Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Musulmonų ir kuraišitų karaiData 625 m kovo 23 d Vieta prie MedinosRezultatas kuraišitų pergalėVadovai ir kariniai vadai
Uhudo mūšis
| Musulmonų ir kuraišitų karai | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Mahometas Ali ibn Abu Talibas | Amras ibn al Asas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~700 | ~3000 | ||||||
Uhudo mūšis yra 625 m. įvykęs susirėmimas tarp Mahometo vadovaujamų musulmonų ir Mekos Arabijoje prie Medinos, kurį laimėjo kuraišitai.
Po 624 m. Badro mūšio, kuriame žuvo dauguma kuraišitų lyderių, genties vadu Mekoje buvo išrinktas . Pasipiktinimas, kurį sukėlė giminių mirtis, buvo toks didelis, kad kuraišitai pareikalavo, kad karavano, kurį parvedė Abu Sufjanas iš Sirijos, pelnas būtų paskirtas kerštui musulmonams. 625 m. kovą Abu Sufjanas surengė žygį į Mediną prieš musulmonus. Jiems priartėjus prie miesto vietos musulmonų lyderis Abdula ibn Ubaijis pasiūlė likti mieste, kurio patogi gynybinė padėtis paverstų kuraišitų skaičiaus ir raitelių pranašumą niekiniu, o gynėjams galėtų padėti moterys ir vaikai. Kiti musulmonai, ypač naujai atsivertę į islamą, karštai reikalavo stoti į mūšį po Badro mūšio sėkmės. Mahometas nusprendė stoti į atvirą mūšį. Pasakojama, kad jiems paramą pasiūlė arabų žydų Medinoje klanai, tačiau Mahometas atmetė jų pasiūlymą. Musulmonų pajėgos siekė 1000 karių, tačiau Abdula ibn Ubaijis su kazrajų klano kariais pasitraukė į Mediną, pasakojama, visgi nepritaręs Mahometo planui. Tikėtina, kad tuo jis siekė išlaikyti miesto gynybinius pajėgumus pralaimėjimo atveju.
Mekos kuraišitų ir Medinos musulmonų pajėgos susikovė prie Uhudo kalno, nuo kurio papėdės buvo matoma Medina. Kuraišitų pajėgose buvo 3000 karių ir 200 raitelių, iš kurių 700 buvo šarvuoti. Tai buvo, kariniu požiūriu, pasirengusios pajėgos skirtingai nei Badro mūšyje. Mahometas turėjo parodyti išskirtinį pasitikėjimą Dievo pagalba, kad stoti prieš juos atvirame mūšyje ir lygiame lauke su tik apie 700 musulmonų karių pajėgomis. Pasakojama, kad jie teturėjo du arklius, ant kurių vieno jojo Mahometas, nors tikėtina, kad vėliau prie jų prisijungė pavėlavę raiteliai, bet vis vien jų pajėgos buvo žymiai menkesnės nei kuraišitų. Mūšis prasidėjo dvikovomis tarp geriausių abiejų pusių karių, kurias laimėjo musulmonai Ali ibn Abu Talibas ir . To paskatinti musulmonai atakavo Mekos pajėgas, jų gynybinė linija sutriko. Kurį laiką atsilaikę kuraišitų kariai pradėjo netvarkingai atsitraukti.
Mekiečių bėgimas tapo panašus į visišką sutriuškinimą. Musulmonai jau buvo patikėję pergale ir kai kurie jų pradėjo plėšti priešų stovyklą. Pasak , tą pamatė lankininkų būrys, paskirtas Mahometo saugoti nuo raitelių atakos, ir kai kurie jų prisijungė prisigrobti bėgančių grobio. Kad musulmonų lankininkai paliko savo poziciją pastebėjo kuraišitų raitelių vadas , kurio dalinys buvo išvis neprisijungęs prie mūšio. Jo vadovaujami raiteliai atakavo likusius lankininkus ir juos sutriuškinę užpuolė musulmonų pajėgas iš už nugaros ir mūšis baigėsi visišku musulmonų pralaimėjimu. Kita versija, su savo daliniu apjojo visą kalną, kad užpultų musulmonus iš už nugaros, kas menkai tikėtina, nes arkliai nebebūtų tikę atakai. Mūšio lauke buvo paskleistas gandas, kad Mahometas žuvo, tikriausiai sumaišius jį su kritusiu vėliavnešiu Mosabu ibn Umairu. Mahometas buvo sužeistas, bet išliko gyvas, tačiau žuvo. Musulmonai persigrupavo Uhudo kalno papėdėje. Pasakojama, kad mūšyje žuvo 74 musulmonai ir 23 Mekos kariai. po mūšio nebeieškojo Mahometo ir nepuolė Medinos. Kuraišitų pajėgos atsitraukė į Meką, tikriausiai jų vadams laikantis nuomonės, kad už Badro mūšį buvo atkeršyta. Tuo tarpu Mahometo ir musulmonų autoritetas Arabijoje smuko. Korane rašoma, kad Dievas buvo pažadėjęs musulmonams 3000 angelų pagalbą šiame mūšyje (prieš 3000 priešininkų, kaip Badro mūšyje prieš 1000 priešininkų padėjo 1000 angelų), tačiau, musulmonų versija, neparodžius reikiamų savybių (pasidavus godumui prisiplėšti turto), jiems nepadėjo nei vienas angelas.
Šaltiniai
- Richard A. Gabriel. Muhammad: Islam’s First Great General, 2014, p. 117-122
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uhudo mūšis, Kas yra Uhudo mūšis? Ką reiškia Uhudo mūšis?
Musulmonu ir kuraisitu karaiData 625 m kovo 23 d Vieta prie MedinosRezultatas kuraisitu pergaleVadovai ir kariniai vadaiMahometas Ali ibn Abu Talibas Amras ibn al AsasPajegos 700 3000 Uhudo musis yra 625 m įvykes susiremimas tarp Mahometo vadovaujamu musulmonu ir Mekos Arabijoje prie Medinos kurį laimejo kuraisitai Po 624 m Badro musio kuriame zuvo dauguma kuraisitu lyderiu genties vadu Mekoje buvo isrinktas Pasipiktinimas kurį sukele giminiu mirtis buvo toks didelis kad kuraisitai pareikalavo kad karavano kurį parvede Abu Sufjanas is Sirijos pelnas butu paskirtas kerstui musulmonams 625 m kova Abu Sufjanas surenge zygį į Medina pries musulmonus Jiems priartejus prie miesto vietos musulmonu lyderis Abdula ibn Ubaijis pasiule likti mieste kurio patogi gynybine padetis paverstu kuraisitu skaiciaus ir raiteliu pranasuma niekiniu o gynejams galetu padeti moterys ir vaikai Kiti musulmonai ypac naujai atsiverte į islama karstai reikalavo stoti į musį po Badro musio sekmes Mahometas nusprende stoti į atvira musį Pasakojama kad jiems parama pasiule arabu zydu Medinoje klanai taciau Mahometas atmete ju pasiulyma Musulmonu pajegos sieke 1000 kariu taciau Abdula ibn Ubaijis su kazraju klano kariais pasitrauke į Medina pasakojama visgi nepritares Mahometo planui Tiketina kad tuo jis sieke islaikyti miesto gynybinius pajegumus pralaimejimo atveju Mekos kuraisitu ir Medinos musulmonu pajegos susikove prie Uhudo kalno nuo kurio papedes buvo matoma Medina Kuraisitu pajegose buvo 3000 kariu ir 200 raiteliu is kuriu 700 buvo sarvuoti Tai buvo kariniu poziuriu pasirengusios pajegos skirtingai nei Badro musyje Mahometas turejo parodyti isskirtinį pasitikejima Dievo pagalba kad stoti pries juos atvirame musyje ir lygiame lauke su tik apie 700 musulmonu kariu pajegomis Pasakojama kad jie teturejo du arklius ant kuriu vieno jojo Mahometas nors tiketina kad veliau prie ju prisijunge pavelave raiteliai bet vis vien ju pajegos buvo zymiai menkesnes nei kuraisitu Musis prasidejo dvikovomis tarp geriausiu abieju pusiu kariu kurias laimejo musulmonai Ali ibn Abu Talibas ir To paskatinti musulmonai atakavo Mekos pajegas ju gynybine linija sutriko Kurį laika atsilaike kuraisitu kariai pradejo netvarkingai atsitraukti Mekieciu begimas tapo panasus į visiska sutriuskinima Musulmonai jau buvo patikeje pergale ir kai kurie ju pradejo plesti priesu stovykla Pasak ta pamate lankininku burys paskirtas Mahometo saugoti nuo raiteliu atakos ir kai kurie ju prisijunge prisigrobti beganciu grobio Kad musulmonu lankininkai paliko savo pozicija pastebejo kuraisitu raiteliu vadas kurio dalinys buvo isvis neprisijunges prie musio Jo vadovaujami raiteliai atakavo likusius lankininkus ir juos sutriuskine uzpuole musulmonu pajegas is uz nugaros ir musis baigesi visisku musulmonu pralaimejimu Kita versija su savo daliniu apjojo visa kalna kad uzpultu musulmonus is uz nugaros kas menkai tiketina nes arkliai nebebutu tike atakai Musio lauke buvo paskleistas gandas kad Mahometas zuvo tikriausiai sumaisius jį su kritusiu veliavnesiu Mosabu ibn Umairu Mahometas buvo suzeistas bet isliko gyvas taciau zuvo Musulmonai persigrupavo Uhudo kalno papedeje Pasakojama kad musyje zuvo 74 musulmonai ir 23 Mekos kariai po musio nebeieskojo Mahometo ir nepuole Medinos Kuraisitu pajegos atsitrauke į Meka tikriausiai ju vadams laikantis nuomones kad uz Badro musį buvo atkersyta Tuo tarpu Mahometo ir musulmonu autoritetas Arabijoje smuko Korane rasoma kad Dievas buvo pazadejes musulmonams 3000 angelu pagalba siame musyje pries 3000 priesininku kaip Badro musyje pries 1000 priesininku padejo 1000 angelu taciau musulmonu versija neparodzius reikiamu savybiu pasidavus godumui prisiplesti turto jiems nepadejo nei vienas angelas SaltiniaiRichard A Gabriel Muhammad Islam s First Great General 2014 p 117 122