Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Antarktidos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antarktida europiečių buvo atrasta gerokai vėliau už kitus žemynus. Pirmieji žingsniai atrandant šį žemyną buvo vadinamosios „Pietų Žemės“ paieškos. Džeimsas Kukas XVIII a. pabaigoje buvo priartėjęs prie Antarktidos, tačiau dėl ledynų sangrūdos negalėjo priplaukti prie žemyno.
Antarktidos atradimas
Antarktidos atradimo be išlygų vienam tyrinėtojui priskirti negalima, tačiau mokslininkai paprastai apsiriboja trimis asmenimis, kurie Antarktidą pamatė panašiu laiku. Tai Fabianas fon Belingshauzenas (Fabian von Bellingshausen, rusiškoje tradicijoje dažnai vadinamas Fadejumi), Rusijos imperatoriškojo laivyno kapitonas; (Edward Bransfield), britų laivyno kapitonas; (Nathaniel Palmer), amerikiečių banginių medžiotojas iš Stoningtono, Konektikuto.
Bransfieldas teigia matęs Antarktidą 1820 m. sausio 27 d., t. y. prieš tris dienas, kai žemę pamatė Palmeris. 1820 m. sausio 28 d. Fabianas fon Belingshauzenas ir Michailas Lazarevas dviem laivais pasiekė tašką, esantį per 20 mylių nuo Antarktidos žemyno ir matė ten ledo laukus.
Belingshauzeno ekspedicija
1819 m. laivais „Vostok“ ir „Mirnyj" buvo suorganizuota rusų antarktinė ekspedicija, kuriai vadovavo Michailas Lazarevas, laivo „Mirnyj“ kapitonas ir Fadėjus Belingshauzenas, vadovavęs laivui „Vostok“. Pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo legendinė Pietų Žemė, žemynas, kurio tiek metų ieškojo pasaulio jūrininkai. 1819 metų lapkričio mėnesį „Vostok“ ir „Mirnyj“ pasiekė Rio de Žaneirą. Po to ekspedicija keliavo toliau. Pietuose rusų keliautojų laukė tas pats kaip ir Džeimso Kuko vadovaujamų laivų: apšalo lynai, o burės tapo panašios į metalo lakštus. 1820 metų sausio 28 d. „Vostok“ ir „Mirnyj“ pasiekė 69° 25’ pietų platumos. Virš laivų ratus suko daugybė poliarinių paukščių. Viskas rodė, kad netoliese yra žemė. Tą dieną Rusijos jūrų keliautojai pamatė Antarktidą. Dar porą kartų tą antarktinę vasarą laivai „Vostok“ ir „Mirnyj“ perkirto Pietų poliaratį ir stengėsi nuplaukti kiek galima toliau. Vasario 18 d. jie beveik priplaukė prie „ledinio žemyno“. Vietos, kurią jie pasiekė, koordinatės – 69° 06’ pietų platumos ir 15° 52’ rytų ilgumos. Greta plytėjo Antarktidos žemyno krantas, kuris kiek vėliau buvo pavadintas Princesės Regnhilės Krantu. Antarktinei vasarai pasibaigus laivai „Mirnyj“ ir „Vostok“ nuplaukė iš poliarinių vandenų į Australiją. Belingshauzenas ir Lazarevas neabejojo, kad didžiulė ledo storymė, kurią jie matė 1820 metų sausio 28 d., – tvirta žemė, tačiau tai reikėjo patvirtinti nenuginčijamais įrodymais. 1821 m. ekspedicija vėl buvo priartėjusi prie Antarktidos ir matė žemyno pakrantę.
Išsilaipinimas
Pirmasis žmogus, kuris išsilaipino Antarktidoje, buvo prancūzas Žiulis Diumonas d’Urvilis (Jules Sébastien César Dumont d’Urville; 1790–1842). Jis tai padarė 1840 metais.
Pietų polius
Po to, kai 1831 m. buvo nustatyta pietų magnetinio poliaus padėtis, keletas tyrinėtojų ir mokslininkų bandė jį pasiekti. Vienas iš tyrinėtojų (James Clark Ross) nustatė jo apytikrę vietą, tačiau negalėjo jos pasiekti. Jis ištyrė Roso šelfinį ledyną, kuris po to buvo pavadintas jo vardu.
1897 m. į Antarktidą iš Antverpeno (Belgija) išvyko belgo Adrian de Gerlache vadovaujama ekspedicija. Daugiatautėje komandoje buvo rumunų zoologas (Emile Racovitza), lenkų geologas (Henryk Arctowski), belgų astronomas (George Lecointe), keli norvegai, įskaitant Roaldą Amundseną, ir amerikiečių chirurgas, daktaras Frederikas A. Kukas (Frederick A. Cook).
Pirmasis Pietų polių 1911 m. gruodžio 14-ąją pasiekė norvegas Roalis Amundsenas (1872–1928). Po mėnesio, 1912 m. sausio 18-ąją, Pietų ašigalį pasiekė anglas Robertas Falkonas Skotas. Amundsenas buvo pasiėmęs daug šunų, kurie tempė roges. Robertas Skotas pasiėmė arklių, elektrinių rogių, bet keliauti nei jomis nei arkliais nepavyko. Šunų jis turėjo mažiau negu Amundsenas. Pasiekę pietų ašigalį, Skotas ir Amundsenas keliavo atgal. Bet Skoto ekspedicija žuvo likus 11 mylių kelio iki stovyklos. Tik po 8 mėnesių atrasta beveik visai užpustyta jų palapinė, šalia buvo įsmeigtos slidžių lazdos. Dabar ten pastatytas paminklas šiai ekspedicijai. Paskutinis R. Skoto įrašas buvo: „Dėl dievo, neapleiskite mūsų artimųjų“.
R. Amundseno žygis buvo pakartotas tik 1957 m. pabaigoje, kai Pietų ašigalį pasiekė Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris, kuris keliavo specialiai pritaikytais traktoriais.
Šiuolaikiniai tyrinėjimai
Šiais laikais veiklą žemyne reguliuoja 1959 m. gruodžio 1 d. pasirašyta ir 1961 m. birželio 23 d. įsigaliojusi Antarkties sutartis. Pagal šią sutartį Antarktida nepriklauso jokiai šaliai ir negali būti naudojama kariniams tikslams.
Dabar keletas šalių turi įsirengusios Antarktidoje tyrinėjimo stotis. Jos tiria tikrąjį Antarktidos reljefą, klimatą, žemės sandarą. Jau yra nustatyta, kad po Antarktidos ledynais yra naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, bet išgauti jas draudžia Antarktidos sutartis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antarktidos istorija, Kas yra Antarktidos istorija? Ką reiškia Antarktidos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Antarktida europieciu buvo atrasta gerokai veliau uz kitus zemynus Pirmieji zingsniai atrandant sį zemyna buvo vadinamosios Pietu Zemes paieskos Dzeimsas Kukas XVIII a pabaigoje buvo priartejes prie Antarktidos taciau del ledynu sangrudos negalejo priplaukti prie zemyno Vienas is ankstyvuju Antarktidos tyrinejimu zemelapiu 1911 m Antarktidos atradimasAntarktidos atradimo be islygu vienam tyrinetojui priskirti negalima taciau mokslininkai paprastai apsiriboja trimis asmenimis kurie Antarktida pamate panasiu laiku Tai Fabianas fon Belingshauzenas Fabian von Bellingshausen rusiskoje tradicijoje daznai vadinamas Fadejumi Rusijos imperatoriskojo laivyno kapitonas Edward Bransfield britu laivyno kapitonas Nathaniel Palmer amerikieciu banginiu medziotojas is Stoningtono Konektikuto Bransfieldas teigia mates Antarktida 1820 m sausio 27 d t y pries tris dienas kai zeme pamate Palmeris 1820 m sausio 28 d Fabianas fon Belingshauzenas ir Michailas Lazarevas dviem laivais pasieke taska esantį per 20 myliu nuo Antarktidos zemyno ir mate ten ledo laukus Belingshauzeno ekspedicija 1819 m laivais Vostok ir Mirnyj buvo suorganizuota rusu antarktine ekspedicija kuriai vadovavo Michailas Lazarevas laivo Mirnyj kapitonas ir Fadejus Belingshauzenas vadovaves laivui Vostok Pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo legendine Pietu Zeme zemynas kurio tiek metu ieskojo pasaulio jurininkai 1819 metu lapkricio menesį Vostok ir Mirnyj pasieke Rio de Zaneira Po to ekspedicija keliavo toliau Pietuose rusu keliautoju lauke tas pats kaip ir Dzeimso Kuko vadovaujamu laivu apsalo lynai o bures tapo panasios į metalo lakstus 1820 metu sausio 28 d Vostok ir Mirnyj pasieke 69 25 pietu platumos Virs laivu ratus suko daugybe poliariniu pauksciu Viskas rode kad netoliese yra zeme Ta diena Rusijos juru keliautojai pamate Antarktida Dar pora kartu ta antarktine vasara laivai Vostok ir Mirnyj perkirto Pietu poliaratį ir stengesi nuplaukti kiek galima toliau Vasario 18 d jie beveik priplauke prie ledinio zemyno Vietos kuria jie pasieke koordinates 69 06 pietu platumos ir 15 52 rytu ilgumos Greta plytejo Antarktidos zemyno krantas kuris kiek veliau buvo pavadintas Princeses Regnhiles Krantu Antarktinei vasarai pasibaigus laivai Mirnyj ir Vostok nuplauke is poliariniu vandenu į Australija Belingshauzenas ir Lazarevas neabejojo kad didziule ledo storyme kuria jie mate 1820 metu sausio 28 d tvirta zeme taciau tai reikejo patvirtinti nenugincijamais įrodymais 1821 m ekspedicija vel buvo priartejusi prie Antarktidos ir mate zemyno pakrante IssilaipinimasPirmasis zmogus kuris issilaipino Antarktidoje buvo prancuzas Ziulis Diumonas d Urvilis Jules Sebastien Cesar Dumont d Urville 1790 1842 Jis tai padare 1840 metais Pietu poliusPo to kai 1831 m buvo nustatyta pietu magnetinio poliaus padetis keletas tyrinetoju ir mokslininku bande jį pasiekti Vienas is tyrinetoju James Clark Ross nustate jo apytikre vieta taciau negalejo jos pasiekti Jis istyre Roso selfinį ledyna kuris po to buvo pavadintas jo vardu 1897 m į Antarktida is Antverpeno Belgija isvyko belgo Adrian de Gerlache vadovaujama ekspedicija Daugiatauteje komandoje buvo rumunu zoologas Emile Racovitza lenku geologas Henryk Arctowski belgu astronomas George Lecointe keli norvegai įskaitant Roalda Amundsena ir amerikieciu chirurgas daktaras Frederikas A Kukas Frederick A Cook Pirmasis Pietu poliu 1911 m gruodzio 14 aja pasieke norvegas Roalis Amundsenas 1872 1928 Po menesio 1912 m sausio 18 aja Pietu asigalį pasieke anglas Robertas Falkonas Skotas Amundsenas buvo pasiemes daug sunu kurie tempe roges Robertas Skotas pasieme arkliu elektriniu rogiu bet keliauti nei jomis nei arkliais nepavyko Sunu jis turejo maziau negu Amundsenas Pasieke pietu asigalį Skotas ir Amundsenas keliavo atgal Bet Skoto ekspedicija zuvo likus 11 myliu kelio iki stovyklos Tik po 8 menesiu atrasta beveik visai uzpustyta ju palapine salia buvo įsmeigtos slidziu lazdos Dabar ten pastatytas paminklas siai ekspedicijai Paskutinis R Skoto įrasas buvo Del dievo neapleiskite musu artimuju R Amundseno zygis buvo pakartotas tik 1957 m pabaigoje kai Pietu asigalį pasieke Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris kuris keliavo specialiai pritaikytais traktoriais Siuolaikiniai tyrinejimaiSiais laikais veikla zemyne reguliuoja 1959 m gruodzio 1 d pasirasyta ir 1961 m birzelio 23 d įsigaliojusi Antarkties sutartis Pagal sia sutartį Antarktida nepriklauso jokiai saliai ir negali buti naudojama kariniams tikslams Dabar keletas saliu turi įsirengusios Antarktidoje tyrinejimo stotis Jos tiria tikrajį Antarktidos reljefa klimata zemes sandara Jau yra nustatyta kad po Antarktidos ledynais yra naftos ir kitu naudinguju iskasenu bet isgauti jas draudzia Antarktidos sutartis