Ekskavatorius

Ekskavatorius – sunkioji savaeigė mašina birioms medžiagoms, dažniausiai uolienoms kasti ir perkelti. Ekskavatoriaus idėją pasiūlė Leonardas da Vinčis.

Ekskavatoriai būna vieno kaušo arba daugelio mažų kaušų. Jie skiriasi pagal veikimo principą:

• Vienakaušiai ekskavatoriai veikia cikliškai.
• Daugiakaušiai dirba nenutrūkstamai.

Vienakaušis ekskavatorius pirmą kartą buvo užpatentuotas 1834 m. JAV, daugiakaušis 1860 m. Prancūzijoje.

Ekskavatoriams dažniausiai montuojama ratinė ir vikšrinė važiuoklė, rečiau – bėginė, kartais ir pontoninė. Vienakaušiai ekskavatoriai skirstomi į:

• universaliuosius;
• specialiuosius.

Universalieji ekskavatoriai daugiausia naudojami statybose, turi lynų sistemą ir kelis keičiamus darbinius padargus, o iškastą medžiagą perneša visu strėlės ilgio spinduliu. Su keičiamais padargais universalieji ekskavatoriai gali dirbti kaip plūgas, krautuvas, plūktuvas, purentuvas, tranšėjų užpiltuvas ir kitaip. Specialieji ekskavatoriai dažniausiai naudojami statybos ar kasybos darbams bei įprastai turi vieną tiems darbams skirtą padargą. Daugiakaušiai ekskavatoriai gruntą ardo kaušais, pritvirtintais prie rotoriaus arba grandinės ir judančiais uždara trajektorija, grandikliais arba freza, kurių judėjimo kryptis sutampa su ekskavatoriaus judėjimo kryptimi arba yra jai statmena.

Daugiakaušiai ekskavatoriai labiausiai naudojami didelės apimties hidrotechnikos ir atvirosios naudingųjų iškasenų gavybos darbuose, kasti tranšėjoms inžinerinėms komunikacijoms, krauti biriosioms medžiagoms sandėliuose.

Didžiausias pasaulyje ekskavatorius Big Muskie buvo naudojamas kasti anglis Ohajo valstijoje nuo 1969 iki 1999 m.

Šaltiniai

1. Evaldas Palšaitis. Ekskavatorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 399-400 psl.