Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tykocino pilis lenk Zamek w Tykocinie pilis esanti šiaurės rytų Lenkijoje Palenkės vaivadijoje Balstogės apskrityje Tyko
Tikocino pilis
Tykocino pilis (lenk. Zamek w Tykocinie) – pilis esanti šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Tykocino valsčiuje, Tykocino mieste ant kairiojo Narevo upės kranto.
Istorija
1433 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Tykociną kartu su aplinkinėmis žemėmis perdavė valdyti Jonui Goštautui. Tais pačiais metais prasidėjo medinės pilies statybos. Po tėvo mirties pilies valdytoju tapo Martynas Goštautas. Apie 1519 m. pilies valdytoju tapo Trakų vaivada Albertas Goštautas. Po paskutiniojo Goštautų giminės atstovo Stanislovo Goštauto mirties pilis atiteko karaliui Žygimantui Senajam, o po jo mirties atiteko jo sūnui karaliui Žygimantui Augustui. Naujasis pilies šeimininkas medinę pilį perstatė į mūrinę. Pilies rekonstrukcijai vadovavo architektas . Taip pat pilyje buvo įrengti: karališkasis arsenalas, valstybės iždo saugyklos ir biblioteka. 1611-1632 m. pilis vėl buvo rekonstruojama, šį kartą prie pilies pastatytas bastionas. Rekonstrukcijos iniciatorius buvo miesto seniūnas Kristupas Viesiolovskis. 1655 m. Švedų tvano metu pilyje buvo apsistojęs Boguslavas Radvila su savo karine įgula. Taip pat pilyje trumpam buvo apsigyvenęs ir iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pabėgęs Jonušas Radvila. 1655 m. gruodžio pabaigoje pastarąjį didiką, užsidariusį medinėje pilyje apsupo Povilo Jono Sapiegos vadovaujama kariuomenė. Jonušą Radvilą už Kėdainių sutarties pasirašymą norėtą suimti ir teisti, bet jis netikėtai gruodžio 31 d. mirė.
Vėliau pilis atiteko Stefanui Čarneckiui, kuris 1698 m. dar kartą rekonstravo pilį. Po jo mirties pilis atiteko Janui Klemensui Branickiui. 1705 m. pilyje buvo susitikę Abiejų Tautų respublikos karalius Augustas II ir Rusijos imperijos caras Petras I. Šios susitikimo metu karalius įsteigė Baltojo erelio ordiną – seniausią ir garbingiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Pastarajam įvykiui atminti 1982 m. buvo pastatytas paminklas (autorius Ježis Grigorčiukas), vaizduojantis pasiruošusį skristi bronzinį erelį. 1734 m. pilis sudegė. 1771 m. pilies griuvėsius nuplovė potvynis, o likusius akmenis per I pasaulinį karą 1915 m. vokiečių kariuomenė panaudojo kelių statyboms.
Pagal Sankt Peterburge esančius archyvinius dokumentus, kuriuose nubraižytas detalus pilies planas buvo nuspręsta pilį atstatyti. 1961-1963 m. prasidėjo archeologiniai kasinėjimai. Vėliau vyko įvairūs parengiamieji darbai, kol galiausiai 2002 m. prasidėjo pilies atstatymo darbai. Pilies atstatymo kaina siekia 12 milijonų zlotų.
Pilies lobynas
1565 m. karalius Žygimantas Augustas įkūrė pilyje biblioteką, kurioje buvo saugomos knygos atvežtos iš Lietuvos valdovų rūmų. Karalius labai mėgo rinkti juvelyrinius dirbinius. Savo kolekcijoje karalius turėjo Imperatoriaus Karolio V rubiną, kurio vertė siekė 80 tūkst. skudų. Taip pat turėjo imperatoriaus deimantą, ant kurio vienos pusės buvo pavaizduotas Habsburgų erelis, o ant kitos pusės šūkis . Taip pat turėjo sultono kardą, kurio vertė siekė 16 tūkst. dukatų. Turėjo 20 skirtingų šarvų rūšis ir 360 arasus, kuriuos jam 1550-1560 m. pagamino Briuselio meistrai. Arasai puošė pilies sienas. Po karaliaus mirties visus šiuos turtus išsidalino įvairūs žmonės.
-
- Pilies planas
-
-
-
-
-
-
Nuorodos
- Pilies tinklalapis (lenk.);
- Aprašymas apie pilį I (lenk.);
- Aprašymas apie pilį II (lenk.) Archyvuota kopija 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.;
- Aprašymas apie pilį III (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.;
- Aprašymas apie pilį IV (lenk.);
- Virtualus pasivaikščiojimas po pilį.
Literatūra
- Anna Kołodziejczyk "Z dziejów kolonizacji puszcz na Podlasiu w XV-XVI wieku" [w:] Szkice z dziejów kolonizacji Podlasia i Grodzieńszczyzny od XIV do XVI wieku, Wyd. Uniw. Warm.-Mazurskiego, Olsztyn 2002, ISBN 83-7299-186-3, s.52
- Maroszek Józef, "Pogranicze Litwy i Korony w planach króla Zygmunta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią", Białystok 2000
- Anna Laszuk "Dwory urzędników na Podlasiu w II poł. XVII w." Białostocczyzna nr 1 z 1993 r., s.16
- Bis M., Bis Wojciech, "Wyniki badań archeologicznych przeprowadzonych na zamku w Tykocinie w 2001 roku", [w:] Badania archeologiczne w Polsce północno-wschodniej i na zachodniej Białorusi w latach 200-2001, red. M. Karczewska, M. Karczewski, Białystok 2002, s. 293-302
- Bis M., Bis Wojciech "Badania archeologiczne na zamku w Tykocinie 2001-2005", [w:] Czas na Podlaskie, Tykocin. Referaty z sesji historycznej 492 rocznica urodzin województwa podlaskiego Tykocin, 3 września 2005 r., red. B. Pacholska, Białystok 2006, s. 33-44
- Bis M., Bis Wojciech "Archeologia na zamku w Tykocinie – problemy i postulaty badawcze", [w:] Stan badań archeologicznych na pograniczu polsko-białoruskim od wczesnego średniowiecza po czasy nowożytne, red. H. Karwowska, A. Andrzejewski, Białystok 2006, s. 221-230
- Dąbrowska M., Piece na zamku w Tykocinie, [w:] Czas na Podlaskie, Tykocin. Referaty z sesji historycznej 492 rocznica urodzin województwa podlaskiego Tykocin, 3 września 2005 r., red. B. Pacholska, Białystok 2006
- Gajewska M., Kruppé J., "Archeologia w sukurs historii czyli badania na tykocińskim zamku", „Z otchłani wieków”, R. 39, 1973, s. 266-270.
- Gruszecki Andrzej, "Metoda i wyniki badań fortyfikacji bastionowej zamku w Tykocinie", „Studia i Materiały do Historii Wojskowości”, t. XII, 1966, cz. 1
- Kajzer Leszek, Tykocin, [w:] L. Kajzer, S. Kołodziejski, J. Salm, "Leksykon zamków w Polsce", Warszawa 2004, s. 508-509
- Żyłko E., „Tykocin-Zamek woj. pow. białostocki”, maszynopis w archiwum P. P. P.K.Z. Pracownia Dokumentacji Historycznej Oddział Warszawski, Warszawa 1962, s. 4.
53°12′47″ š. pl. 22°46′15″ r. ilg. / 53.21306°š. pl. 22.77083°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tikocino pilis, Kas yra Tikocino pilis? Ką reiškia Tikocino pilis?
Tykocino pilis lenk Zamek w Tykocinie pilis esanti siaures rytu Lenkijoje Palenkes vaivadijoje Balstoges apskrityje Tykocino valsciuje Tykocino mieste ant kairiojo Narevo upes kranto Atstatinejama Tykocino pilisVikiteka Tykocino pilis vaizdine ir garsine medziagaIstorija1433 m Lietuvos didysis kunigaikstis Zygimantas Kestutaitis Tykocina kartu su aplinkinemis zememis perdave valdyti Jonui Gostautui Tais paciais metais prasidejo medines pilies statybos Po tevo mirties pilies valdytoju tapo Martynas Gostautas Apie 1519 m pilies valdytoju tapo Traku vaivada Albertas Gostautas Po paskutiniojo Gostautu gimines atstovo Stanislovo Gostauto mirties pilis atiteko karaliui Zygimantui Senajam o po jo mirties atiteko jo sunui karaliui Zygimantui Augustui Naujasis pilies seimininkas medine pilį perstate į murine Pilies rekonstrukcijai vadovavo architektas Taip pat pilyje buvo įrengti karaliskasis arsenalas valstybes izdo saugyklos ir biblioteka 1611 1632 m pilis vel buvo rekonstruojama sį karta prie pilies pastatytas bastionas Rekonstrukcijos iniciatorius buvo miesto seniunas Kristupas Viesiolovskis 1655 m Svedu tvano metu pilyje buvo apsistojes Boguslavas Radvila su savo karine įgula Taip pat pilyje trumpam buvo apsigyvenes ir is Lietuvos Didziosios kunigaikstystes pabeges Jonusas Radvila 1655 m gruodzio pabaigoje pastarajį didika uzsidariusį medineje pilyje apsupo Povilo Jono Sapiegos vadovaujama kariuomene Jonusa Radvila uz Kedainiu sutarties pasirasyma noreta suimti ir teisti bet jis netiketai gruodzio 31 d mire Tykocino pilies planas 1705 m Veliau pilis atiteko Stefanui Carneckiui kuris 1698 m dar karta rekonstravo pilį Po jo mirties pilis atiteko Janui Klemensui Branickiui 1705 m pilyje buvo susitike Abieju Tautu respublikos karalius Augustas II ir Rusijos imperijos caras Petras I Sios susitikimo metu karalius įsteige Baltojo erelio ordina seniausia ir garbingiausia Lenkijos valstybinį apdovanojima Pastarajam įvykiui atminti 1982 m buvo pastatytas paminklas autorius Jezis Grigorciukas vaizduojantis pasiruosusį skristi bronzinį erelį 1734 m pilis sudege 1771 m pilies griuvesius nuplove potvynis o likusius akmenis per I pasaulinį kara 1915 m vokieciu kariuomene panaudojo keliu statyboms Pagal Sankt Peterburge esancius archyvinius dokumentus kuriuose nubraizytas detalus pilies planas buvo nuspresta pilį atstatyti 1961 1963 m prasidejo archeologiniai kasinejimai Veliau vyko įvairus parengiamieji darbai kol galiausiai 2002 m prasidejo pilies atstatymo darbai Pilies atstatymo kaina siekia 12 milijonu zlotu Pilies lobynas1565 m karalius Zygimantas Augustas įkure pilyje biblioteka kurioje buvo saugomos knygos atveztos is Lietuvos valdovu rumu Karalius labai mego rinkti juvelyrinius dirbinius Savo kolekcijoje karalius turejo Imperatoriaus Karolio V rubina kurio verte sieke 80 tukst skudu Taip pat turejo imperatoriaus deimanta ant kurio vienos puses buvo pavaizduotas Habsburgu erelis o ant kitos puses sukis Taip pat turejo sultono karda kurio verte sieke 16 tukst dukatu Turejo 20 skirtingu sarvu rusis ir 360 arasus kuriuos jam 1550 1560 m pagamino Briuselio meistrai Arasai puose pilies sienas Po karaliaus mirties visus siuos turtus issidalino įvairus zmones Zygimanto Augusto sarvai pagaminti 1550 m siuo metu saugomi Livrustkammaren muziejuje Stokholme Pilies planasNuorodosPilies tinklalapis lenk Aprasymas apie pilį I lenk Aprasymas apie pilį II lenk Archyvuota kopija 2012 03 17 is Wayback Machine projekto Aprasymas apie pilį III lenk Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Aprasymas apie pilį IV lenk Virtualus pasivaiksciojimas po pilį LiteraturaAnna Kolodziejczyk Z dziejow kolonizacji puszcz na Podlasiu w XV XVI wieku w Szkice z dziejow kolonizacji Podlasia i Grodzienszczyzny od XIV do XVI wieku Wyd Uniw Warm Mazurskiego Olsztyn 2002 ISBN 83 7299 186 3 s 52 Maroszek Jozef Pogranicze Litwy i Korony w planach krola Zygmunta Augusta Z historii dziejow realizacji mysli monarszej miedzy Niemnem a Narwia Bialystok 2000 Anna Laszuk Dwory urzednikow na Podlasiu w II pol XVII w Bialostocczyzna nr 1 z 1993 r s 16 Bis M Bis Wojciech Wyniki badan archeologicznych przeprowadzonych na zamku w Tykocinie w 2001 roku w Badania archeologiczne w Polsce polnocno wschodniej i na zachodniej Bialorusi w latach 200 2001 red M Karczewska M Karczewski Bialystok 2002 s 293 302 Bis M Bis Wojciech Badania archeologiczne na zamku w Tykocinie 2001 2005 w Czas na Podlaskie Tykocin Referaty z sesji historycznej 492 rocznica urodzin wojewodztwa podlaskiego Tykocin 3 wrzesnia 2005 r red B Pacholska Bialystok 2006 s 33 44 Bis M Bis Wojciech Archeologia na zamku w Tykocinie problemy i postulaty badawcze w Stan badan archeologicznych na pograniczu polsko bialoruskim od wczesnego sredniowiecza po czasy nowozytne red H Karwowska A Andrzejewski Bialystok 2006 s 221 230 Dabrowska M Piece na zamku w Tykocinie w Czas na Podlaskie Tykocin Referaty z sesji historycznej 492 rocznica urodzin wojewodztwa podlaskiego Tykocin 3 wrzesnia 2005 r red B Pacholska Bialystok 2006 Gajewska M Kruppe J Archeologia w sukurs historii czyli badania na tykocinskim zamku Z otchlani wiekow R 39 1973 s 266 270 Gruszecki Andrzej Metoda i wyniki badan fortyfikacji bastionowej zamku w Tykocinie Studia i Materialy do Historii Wojskowosci t XII 1966 cz 1 Kajzer Leszek Tykocin w L Kajzer S Kolodziejski J Salm Leksykon zamkow w Polsce Warszawa 2004 s 508 509 Zylko E Tykocin Zamek woj pow bialostocki maszynopis w archiwum P P P K Z Pracownia Dokumentacji Historycznej Oddzial Warszawski Warszawa 1962 s 4 53 12 47 s pl 22 46 15 r ilg 53 21306 s pl 22 77083 r ilg 53 21306 22 77083