucionalizuotas. Konsociacinėje demokratijoje stengiamasi į politinį procesą įtraukti kuo daugiau veikėjų (partijų, sąjungų, mažumų, visuomenės grupių), o sprendimus priimti per šių veikėjų konsensusą. Dėl to daugumos principas priimant sprendimus nėra pagrindinis politinės sistemos bruožas. Siekiant atskleisti konsociacinių demokratijų bruožus jos paprastai lyginamos su mažoritarinės demokratijos šalimis.
Klasikiniais konsociacinės demokratijos pavyzdžiais laikoma Belgija, Šveicarija ir Nyderlandai (1917-1967 m.). Prie konsociacinių demokratijų įvairiais laikotarpiais buvo priskiriamos ir Austrija bei Liuksemburgas. Šveicarija ir Liuksemburgas išlieka konsociacinėmis demokratijomis, tuo tarpu Nyderlanduose, Belgijoje bei Austrijoje konsociacinė demokratija yra ženkliai susilpnėjusi.
Konsociacinės demokratijos formavimasis
Konsociacinės demokratijos (kalbant apie Šveicariją vokiškai vadinamos Konkordanzdemokratie) modelis atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje. Šiuo modeliu bandyta remtis nagrinėjant demokratiją tokios šalyse, kur kiti du pagrindiniai modeliai, anglosaksiškasis ir kontinentinis, negalėjo būti nuosekliai taikomi.
Konsociacinė demokratija atsiranda ten, kur konfliktas tarp daugumo ir mažumos arba keleto mažumų gresia nestabilumu ar net vienos iš grupių pasitraukimu iš valstybės. Konsociacinis modelis numato, kad per kompromisą ir vieningą sprendimų priėmimo būdą galima išvengti grėsmės, kad visuomenės susiskaldymas peraugs į smurtą. Konflikto grupės yra įtraukiamos į bendrų sprendimų priėmimą, taip sumažinant konflikto potencialą.
Elitai visuomenėse, kurios yra susiskaldžiusios į segmentus, turi keletą pasirinkimų – daugumos (Vestminsterio tipo) valdymo sistemą, konsociacinį modelį arba susiskaldymą. Mažorintarinė sistema segmentiškoje visuomenėje gali sukelti ilgalaikį nestabilumą, nes ten kur segmentai yra susiformavę kultūriniu ar subkultūriniu pagrindu, jie mažai kinta per ilgą laiką. Tokiose visuomenėse daugumos sistema reiškia daugumos grupės dominavimą, kuriam mažuma priešinasi kartais net sukeldama pilietinį karą. Daugumos principas sudarant vyriausybę efektyviai veikia tik aukšto homogeniškumo šalyse, kur mažuma teoriškai gali tapti dauguma per kiekvienus rinkimus, pasikeitus rinkėjų politinei orientacijai. Segmentinėse visuomenėse šis principas netinka, nes segmentai yra aiškiai apibrėžti ir galimybė, kad didelės dalies rinkėjų orientacija pasikeis, yra labai maža.
Konsociacinės demokratijos bruožai
Konsociacinių demokratijų institucinis pagrindas yra svarbiausių socialinių konfliktų sprendimas ne daugumos principu, bet derybų tarp organizuotų grupių metu.
Konsociacinėms demokratijoms būdingi šie bruožai:
- „Didžiosios koalicijos“, kai į politinius institutus, darančius svarbią įtaką politinių sprendimų priėmimui įtraukiami visų svarbių visuomenės segmentų atstovai. Dalyvaudami didžiosios koalicijos principu organizuotame valdyme, priešiški elitai yra priversti bendradarbiauti priimant sprendimus. Paprasčiausia didžiosios koalicijos forma – . Tokie kabinetai gali būti dirbtinai padidinami, kad būtų galima įtraukti visas svarbias partijas;
- Subalansuota vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios galia;
- Abipusio veto principas, reiškiantis, kad mažuma gali blokuoti jai nepriimtiną sprendimą. Šis principas užtikrina dalyvavimo koalicijoje prasmę;
- Segmentų autonomiškumas – segmentui leidžiama pačiam priimti sprendimus dėl klausimų, liečiančių išimtinai šį segmentą.
- Asimetrinė dviejų rūmų parlamento sistema, kurioje vienai partijai pasiekti daugumą abiejuose rūmuose yra labai sudėtinga. Paprastai vieni rūmai atstovauja regioninius, o kiti nacionalinius interesus;
- Proporcinis politinis atstovavimas, leidžiantis (nedidelėms) mažumoms turėti savo atstovus.
Konsociacinė demokratija Šveicarijoje
Šveicarija dažnai išskiriama kaip ypatingas atvejis, nes jos vertikalūs segmentai papildomai yra skaidomi regioninių ir kalbinių skirtumų. Konsociacinės demokratijos principai čia nėra nustatyti konstituciškai, bet susiformavo per ilgus dešimtmečius, įtakojami Šveicarijoje aiškiai išreikštos mažumų apsaugos politikos.
Šveicarijos vyriausybę () sudaro septyni nariai. Nariai į Bundesratą renkami pagal dar 1959 m. nustatytą „magiškąją formulę“ (2:2:2:1), kuri nustato vietų paskirstymą didžiausioms partijoms ir daugmaž atspindi parlamentinių partijų atstovavimo stiprumą parlamente. Keturios didžiosios partijos (, Laisvoji demokratų partija, ir ) 2003 m. spalio 19 d. rinkimuose surinko 81,6 proc. rinkėjų balsų ir kartu gavo 217 iš 246 vietų parlamente, 171 iš 200 vietų Nacionalinėje Taryboje ir visas vietas Luomų taryboje. Taigi, visos svarbiausios partijos ir politinės kryptys yra atstovaujamos vyriausybėje. Po 2003 m. gruodžio tradicinė „magiškoji formulė“ buvo pakeista vieną vietą iš krikščionių demokratų perdavus Liaudies partijai.
Modelio kritika
Konsociacinės demokratijos modelio kritikai tvirtina, kad segmentas tokioje visuomenėje yra aukščiau už individą ir faktiškai tarpininkauja tarp individo ir valstybinės valdžios, tačiau tai be priekaištų veikia tik tada, kai segmentą sudarantys asmenys yra visiškai homogeniški, ko realybėje būti negali. Tokiu atveju individualumas yra slopinamas segmentų, o individas ar elitui nepriklausančios segmento grupės yra subordinuotos elitui.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konsociacinė demokratija, Kas yra Konsociacinė demokratija? Ką reiškia Konsociacinė demokratija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Konsociacine demokratija politologai vadina valstybe kurioje yra ryskus vidinis visuomenes susiskaidymas etniniu religiniu rasiniu ideologiniu arba kalbiniu poziuriu taciau nepaisant to valstybe islieka stabili del jos pagrindiniu socialiniu grupiu elitu bendradarbiavimo Bendruomenes turi sukurusios sudetingas organizacines strukturas kurios pasireiskia kaip apie politines partijas besitelkiantys viesuomeniniu organizaciju blokai kurie apibudinami kaip sias visuomenes sudarantys segmentai Sie segmentai visuomeneje suformuoja atskiras subkulturas Konsociacinei demokratijai taip pat budingas tamprus rysys tarp elito ir mases kieviename socialiniame segmente Del stiprios visuomenes segmentacijos bloku viduje sukuriamos salygos stipriai lyderiu palaikymo strukturai kuri leidzia neutralizuoti priestaravimus bloko viduje todel lyderiai gali gana efektyviai atstovauti savo grupei Faktiskai lyderiai ir formuluoja savo grupes interesus susilaukdami neabejotino segmento palaikymo Be sio palaikymo konsociacinis modelis neįmanomas nes lyderiai turi tureti galimybe daryti placius kompromisus arba pritarti veiksmams kurie kenkia segmentui mainais uz palaikyma priimant kita sprendima Elitu bendradarbiavimas yra institucionalizuotas Konsociacineje demokratijoje stengiamasi į politinį procesa įtraukti kuo daugiau veikeju partiju sajungu mazumu visuomenes grupiu o sprendimus priimti per siu veikeju konsensusa Del to daugumos principas priimant sprendimus nera pagrindinis politines sistemos bruozas Siekiant atskleisti konsociaciniu demokratiju bruozus jos paprastai lyginamos su mazoritarines demokratijos salimis Klasikiniais konsociacines demokratijos pavyzdziais laikoma Belgija Sveicarija ir Nyderlandai 1917 1967 m Prie konsociaciniu demokratiju įvairiais laikotarpiais buvo priskiriamos ir Austrija bei Liuksemburgas Sveicarija ir Liuksemburgas islieka konsociacinemis demokratijomis tuo tarpu Nyderlanduose Belgijoje bei Austrijoje konsociacine demokratija yra zenkliai susilpnejusi Konsociacines demokratijos formavimasisKonsociacines demokratijos kalbant apie Sveicarija vokiskai vadinamos Konkordanzdemokratie modelis atsirado XX a septintajame desimtmetyje Siuo modeliu bandyta remtis nagrinejant demokratija tokios salyse kur kiti du pagrindiniai modeliai anglosaksiskasis ir kontinentinis negalejo buti nuosekliai taikomi Konsociacine demokratija atsiranda ten kur konfliktas tarp daugumo ir mazumos arba keleto mazumu gresia nestabilumu ar net vienos is grupiu pasitraukimu is valstybes Konsociacinis modelis numato kad per kompromisa ir vieninga sprendimu priemimo buda galima isvengti gresmes kad visuomenes susiskaldymas peraugs į smurta Konflikto grupes yra įtraukiamos į bendru sprendimu priemima taip sumazinant konflikto potenciala Elitai visuomenese kurios yra susiskaldziusios į segmentus turi keleta pasirinkimu daugumos Vestminsterio tipo valdymo sistema konsociacinį modelį arba susiskaldyma Mazorintarine sistema segmentiskoje visuomeneje gali sukelti ilgalaikį nestabiluma nes ten kur segmentai yra susiformave kulturiniu ar subkulturiniu pagrindu jie mazai kinta per ilga laika Tokiose visuomenese daugumos sistema reiskia daugumos grupes dominavima kuriam mazuma priesinasi kartais net sukeldama pilietinį kara Daugumos principas sudarant vyriausybe efektyviai veikia tik auksto homogeniskumo salyse kur mazuma teoriskai gali tapti dauguma per kiekvienus rinkimus pasikeitus rinkeju politinei orientacijai Segmentinese visuomenese sis principas netinka nes segmentai yra aiskiai apibrezti ir galimybe kad dideles dalies rinkeju orientacija pasikeis yra labai maza Konsociacines demokratijos bruozaiKonsociaciniu demokratiju institucinis pagrindas yra svarbiausiu socialiniu konfliktu sprendimas ne daugumos principu bet derybu tarp organizuotu grupiu metu Konsociacinems demokratijoms budingi sie bruozai Didziosios koalicijos kai į politinius institutus darancius svarbia įtaka politiniu sprendimu priemimui įtraukiami visu svarbiu visuomenes segmentu atstovai Dalyvaudami didziosios koalicijos principu organizuotame valdyme priesiski elitai yra priversti bendradarbiauti priimant sprendimus Paprasciausia didziosios koalicijos forma Tokie kabinetai gali buti dirbtinai padidinami kad butu galima įtraukti visas svarbias partijas Subalansuota vykdomosios ir įstatymu leidziamosios valdzios galia Abipusio veto principas reiskiantis kad mazuma gali blokuoti jai nepriimtina sprendima Sis principas uztikrina dalyvavimo koalicijoje prasme Segmentu autonomiskumas segmentui leidziama paciam priimti sprendimus del klausimu liecianciu isimtinai sį segmenta Asimetrine dvieju rumu parlamento sistema kurioje vienai partijai pasiekti dauguma abiejuose rumuose yra labai sudetinga Paprastai vieni rumai atstovauja regioninius o kiti nacionalinius interesus Proporcinis politinis atstovavimas leidziantis nedidelems mazumoms tureti savo atstovus Konsociacine demokratija SveicarijojeSveicarija daznai isskiriama kaip ypatingas atvejis nes jos vertikalus segmentai papildomai yra skaidomi regioniniu ir kalbiniu skirtumu Konsociacines demokratijos principai cia nera nustatyti konstituciskai bet susiformavo per ilgus desimtmecius įtakojami Sveicarijoje aiskiai isreikstos mazumu apsaugos politikos Sveicarijos vyriausybe sudaro septyni nariai Nariai į Bundesrata renkami pagal dar 1959 m nustatyta magiskaja formule 2 2 2 1 kuri nustato vietu paskirstyma didziausioms partijoms ir daugmaz atspindi parlamentiniu partiju atstovavimo stipruma parlamente Keturios didziosios partijos Laisvoji demokratu partija ir 2003 m spalio 19 d rinkimuose surinko 81 6 proc rinkeju balsu ir kartu gavo 217 is 246 vietu parlamente 171 is 200 vietu Nacionalineje Taryboje ir visas vietas Luomu taryboje Taigi visos svarbiausios partijos ir politines kryptys yra atstovaujamos vyriausybeje Po 2003 m gruodzio tradicine magiskoji formule buvo pakeista viena vieta is krikscioniu demokratu perdavus Liaudies partijai Modelio kritikaKonsociacines demokratijos modelio kritikai tvirtina kad segmentas tokioje visuomeneje yra auksciau uz individa ir faktiskai tarpininkauja tarp individo ir valstybines valdzios taciau tai be priekaistu veikia tik tada kai segmenta sudarantys asmenys yra visiskai homogeniski ko realybeje buti negali Tokiu atveju individualumas yra slopinamas segmentu o individas ar elitui nepriklausancios segmento grupes yra subordinuotos elitui Sis su politologija susijes straipsnis yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį