Hidroelektros energija

Hidroelektros energija – elektros energija, gaminama naudojant hidroenergiją (vandens energiją). Atsinaujinantis energijos išteklius, išgaunamas hidroelektrinėse. Hidroelektos energija tiekia 15 % pasaulio elektros energijos, t. y. beveik 4210 2023 m., daugiau nei visi kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai kartu sudėjus, taip pat daugiau nei branduolinė energija. Hidroelektros energija pagal poreikį gali tiekti didelį kiekį mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios elektros energijos, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį kuriant saugias ir švarias elektros energijos tiekimo sistemas.Hidroelektrinė, turinti užtvanką ir , yra lankstus energijos šaltinis, nes gaminamos elektros energijos kiekį galima padidinti arba sumažinti per kelias sekundes ar minutes, reaguojant į kintantį elektros energijos poreikį. Hidroelektrinės nesukuria tiesioginių atliekų ir beveik visada išmeta gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iškastiniu kuru varomos elektrinės. Išimtis – hidroelektrinių statyba atogrąžų miškų žemumose, kur dalis miško užliejama, taip sudarant sąlygas susidaryti dideliems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams.

Hidroelektros energijos vystymas gali turėti didelį poveikį aplinkai dėl dirbamos žemės praradimo ir gyventojų iškeldinimo pastačius hidroelektrinių kompleksą. Taip pat sutrikdo natūralią užtvenktos upės ekologiją, paveikia buveines ir ekosistemas, dumblo ir erozijos pobūdį. Nors užtvankos gali sumažinti potvynių riziką, užtvankos griūties padariniai gali būti katastrofiški.

2021 m. pasaulinė įrengtoji hidroelektros energijos galia siekė beveik 1 400 GW ir viršijo kitas atsinaujinančiosios energijos technologijas. 2021 m. hidroelektros energija atlieka reikšmingą vaidmenį tokių šalių, kaip Brazilija, Norvegija ir Kinija, energetikos politikoje. Hidroelektros energijos plėtrą apriboja geografija ir aplinkosauginės dilemos. Pastaruoju metu bandoma vystyti ir potvynių ir atoslūgių energiją.

Lietuvoje hidroelektros energijos pajėgumai pastaruosius dešimtmečius išlieka panašūs. Veikia dvi didžiosios (Kruonio ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė) ir keliasdešimt mažų hidroelektrinių. Hidroelektros energija labiau išvystyta (turinti didesnę galią) Latvijoje.

Šaltiniai

1. „Global Electricity Review 2024“. Ember (amerikiečių anglų). 2024-05-07. Nuoroda tikrinta 2024-09-02.
2. „Hydropower Special Market Report – Analysis“. IEA (britų anglų). 30 June 2021. Nuoroda tikrinta 2022-01-30.
3. Renewables 2011 Global Status Report, page 25, Hydropower, , published 2011, accessed 2016-02-19.
4. de Faria, Felipe A M; Jaramillo, Paulina; Sawakuchi, Henrique O; Richey, Jeffrey E; Barros, Nathan (2015-12-01). „Estimating greenhouse gas emissions from future Amazonian hydroelectric reservoirs“. Environmental Research Letters. 10 (12): 124019. Bibcode:2015ERL....10l4019D. doi:10.1088/1748-9326/10/12/124019. ISSN 1748-9326.
5. Fearnside, Philip M. (1989-07-01). „Brazil's Balbina Dam: Environment versus the legacy of the Pharaohs in Amazonia“. Environmental Management (anglų). 13 (4): 401–423. Bibcode:1989EnMan..13..401F. doi:10.1007/BF01867675. ISSN 1432-1009. S2CID 154405904.
6. Yardley, Jim (2007-11-19). „Chinese Dam Projects Criticized for Their Human Costs“. The New York Times (amerikiečių anglų). ISSN 0362-4331. Suarchyvuota iš originalo April 21, 2023. Nuoroda tikrinta 2023-04-21.
7. „BP Statistical Review of World Energy 2019“ (PDF). BP. Nuoroda tikrinta 28 March 2020.
8. „Large hydropower dams not sustainable in the developing world“. BBC News. 5 November 2018. Nuoroda tikrinta 27 March 2020.
9. VLE